Didėjant degalų kainoms ir griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, vis daugiau vairuotojų renkasi sprendimus, kurie leidžia ne tik sutaupyti ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir prisidėti prie švaresnės aplinkos. Lietuvoje elektromobilių rinka sparčiai auga, o valstybės skatinimo priemonės, tokios kaip kompensacijos ir mokesčių lengvatos, daro šias transporto priemones vis patrauklesnes.
PVM lengvata elektromobiliams
Lietuvoje šiuo metu taikomos viliojančios mokesčių lengvatos, planuojant įsigyti elektrinę transporto priemonę. Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri dalinai finansuoja elektromobilio pirkimą, tad sąlygos įsigyti šią transporto priemonę mūsų šalyje yra itin palankios.
Lengvatos jurdiniams asmenims
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo PVM lengvata už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, kurių vertė neviršija 50 tūkst. eurų. Šia atskaita gali pasinaudoti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys - PVM mokėtojai, vykdantys PVM apmokestinamąją veiklą. Įsigyjant M1 klasės elektrines transporto priemones, komercinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojai, turi teisę atskaityti pirkimo arba importo PVM.
Svarbu: lengvata taikoma tada, kai transporto priemonės kaina yra iki 50 tūkst. eurų su PVM. Faktinė pirkimo kaina be PVM turėtų neviršyti 41 322,31 eurų, kad lengvata būtų pritaikyta. Ši aplinkybė ypač svarbi importuojant elektra varomą automobilį iš užsienio, nes Lietuvoje prie pirkimo sumos paprastai pridedamas PVM. Viršijus šią ribą, PVM atskaitos lengvata nebus taikoma.
PVM atskaitos klausimai ir atsakymai
- Įmonė, PVM mokėtoja, planuoja įsigyti elektromobilį iš kitos ES valstybės narės PVM mokėtojo, kurio kaina be PVM bus 48 000 Eur. Ar privaloma apskaičiuoti PVM ir ar galima jo atskaita?
PVM mokėtojas, įsigijęs elektromobilį iš ES PVM mokėtojo ir atgabenęs jį į Lietuvą, turi skaičiuoti elektromobilio įsigijimo PVM. Nurodyto automobilio PVM atskaita negalima, jei jis neskirtas perpardavimui, nuomai ar keleiviams už atlygį vežti, kadangi jo vertė su PVM būtų didesnė nei 50 000 Eur (PVM įstatymo 62 straipsnis).
- Ūkininkas, PVM mokėtojas, vykdo ekonominę PVM apmokestinamą veiklą. Ar taikoma PVM lengvata įsigijus elektromobilį iki 50 000 Eur (įskaitant PVM)?
Taip, taikoma. PVM įstatymo 62 straipsnyje numatyta lengvata, įsigijus elektromobilius iki 50 000 Eur vertės (įskaitant PVM), galioja ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, PVM mokėtojams, vykdantiems PVM apmokestinamą veiklą. Fizinis asmuo elektromobilį turėtų priskirti vykdomai veiklai ir 100 proc. jį naudoti veikloje, kad PVM atskaita būtų galima.
- Įmonė PVM mokėtoja planuoja importuoti elektromobilį iš trečiosios šalies, kurio kaina bus 48 000 Eur. Ar galima šio automobilio PVM atskaita?
Importuojamo elektromobilio PVM atskaita negalima, jei jo vertė su PVM viršytų 50 000 Eur ir jis nėra skirtas perpardavimui, nuomai ar keleiviams už atlygį vežti.
- Įmonė perka elektromobilį iš ES PVM mokėtojo kartu su gabenimo paslauga. Ar vežimo paslaugos vertė bus įtraukiama į elektromobilio vertę?
Sprendžiant, ar vežimo paslaugas, susijusias su elektromobilio tiekimu, reikia įtraukti į pagrindinio sandorio apmokestinamąją vertę, kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į pirkėjo tikslus ir kitas aplinkybes.
- Įmonė A išsinuomoja elektromobilį (M1 kategorija) iš įmonės B, kuri verčiasi automobilių nuoma. Įmonė A automobilį naudoja darbo tikslais. Ar įmonei A galima elektromobilio nuomos PVM atskaita?
Pateiktu atveju, elektromobilio nuomos PVM atskaita būtų galima, jei įmonė A turėtų įrodymus iš įmonės B, kad nuomojasi elektromobilį, kurio įsigijimo kaina neviršijo 50 000 Eur. Svarbu, kad turimi dokumentai aiškiai įrodytų įsigyto elektromobilio kainą (pvz., raštiškas patvirtinimas, pirkimo PVM sąskaita faktūra ar nuomos sutartis).
- Kokį automobilį laikome elektromobiliu? Ar ir hibridiniams automobiliams taikoma lengvata?
Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo nuostatas, elektromobilis - motorinė transporto priemonė, kurioje sumontuota jėgos pavara, turinti bent vieną ne išorinį elektros energijos keitiklį su elektrine įkraunamąja energijos kaupimo sistema, kurią galima įkrauti iš išorės. PVM atskaitos lengvata taikoma gryniems elektromobiliams (angl. Battery Electric Vehicle - BEV) ir iš išorės elektra įkraunamiems hibridiniams automobiliams (angl. plug-in hybrid electric vehicle - PHEV).
Automobilių rinkos ekspertai pabrėžia, kad galimybė pasinaudoti lengvata įsigyjant įkraunamą hibridą yra ypač svarbi, mat tai gali paskatinti rinktis tvaresnį transportą tuos, kurie įsigyti grynojo elektromobilio vis dar nedrįsta. Įkraunami hibridai dažniausiai ir renkasi tie, kurie dar nėra pasiryžę persėsti į elektromobilį, tačiau iš tinklo įkraunami hibridai yra brangesni už įprastus, todėl neretai net ir nuo tokio pirkinio lietuviai susilaikydavo. Tokia lengvata gali paskatinti tokių modelių pirkimą, ypač įmonėms, mat jos naudojant tik elektros energiją dažnas įkraunamas hibridas gali nuvažiuoti nuo 30 iki 50 kilometrų, o tai reiškia, kad keliones mieste galima atlikti visiškai nenaudojant įprastų degalų ir vidaus degimo variklio.
- 2023 m. sausio 10 d. įmonė parduoda elektromobilį už 49 990 Eur su PVM. Sutartyje, kaip papildomą sąlygą nurodo, jog perkant šį automobilį bus mokami tarpininkavimo mokesčiai. Ar tarpininkavimo paslaugų vertė bus įtraukiama į elektromobilio vertę?
Sprendžiant, ar tarpininkavimo paslaugas (komisinius ir kitus panašius aptarnavimo mokesčius), susijusias su elektromobilio tiekimu, reikia įtraukti į pagrindinio sandorio apmokestinamąją vertę, kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas atskirai ir turi būti atsižvelgiama į pirkėjo tikslus ir kitas aplinkybes. Tačiau, jei elektromobilio tiekimo sandoris išskaidomas dirbtinai, mokesčių administratorius, vertinant PVM įstatymo 62 straipsnyje nustatytą lengvatą, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, elektromobilio tiekimo sandoriu laikys bendrą sumokėtą sumą už tokį sandorį, t. y. į elektromobilio vertę bus įtraukiami ir tarpininkavimo mokesčiai.
- Ar įsigyjant elektromobilį lizingo būdu, lizingo bendrovės administravimo mokestis turi būti įtrauktas į elektromobilio apmokestinamąją vertę?
Jeigu lizingo bendrovės teikiama paslauga (administravimo mokestis) yra susijusi su elektromobilio tiekimu (o ne su paskolos teikimu), ši paslaugos vertė turėtų būti įtraukta į elektromobilio apmokestinamąją vertę.
"Žalia rodyklė": Lietuvos automobilių rinkos apžvalga
Kompensacijos už elektromobilių įsigijimą
Kompensacija už elektromobilį išlieka viena patraukliausių valstybės skatinimo priemonių. Šiuo metu galiojantis kvietimas baigsis 2026 m. Pagal elektromobilių įsigijimo fiziniams asmenims skatinimą ši išmoka skiriama fiziniams asmenims, kurie įsigyja grynąjį elektromobilį. Kompensacija už elektromobilį skiriama tiek naudotoms, tiek naujoms transporto priemonėms, jei atitinkamos visos sąlygos. Būtina, kad už įsigytą elektromobilį nebuvo suteikta ankstesnė kompensacija. Paraiškos APVIS sistemoje teikiamos elektroniniu būdu, o paraiškos priimamos, kol galioja kvietimas arba kol baigiasi lėšos.
Kompensacijos fiziniams asmenims
Grynųjų elektromobilių įsigijimo išlaidų kompensavimas iš Modernizavimo fondo yra dar viena svarbi paskata, kuria siekiama skatinti elektromobilių pirkimą. Modernizavimo fondas, kuris yra Europos Sąjungos strateginių iniciatyvų dalis, skirtas klimato kaitos tikslams įgyvendinti, finansiškai remiant projektus, skirtus energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai spartinti. Nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2026 m. pabaigos šioms kompensacijoms skirta 50 mln. eurų.
Lietuvoje fiziniai asmenys gali gauti kompensaciją įsigydami naują (iki 6 mėnesių senumo) arba naudotą (iki 4 metų senumo) elektromobilį, jei transporto priemonė nėra skirta ūkiniam ar komerciniam naudojimui.
- Įsigijusieji visiškai naują elektromobilį gaus 5 tūkst. eurų kompensaciją.
- Pasirinkusieji naudotą elektromobilį - 2,5 tūkst. eurų kompensaciją.
Kompensavimo programa taikoma tik gryniems elektromobiliams (BEV), įsigytiems nuo 2022 m. kovo 23 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Kompensacijos juridiniams ir viešojo sektoriaus asmenims
Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ar komercinę veiklą, įsigydami naują (iki 6 mėnesių senumo) elektromobilį, gali gauti 4 tūkst. eurų kompensaciją. Ši kompensavimo programa taikoma tiek keleivinėms (M1), tiek komercinėms (N1) elektrinėms transporto priemonėms.
Nuo 2025 m. liepos mėn. startavo parama viešajam sektoriui - iki 7500 Eur už naudotą elektromobilį. Ši priemonė orientuota į savivaldybes ir viešąsias įstaigas, tačiau jos galiojimas trumpesnis - iki 2026 m.
Kitos elektromobilių lengvatos ir privalumai
Elektromobilių pirkimą skatina ir kitos priemonės, pavyzdžiui, parkavimo ir įvažiavimo rinkliavų lengvatos Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir kiti. Vilniuje ir Klaipėdoje elektromobilių savininkai turi galimybę naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis. Važiuoti elektromobiliu yra pigiau dėl mažesnių eksploatacijos išlaidų ir paprastesnės techninės priežiūros. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, keliauti elektromobiliu yra dvigubai pigiau nei benzininiu ar dyzeliniu automobiliu.
Infrastruktūros plėtra
Kasmet gerėja ir plečiasi elektromobilių infrastruktūra - visuose pagrindiniuose Lietuvos keliuose ir aplink miestus daugėja elektromobilių įkrovimo stotelių. Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti 60 tūkst. įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. - viešos arba pusiau viešos. Šalia valstybinės reikšmės kelių iki 2025 m. pagal poreikį turėtų būti įrengta apie du šimtus, o iki 2030 m. - daugiau. Šių priemonių visuma tikrai turėtų paspartinti elektromobilių plėtrą Lietuvoje.
Elektromobilių lengvatų mažėjimas - brandos ženklas
Nuo liepos 1 d. Vilniuje elektromobilių vairuotojai neteko dar vienos lengvatos - mėlynojoje zonoje nuo šiol jie savo transporto priemonių nebegalės palikti nemokamai. Mėlynojoje Vilniaus zonoje nemokamai elektromobilius nuo šiol bus galima pastatyti tik vienai valandai. Antroji kainuos 3,5 euro, o nuo trečiosios valandos teks mokėti po 4 eurus už valandą. Vilniaus savivaldybė neslepia, kad artėja laikas, kai stovėjimo rinkliavos taikymo elektromobiliams klausimas bus svarstomas iš esmės, kai elektromobilių dalis sostinės transporto parke pasieks 3 proc. Praėjusių metų pabaigoje skelbtais VĮ „Regitra“ duomenimis, elektromobilių dalis sostinės gatvėse sudarė beveik 2 procentus.
Beje, labiausiai elektromobiliai, „Regitros“ duomenimis, paplitę Neringoje. Praėjusių metų pabaigoje jų dalis tarp visų šioje savivaldybėje registruotų transporto priemonių sudarė 3,3 proc. Ši vasara - pirmoji, kuomet jau ir elektromobiliams taikomas įvažiavimo į Neringą mokestis, nors ir mažesnis nei automobiliams su vidaus degimo varikliais.
Tokie sprendimai signalizuoja, kad elektromobilių rinka žengia į brandos etapą, o tokios transporto priemonės tampa natūralia mūsų kasdienybės dalimi. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje šiemet gerokai sumažintos, o Norvegijoje - išvis panaikintos subsidijos elektrinių transporto priemonių pirkėjams, dar padidinant tokiems automobiliams taikomus mokesčius. Natūralu, kad valstybė nebemato prasmės skatinti to, ką gyventojai ir taip renkasi. Pagrindinių subsidijų ir privilegijų naikinimas prasideda, kai elektromobiliai sudaro didžiąją rinkos dalį, o tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau tas pats nutiks visur.
Subsidijos ir lengvatos tikrai nėra pagrindinė priežastis, kodėl elektromobiliai pamažu populiarėja. Ne mažiau lemia, kad technologijos tobulėja, elektromobiliai tampa vis pažangesni, o jų kainos, palyginti su tradicinėmis transporto priemonėmis, vis konkurencingesnės. Tad elektromobilių plėtra vis mažiau priklauso nuo privilegijų ir vis daugiau - nuo technologijų pažangos bei ekonominio pagrįstumo. Lengvatų mažinimas elektromobiliams - ne kliūtis, o natūralus rinkos evoliucijos procesas. Lietuvoje šis procesas kol kas vyksta atsargiai, siekiant nepakenkti elektromobilių plėtros tempams.
Vyriausybės tikslai ir elektromobilių skatinimo nauda
VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad Lietuvoje 2018 m. buvo įregistruota mažiau nei tūkstantis M1 klasės grynųjų elektromobilių. 2020 metais jų skaičius padidėjo iki maždaug 2500, o pernai - iki maždaug 7400. Šiuo metu elektromobiliai sudaro tik apie 3 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių.
Vyriausybės tikslai yra ambicingi:
- Iki 2025 m. M1 klasės (lengvųjų) elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės (lengvųjų krovininių) - ne mažiau kaip 30 proc. metinių automobilių pirkimų sandorių.
- Iki 2030 m., M1 klasės elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų metinių automobilių pirkimų sandorių, N1 klasės - 100 procentų.
Skatinimas pirkti elektromobilius yra labai naudingas siekiant sumažinti klimato kaitą ir aplinkos oro taršą bei padėti pasiekti tarptautinius aplinkosaugos tikslus. Elektromobiliai naudoja elektros energiją, kuri gali būti gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip vėjo jėgainės, saulės energijos kolektoriai ar biomasė. Taip elektromobilių naudojimas gali prisidėti prie mažesnės CO2 emisijos ir mažesnio anglies pėdsako. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad skatinimas pirkti elektromobilius turi būti suderintas su kitais aplinkosaugos tikslais, reikalinga atsižvelgti ir į kitokį galimą poveikį. Pavyzdžiui, tokių automobilių gamyba gali reikalauti didesnio energijos suvartojimo ir emisijų, nei benzininių ar dyzelinių automobilių gamyba, todėl reikia įvertinti, iš kokių energijos šaltinių gaunama elektros energija elektromobilių gamybai ir kaip tai veikia aplinką.
tags: #nauju #automobiliu #lengvatos