Vilniaus mieste, be plačiai aptariamo Nacionalinio stadiono projekto Šeškinės kalne, vis dar išlieka ir kita, ne mažiau svarbi iniciatyva - Naujosios Vilnios futbolo komplekso plėtra. Šis projektas, prasidėjęs dar 2004 metais, yra nuolat svarstomas kaip galimas sprendimas Vilniaus futbolo infrastruktūros trūkumams kompensuoti, ypač atsižvelgiant į ilgus Nacionalinio stadiono statybų vilkinimus.
Projekto ištakos ir pradinės vizijos
Naujosios Vilnios futbolo kompleksas dar 2004-aisiais buvo pristatytas kaip „analogų Baltijos šalyse neturėsiantis“ objektas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba detalųjį planą patvirtino dar 2005 metais. Šis projektas apėmė 17 hektarų sklypą Karklų gatvėje, kuriame turėjo iškilti modernus futbolo kompleksas. Buvo planuojama įrengti keturias dirbtinės bei natūralios žolės dangos futbolo aikštes, kurios būtų atviros ne tik profesionaliems futbolininkams, bet ir Naujosios Vilnios bendruomenei.
Komplekse taip pat buvo numatyta:
- Išsaugoti ir sutvarkyti visus šalia jo esančius bendro naudojimo paplūdimius.
- Įrengti aktyvaus poilsio zonas.
- Pastatyti persirengimo kabinas ir šiukšlių dėžes.
Iššūkiai ir ilgalaikis vilkinimas
Nepaisant ambicingų planų, darbai 17 hektarų sklype Karklų gatvėje taip ir nepajudėjo. Lietuvos futbolo federacija (LFF) dėl to ne vienus metus kaltino savivaldybę, su kuria turi po 50 procentų Viešosios įstaigos „Vilniaus futbolo akademija“ akcijų. Ši viešoji įstaiga valdo minėtą objektą Naujojoje Vilnioje.
LFF prezidentas Liutauras Varanavičius 2010 metais tikino, kad Naujosios Vilnios projektas nebus laidojamas. Jis teigė, kad su savivaldybe sutarta dėl projektavimo darbų finansavimo lygiomis dalimis, tačiau kol nebuvo gautas savivaldybės patikinimas dėl pinigų, projektas buvo pristabdytas. Anksčiau buvo numatyta, kad projektavimas galėtų kainuoti apie 1,2 mln. litų. Taip pat buvo planuojama, kad Naujojoje Vilnioje pastačius stadioną, į jį persikeltų ir LFF administracija. Buvo išsakoma nuomonė, kad savivaldybė, parengus Naujosios Vilnios stadiono projektą, per trejus-ketverius metus į aplinkinę infrastruktūrą investuotų apie 12 mln. litų, o LFF galėtų rūpintis kreditinių išteklių ir investuotojų paieškomis.
Vyriausybės kancleris A. Stončaitis ir LFF prezidentas Tomas Danilevičius (vėliau Edgaras Stankevičius) 2020 metais atnaujino diskusijas dėl Vilniaus futbolo infrastruktūros. Nors buvo svarstomas Nacionalinio stadiono likimas, Naujoji Vilnia išliko viena iš alternatyvų. A. Stončaitis teigė, kad Vilniaus mieste užtektų išvystyti ketvirtos kategorijos futbolo stadioną, ne nacionalinį, o būtent tokia galimybė matoma Naujojoje Vilnioje, Karklų gatvėje.
Naujausios diskusijos ir perspektyvos
Lietuvos futbolo federacija pabrėžia, kad Naujosios Vilnios projekto nepamiršta. LFF prezidentas Edgaras Stankevičius nurodė, jog pastaruosius ketverius metus (nuo 2016-2020 m. laikotarpio) su Vilniaus savivaldybe buvo kalbama apie šį projektą, tačiau kol kas nesėkmingai. Vis dėlto, susitikimai ir vizualizacijos rodo, kad „Naujojoje Vilnioje galima taip pat pastatyti atitinkamą stadioną“. 17 hektarų sklypas yra įvardijamas kaip idealus, su galimybe pastatyti net 30 tūkst. vietų stadioną, tačiau išsakytos abejonės, ar tai būtų tinkama vieta nacionaliniam stadionui.
LFF mato tris galimas Naujosios Vilnios stadiono opcijas:
- Futbolo namų variantas: 3-ios kategorijos 5 tūkst. vietų stadionas su galimybe didinti iki 7 tūkst. vietų, dengtas maniežas ir dvi pilnų matmenų aikštės. Taip pat būtų sporto klubas, medicinos įstaigos ir gyvenamosios patalpos rinktinėms. Tai taptų federacijos būstine ir jaunimo rinktinių baze.
- Vidutinio dydžio stadionas: 12-15 tūkst. vietų stadionas. Šis variantas laikomas realiausiu ir leistų Vilniui turėti „normalų 4 kategorijos stadioną“.
- Didelio masto stadionas: Iki 30 tūkst. vietų.
Numatomos komplekso Naujojoje Vilnioje kainos svyruoja nuo 30-35 mln. eurų ir didėja, priklausomai nuo pasirinkto stadiono dydžio. 12-15 tūkst. vietų stadionas, pasak LFF atstovų, kainuotų ne daugiau nei 60-70 mln. eurų.
Finansavimo ir valdymo modeliai
LFF siekia perimti projektą ir pritraukti finansavimą iš įvairių šaltinių: fondų, privačios partnerystės. Federacijos prašymas savivaldybei yra susijęs su projekto valdymu, kadangi šiuo metu projektas priklauso 50 procentų LFF ir 50 procentų savivaldybei. LFF nori turėti pilnateisį valdymą, pakeisti įstatus ir įsileisti dalininkus, kurie pastatytų šį projektą. Jei reikėtų didesnio stadiono, tuomet, pasak LFF atstovų, turėtų įsikišti ir valstybė, prisidėdama prie finansavimo. Valstybės įsitraukimas galėtų netgi pašalinti poreikį privatiems investuotojams.
Projekto Naujojoje Vilnioje ateitis taip pat glaudžiai susijusi su Nacionalinio stadiono Šeškinėje likimu. LFF prezidentas pabrėžė: „Jeigu atsitiktų taip, kad Nacionalinio stadiono nebūtų, tuomet Naujosios Vilnios projektas būtų kitaip maketuojamas. Atitinkamai išaugtų ir skaičiai.“ Tai reiškia, kad Naujosios Vilnios kompleksas galėtų tapti pagrindiniu Vilniaus futbolo centru, jei Nacionalinis stadionas nebūtų pastatytas.
Projekto reikšmė vietos bendruomenei
Naujoji Vilnia yra rajono dydžio miestas, kuriame gyvena apie 40 tūkst. žmonių ir veikia vietinis futbolo klubas. Mažesnis, kokių 5 tūkst. vietų stadionas, atitiktų ir federacijos, ir miesto poreikius, jame galėtų žaisti Vilniaus „Žalgiris“, moterų ir jaunimo rinktinės. Šis rajonas turi didelį potencialą sporto plėtrai, juolab kad trūksta patalpų norintiems sportuoti vaikams.
Bendruomenė aptaria naujojo stadiono poveikį
Naujosios Vilnios gyventojai pastaruoju metu taip pat siekia, kad rajone esančioje katilinėje nebūtų deginamas nuodingas kokso kuras, o planuojamas stadionas tampa vienu iš argumentų šioje kovoje. Detaliojo plano parengimas suteikia pagrindo viltims, kad stadionas galiausiai bus pastatytas.