Navigacijos ženklas: Bakenas ir jo reikšmė laivybai

Laivyba nuo seno buvo rizikingas užsiėmimas. Menka klaidelė ir jūros, vėjo bei srovių šėlsmas gali pasiglemžti laivą su įgula. Lietuvos pakrantėse nėra pavojingų povandeninių uolų, tačiau grasina netoli kranto kasmet besikeičiančios seklumos.

XVIII a. pab.- XX a. daug laivų nukentėjo ar nuskendo ties Klaipėdos uosto molais dėl ledonešių, kintančių srovių, audrų bei jūrininkų aplaidumo. Netoli jų 1804 m. nuskendo pasikeitusios srovės išneštas į jūrą, audros apgadintas burlaivis „Guardian“, žuvo 53 žmonės. Tai daugiausia aukų nusinešusi katastrofa Lietuvos pakrantėse. 1981 m. ant molų sudužęs tanklaivis „Globi Asimi“ sukėlė ekologinę katastrofą. Išsiliejusi nafta žudė paukščius, žuvis, ruonius, augalus.

Iki pat XX a. nelaimės jūroje leido pasipelnyti pakrančių gyventojams. Išliko pasakojimų apie burlaivių viliojimą uždegus ugnis į seklumas ties Olandų kepure. Išsigelbėję jūreiviai buvo išžudomi, o prekės išgrobstomos. Šie pasakojimai iš dalies atspindi kasdienybę iki XVIII a. XIV-XVI a. Visoje dabartinės Lietuvos pakrantėje veikė „kranto teisė“ - išmestas į krantą turtas tapdavo valdovo nuosavybe. Prūsijos krantu patruliavo prievaizdai, o LDK krantą stebėjo seniūno pareigūnai. Jie turėjo organizuoti gelbėjimo darbus bei užkirsti kelią jūros išmetamo turto grobstymui.

Navigacijos ženklų raida

Intensyvėjant laivybai stengtasi, kad laivai saugiai pasiektų uostus. VII a. įplauką į Kuršių marias ženklino navigaciniai ženklai bei degantys bakenai. XIX a. mediniai navigacijos ženklai buvo krante ties Palanga ir Šventąja. XVI-XX a. pr. jūreiviai naudodavosi ir kitais išsiskiriančiais krante objektais: Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje tai buvo bažnyčių bokštai. Ne veltui nukentėjus bažnyčiai, pirmiausia buvo atstatomas bokštas.

1796 m. Marių ir juros pakrantėje navigacijos ženklai buvo statomi nuo seno. Didžiausi iš jų, stovintys ant kranto, buvo vadinamieji bakenai. Tai - mediniai ažūriniai, dažniausiai piramidės pavidalo statiniai su kokia nors lengvai pastebima figūra (trikampiu, skrituliu ir pan.). Bakenai įspėdavo jūrininkus apie smėlio seklumas bei kitokius pavojus.

Bakenai kaip navigacijos priemonė

Jau XVII a. planuose pažymėti bakenai, ženklinantys įplauką į Klaipėdos uostą. Tai buvo mediniai stiebai su trikampiais ažūriniais ženklais viršuje. Bakeno stiebas buvo įkasamas į žemę, apatinė jo dalis sutvirtinama atramomis. Kartais bakeno viršuje būdavo vanta, o kartais vėliava. Vėliau pradėta statyti sudėtingesnių konstrukcijų bakenus, o jų viršus dažyti skirtingomis spalvomis.

XVIII a. Vitėje jau, matyt, stovėjo bakenų, nes to meto plane dabartinė Bokštų gatvė vadinama Baaken Strasse. XIX a. pirmojoje pusėje Bomelio Vitėje stovėjo du - vidurinysis ir didysis - bakenai. Kaip vaizduojama 1812 m. Klaipėdos plane, pajūryje buvo ir stiebinių, nulenkiamų bakenų; jų apačia būdavo įkasama, o viršutinė dalis, reikalui esant, prilenkiama prie žemės - gulsčias bakenas rodė, kad į uostą plaukti negalima. XIX a. pradžioje šiauriau Klaipėdos švyturio įplauką rodė šeši bakenai.

Bakenai ir bujos: panašumai ir skirtumai

Nuo 1747 m. jūroje, protakoje ir mariose laivams kelią rodė prie inkarų pritvirtintos bujos. Ypač daug tokių bujų prie Klaipėdos atsirado XIX a. pirmojoje pusėje, kai protakoje susidarė daugiau seklumų. Kūgio pavidalo 3,5 m aukščio bujos buvo daromos iš karčių, statinio viršuje kyšojo kartis su signaline vėliava (vokiečiai bujas vadino jūrų statinėmis - See-Tonnen). Vėliau atsirado metalinių bujų. XX a. pirmojoje pusėje prie Klaipėdos plūduriavo 15 raudonų, juodų, žalių bujų, vienokių spalvų žiemą, kitokių vasarą.

Bakenas yra stačiakampio formos arba cilindro formos konstrukcija, įrengta ant sąstovo arba švyturio, skirta navigacijai jūroje arba upėje. Šie ženklinimo elementai dažniausiai būna raudonos, baltos arba geltonos spalvos, taip pat gali būti apšviesti, kad juos būtų galima matyti dieną ir naktį.

Bakenai gali būti žemėje arba vandenyje. Žemės bakenai dažniausiai naudojami norint parodyti konkretų kelią laivybos terminalams, uostams arba kitoms svarbioms vietovėms. Bakenai visame pasaulyje yra įvairių tipų ir dydžių, tačiau visi jie atlieka labai svarbią funkciją - padeda orientuotis jūroje arba upėje.

Bakenų funkcijos ir tipai

Bakenas laivybos srityje yra aukštas statinys, kuris yra pastatytas jūros pakrantėje ar jūros dugne. Jis turi šviesos šaltinio, šviesos signalo, kuris švyti tam, kad naviguojantis laivas galėtų pamatyti bakeną ir nustatyti jo vietą.

Bakenas laivybos srityje turi dvi pagrindines funkcijas:

• Navigacijos pagalba: Jis padeda naviguojantiems laivams nustatyti savo padėtį ir nukrypti nuo maršruto. Bakene įrengtas šviesos signalas rodo laivui, kur jis yra ir padeda išvengti pavojingų jūros paviršių.
• Įspėjimas apie pavojus: Bakene taip pat gali būti įrengtas garsinis signalas, kuris garsiai skamba, kad naviguojantis laivas žinotų savo padėtį, net jei matomumo sąlygos yra blogos.

Klasifikacija pagal vietą ir funkcionalumą

Laivybos srityje yra įvairių tipų bakenų. Viena iš pagrindinių klasifikacijų yra pagal bakeno vietą:

• Pakrantėje
• Jūros dugne
• Ant paplūdimio
• Ant sostinės

Be to, bakenai gali būti klasifikuojami pagal jų funkcionalumą:

• Kai kurie bakenai teikia tik vizualinį signalą naudodami šviesą.
• Kituose taip pat yra įrengtas garsinis signalas.

Dar vienas svarbus kriterijus yra bakeno aukštis.

Navigacijos ženklų sistema Baltijos jūroje

Nuo seno į Klaipėdą plaukusiems laivams natūraliais navigacijos ženklais buvo Juodkrantės miškas, Olandų kepurė bei Klaipėdos bažnyčių bokštai. Klaipėdos uoste nuo XVII a. įplaukimo į uostą kryptį žymėjo 2 krante pastatyti mediniai vedlinės bokštai. Nuo XIX a. juos pakeitė 37,5 m aukščio metalinis (tebėra išlikęs) ir 29 m aukščio medinis bokštai. Prie vandens stovėjo dar vienas 20 m aukščio medinis signalinis bokštas. Nuleidžiant juos signalizuota, kad plaukti į uostą pavojinga.

Tam tikra signalų - navigacijos ženklų sistema naudota švyturyje ir Locų bokšte. Vedlinės pastatytos sudėtingesnėse Kuršių marių įplaukose: Gilijos, Nemunyno, Deimės ir kitų upių žiotyse.

Švyturių ir signalinių žibintų įrengimas

1796 pradėjo veikti Klaipėdos švyturys, 1867 (63) - švyturys Ventės rage, 1866 - signalinis žibintas Nemunyno žiotyse, 1867 - Rasytėje, 1868 - švyturys Labagyne ties Deimės žiotimis, 1874 - Nidoje, 1900 - Pervalkoje. Signaliniai žibintai įrengti Smeltėje, Juodkrantėje, Krante, Karklėje.

Navigacijos ženklai vandenyje - įvairūs plūdurai, rodantys laivakelių - farvaterių ribas, seklumas, nuskendusius objektus ir kitas pavojingas laivybai vietas. XVII a. pavojingos vietos sudėtingoje ir nuolat kitusioje įplaukoje į Klaipėdos uostą pradėtos žymėti plūduriuojančiomis inkaruotomis statinėmis; 1747 jomis pažymėtos plaukimo ribos. 1821 įplauka pažymėta iš kairės priimamuoju plūduru ir 4 statinėmis su vėliavomis, iš dešinės - 5 statinėmis. Iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių mariose nuo Kiaulės nugaros iki Nidos farvaterį žymėjo 60 raudonų, juodų, baltų, žalių (ties Preila), su baltomis ir raudonomis bei raudonomis ir juodomis juostomis bujų. Jos buvo pažymėtos numeriais, raidėmis, įrašais. Marių laivybai tarnavo jūrinis Nidos ir specialūs marių švyturiai ties Biršvyno ir Ventės ragais.

tags: #navigacijos #zenklas #bakenas