Kėdainių Didžioji gatvė yra viena seniausių ir ilgiausių senamiesčio gatvių. Anksčiau ji buvo vadinama Pilies gatve.
Prekybos keliai ir gatvių priežiūra
Nuo XV amžiaus vidurio Kėdainiuose lankėsi vokiečių Hanzos pirkliai. Hanzos pirkliai turėjo prekybinę atstovybę Kaune ir nuo 1445 iki 1540 metų dominavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užsienio prekyboje.
Per Kėdainius ėjo svarbus valstybinės reikšmės kelias iš Vilniaus į Žemaičių seniūnijos centrą Raseinius. Šis kelias buvo gerai prižiūrimas, nuolat tvarkomas ir vadinamas piltuoju keliu, nes buvo piltas žvyru. Kitas prekybos kelias iš Kauno per Kėdainius vedė į Rygą.
XVII amžiuje Kėdainių magistratas rūpinosi, kad būtų statomi mūriniai namai ir grindžiamos gatvės. Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius žmogus turėjo atgabenti po akmenį.
Kėdainių krašto muziejaus įkūrimas ir raida
1922 metais įkurtas Kėdainių krašto muziejus yra vienas seniausių Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir pirmasis direktorius buvo Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, kuris padovanojo muziejui apie 1000 savo surinktų senienų.
Pirmosios patalpos ir ekspozicija
Muziejus įsikūrė trijose nedidelėse dabartinės M. Daukšos viešosios bibliotekos pirmo aukšto patalpose. Ekspoziciją sudarė penkios vitrinos, trys spintos ir nedidelė lentyna, kuriose buvo eksponuojami archeologiniai radiniai, etnografinės senienos ir numizmatika.
Patalpų trūkumas ir draugijos perėmimas
Nuo įkūrimo muziejui trūko patalpų. 1931 metais apskrities valdybos komisijos rašte buvo skelbiama, kad „muziejus sutalpintas viename kambaryje taip, kad eksponatai veik visi sudėti krūvoje, o lankytojams, ypač didesniame skaičiuje, visai nėra kur apsisukti. Reikia kiek galima muziejų praplėsti.“ Kitos tų pačių metų komisijos išvadose teigiama, kad „skaitykla ir muziejus įrengti labai gražiai, šviesu ir švaru, baldai geri ir gerame stovyje.“
Kėdainių apskrities savivaldybei buvo sunku išlaikyti muziejų. 1937 metų pradžioje savo žinion jį perėmė Kraštotyros draugija, kurios valdybą sudarė V. Rybelis, A. Tylenis, S. Sužiedėlis, Z. Ruseckas ir S. Tijūnaitis. Draugija rinko ir tvarkė eksponatus, saugojo nuo sunykimo apylinkių ir miesto istorinius paminklus.
Muziejaus eksponatai iki Antrojo pasaulinio karo
1939 metais muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų, vedėju dirbo G. Labanauskas. Per nacių okupaciją 1941-1944 metais muziejus buvo išgrobstytas, padaryta žala siekė 563 200 rublių. Dalį eksponatų išgelbėjo muziejaus vedėjas G. Labanauskas.
Pokario ir sovietmečio laikotarpis
Po Antrojo pasaulinio karo muziejus glaudėsi vienoje grūdų paruošų punkto patalpoje Radvilų gatvėje. Vėliau jis buvo perkeltas į dabartinį Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos pastatą (dabar J. Basanavičiaus g. 45).
Atgimimo laikotarpiu, 1989-1991 metais, ekspozicijų nuotraukos ir daiktai rodė tarpukario Lietuvą, prieškario ir pokario tremtį bei rezistenciją.
1991 metais Kėdainių kraštotyros muziejus apjungė M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose ir J. Paukštelio gimtinės muziejų Šėtoje.
Muziejaus modernizavimas ir interaktyvios ekspozicijos
2000 metais muziejaus bilietų kasa kvietė pasigrožėti muziejaus puošmena - XIX amžiaus baldų komplektu iš Apytalaukio dvaro. Ekspozicija „Kėdainių ryšiai su pasauliu“ leidžia ne tik atrasti Kėdainių ryšius su pasauliu XVII-XVIII amžiais, bet ir kviečia išbandyti interaktyvų žaidimą, leidžiantį pabūti XVII amžiaus pirklio vaidmenyje.
Ekspozicijoje „Kėdainiai - daugiatautis Abiejų Tautų Respublikos miestas“ kviečiama nusikelti į Kėdainių aukso amžių. Šios ekspozicijos pagrindas - interaktyvus maketas. Jo dėka apie pagrindinius mieste buvusius objektus pasakoja septyni personažai - XVII amžiaus Kėdainių gyventojai.
Muziejaus fondai ir rinkiniai
2024 metų pabaigoje Kėdainių krašto muziejaus fonduose buvo saugoma 58 251 vertybė. Kasmet muziejaus rinkinius papildo ne mažiau 100 naujų vertybių, kurias dažnai muziejui dovanoja pavieniai asmenys.
Visos muziejaus vertybės yra suskirstytos į dvi grupes: pagrindinį ir pagalbinį rinkinius.
Fotografijos rinkinys
Gausiausias yra fotografijos rinkinys, kurį sudaro virš 12 tūkstančių vertybių. Šiame fonde vertingiausia yra mokslininko ir kolekcionieriaus Henriko Grinevičiaus sukauptų nuotraukų kolekcija, kurioje yra įvairių laikotarpių originalių Kėdainių, jo apylinkių ir gyventojų nuotraukų. Šią kolekciją muziejus už simbolinę kainą įsigijo 1998 metais.
Seniausia rinkinio fotografija datuota 1889 metais. Joje užfiksuota dešiniojo Nevėžio kranto Kėdainių panorama, daryta nuo kairiojoje miesto pusėje stovinčios Šv. Jurgio bažnyčios varpinės. Tarpukariu (1918-1940 metais) darytos fotografijos sudaro didžiausią H. Grinevičiaus kolekcijos dalį. H. Grinevičiaus kolekcija yra neįkainojamas turtas tyrinėjant Kėdainių miesto istoriją.
Istorijos - etnografijos rinkinys
Istorijos - etnografijos rinkinį sudaro labai įvairūs eksponatai: pradedant buities rakandais, baigiant istoriniais eksponatais. Vertingiausias šiame rinkinyje - ragų baldų komplektas iš Apytalaukio dvaro, Vinco Svirskio kryžių kolekcija ir Šv. Jono Krikštytojo skulptūra (XV amžiaus).
Raštijos rinkinys
Raštijos rinkinyje saugomi įvairūs dokumentai, spaudos ir literatūros egzemplioriai. Vertingiausi yra XVII amžiaus spaudiniai.
Archeologijos rinkinys
Archeologijos rinkinyje saugoma nemažai vertybių, rastų kasinėjant įvairius Kėdainių miesto bei apylinkių objektus. Vertingiausi - kokliai su Radvilų ir kitų kilmingų šeimų herbais bei reta antkaklė kūginiais galais (I amžiaus II pusė - II amžius).
Numizmatikos rinkinys
Numizmatikos rinkinyje gausu įvairių laikotarpių, įvairių nominalų, įvairių šalių monetų ir banknotų. Šiam fondui priklauso ir nemaža pašto ženklų bei ženkliukų kolekcija. Vertingiausias numizmatikos fonde yra Graužų kaime rastas XVII amžiaus lobis.
Dailės rinkinys
Dailės rinkinyje saugomi tiek profesionalių menininkų, tiek tautodailininkų darbai. Vertingiausia šiame fonde yra Janinos Monkutės - Marks darbų kolekcija, dailininkės, naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės darbų kolekcija ir dailininko profesionalo Aloyzo Stasiulevičiaus darbai.
Iki 2010 metų Kėdainių krašto muziejuje buvo ir Gamtos rinkinys, kurį sudarė drugelių, paukščių ir žvėrių iškamšų kolekcijos.
Norintiems padovanoti savo eksponatus muziejui, prašome kreiptis į rinkinių saugotoją Ritą Vertelienę telefonu +370 347 53685 arba el. paštu [email protected]. Kėdainių krašto muziejininkai nuolatos skaitmenina sukauptas muziejines vertybes.
Muziejaus padaliniai
Šiuo metu Kėdainių krašto muziejui priklauso šeši padaliniai: Daugiakultūris centras, Tradicinių amatų centras Arnetų name, kunigaikščių Radvilų mauzoliejus evangelikų reformatų bažnyčioje, Janinos Monkutės - Marks muziejus - galerija, 1863 metų sukilimo muziejus Paberžėje bei V. Svirskio kryžių muziejus.
tags: #navigacija #i #kedainius #didzioji #g