Lietuvoje automatizuota eismo kontrolė tapo standartine kelių eismo saugumo užtikrinimo priemone. Stacionarios kameros, mobilieji radarai ir vidutinio greičio sistemos fiksuoja pažeidimus ir skiria baudas be tiesioginio policijos įsikišimo.
Kaip veikia fotorobotai ir baudų fiksavimas
Kai kameros aptinka pažeidimą, pavyzdžiui, greičio viršijimą, duomenys automatiškai apdorojami specializuota programine įranga. Fotorobotai, dar vadinami greičio matuokliais (tiek „trikojai“, tiek stacionarūs), dažniausiai užfiksuoja pažeidimą automatiškai.
Po pažeidimo fiksavimo, protokolas sugeneruojamas ir siunčiamas registruotam transporto priemonės savininkui. Pranešimą apie baudą automobilio savininkas gauna paštu arba per e. paslaugas.
Baudų pranešimo ir skyrimo terminai
Bendras pranešimo terminas
Baudos pranešimas paprastai išsiunčiamas per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Šis terminas priklauso nuo konkretaus pažeidimo tipo, baudos išrašymo proceso ir institucijos, kuri apdoroja pažeidimą. Jei pažeidimą fiksuoja automatinės sistemos, bauda dažniausiai ateina greičiau. Vairuotojai pranešimą paprastai gauna per 7-30 dienų, priklausomai nuo apdorojimo greičio ir pašto paslaugų. Tačiau įstatymas leidžia tai padaryti iki 60 dienų.
Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar jei reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti ir ateiti per kelis mėnesius. Tokiais atvejais terminas gali būti pratęstas.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos ir 60 dienų taisyklė
Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad administracinės baudos už kameromis fiksuotą greičio viršijimą turės būti paskiriamos per 60 kalendorinių dienų. Šios pataisos įsigaliojo po prezidento pasirašymo. Iniciatoriai parengė šias pataisas reaguodami į atvejus, kai už padarytus administracinius nusižengimus atsakingiems asmenims protokolai su administraciniu nurodymu sumokėti baudą atėjo vienu metu, sukaupti per kelis mėnesius.
Šis pakeitimas buvo svarbus, nes anksčiau kodekse galiojo bendra nuostata, kad administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tokiu būdu nusižengimus padariusiems asmenims ne tik atsirasdavo didelė finansinė našta, bet ir buvo taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta sunkinančioji aplinkybė - pakartotinumas.
Kas atsakingas ir kaip sužinoti apie baudą
Pagal nutylėjimą už pažeidimą, fiksuotą fotoroboto, atsakingas yra registruotas transporto priemonės savininkas. Tačiau pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, savininkas gali nurodyti tikrąjį vairuotoją, pateikdamas policijai duomenis elektroniniu būdu, jei vairuotojas turi aktyvų el. paštą.
Sužinoti, ar gavote baudą, galite prisijungęs prie epolicija.lt sistemos, arba gausite pranešimą paštu ar per e. paslaugas. Dauguma Lietuvos gyventojų turi VMI paskyrą, kurioje galima rasti informaciją apie mokesčius, skolas ir baudas. Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalas taip pat suteikia prieigą prie informacijos apie administracinius nusižengimus.
Baudos galiojimo ir ginčijimo tvarka
Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje galioja tol, kol ji nesumokėta, arba kol nesibaigia priverstinio vykdymo terminas, kuris yra 5 metai. Svarbu laiku sumokėti baudą, nes kitaip gali būti pradėtas priverstinis išieškojimas per antstolius.
Jei manote, kad bauda buvo skirta neteisingai, galite pateikti skundą per 14 dienų nuo pranešimo gavimo. Policija privalo peržiūrėti įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus) ir individualiai įvertinti aplinkybes.
Tarptautinė praktika ir palyginimai
Rumunijos pavyzdys
Rumunija įveda mechanizmą, kurio Lietuvoje kol kas nėra: vairuotojo pažymėjimas bus sustabdomas automatiškai, jei laiku neapmokamos baudos. Jei viskas patvirtinama, sistema suveiks nuo 2026 m. rugpjūčio 25 d.. Rumunų vairuotojai turės 90 dienų nuo baudos įteikimo ją apmokėti. Jei per tą laikotarpį mokėjimas negaunamas, įsijungia skaičiavimas: viena sustabdymo para už kiekvienus neapmokėtus 50 lei (apie 10 eurų).
Šis mechanizmas taikomas tik toms baudoms, kurios išrašytos jau po sistemos paleidimo, ne ankstesnėms. Redakcijos vertinimu, Rumunijos modelis yra vienas konkrečiausių bandymų ES šalyje narėje tiesiogiai susieti vairuotojo pažymėjimo galiojimą su finansine atsakomybe.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių skirtumai
Lietuvoje tokio automatinio sustabdymo mechanizmo, susiejančio baudos apmokėjimą su vairuotojo pažymėjimo galiojimu, nėra. Baudos administruojamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK): jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, pažeidimo byla perduodama antstoliams priverstiniam vykdymui. Kitose Baltijos šalyse panašaus mechanizmo irgi nėra, tačiau Lenkija pastaraisiais metais aktyviai stiprina baudų išieškojimą, įskaitant elektronines priemones.
Italijos teismų sprendimai dėl fotoradarų kalibravimo
Italijoje transporto įmonės gana dažnai ginčija pagal fotoradarus skiriamas baudas. Milano taikos teisėjas patvirtino esamą teismų praktiką, pagal kurią pagal fotoradarą skirtos baudos galioja tik tuo atveju, jei periodiškai tikrinama, ar tachografai veikia tinkamai. Teisėjas atkreipė dėmesį, kad fotoradarų atveju numatytas ne tik kalibravimas, bet ir pirminė bei nuolatinė periodinė funkcionalumo patikra, kuri turi būti papildomai sertifikuota. Kad fotoradaras būtų laikomas patikimu, pirmiausia jis turi būti sukalibruotas, o tada patikrintas funkcionalumas (įrenginio ir jo plombų vientisumas). Viešoji administracija turi pateikti šiuos įrodymus, kad būtų įrodyta, jog fotoradaras veikia tinkamai.
tags: #nuo #kada #isigalioja #bauda #uz #fotorobota