„Regitrai“ pradėjus skelbti atviruosius duomenis, atsirado galimybė detaliau panagrinėti, kokie lengvieji automobiliai yra populiarūs tarp Lietuvos gyventojų, kokios jų mėgstamos spalvos ar modeliai. Atvirųjų duomenų informacija apie transporto priemones atnaujinama kas 3 mėnesius. Šios analizės naujausi duomenys yra šių metų spalio 1 d.
Bendroji transporto priemonių statistika
Remiantis „Regitros“ atviraisiais duomenimis, iki šių metų spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruotos 2 217 669 transporto priemonės. Per metus jų padaugėjo 91 768. Šį sąrašą sudaro visos motorinės transporto priemonės - nuo motorolerių, motociklų iki autobusų, krovininių automobilių, taip pat ir automobilių priekabos.
Liūto dalis tenka lengviesiems keleiviniams automobiliams. Spalio 1 d. Lietuvoje jų buvo registruota 1 703 064 - 54 605 automobiliais daugiau nei prieš metus. Tai reiškia, kad per metus lengvųjų transporto priemonių šalyje pagausėjo tiek, kiek jų iš viso yra registruota Šiaulių mieste.
Tiesa, dalis automobilių dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti eisme. Tokių yra per 300 tūkst. (beveik 19 proc. visų registruotų šios klasės automobilių). Daugiau nei 1,486 mln. lengvųjų transporto priemonių savininkai yra fiziniai asmenys (87 proc.).
Situacija kaimyninėse šalyse ir ES
Eurostato svetainėje skelbiama statistika iki 2021 metų rodo, kad tuomet Lietuvoje buvo registruotos 1 611 143, Latvijoje - 758 688, Estijoje - 825 936, Lenkijoje - 25 869 804 lengvosios transporto priemonės. Visoje Europos Sąjungoje 2021 metais buvo įregistruotas 253 305 631 lengvasis keleivinis automobilis, o daugiausia Vokietijoje - 48 540 878.
Automobilių amžius ir spalvos
„Regitros“ duomenimis, daugiausia Lietuvoje yra 15-20 metų lengvųjų transporto priemonių - per 525 tūkst. Tai sudaro 31 proc. visų lengvųjų automobilių skaičiaus. Vidutinis M1 klasės lengvųjų automobilių amžius siekia 16,2 metų.
Svetainės aut.fi duomenimis, 2020 m. Europos Sąjungoje vidutinis mašinų amžius buvo 11,8 metų, o Lietuva tame sąraše buvo paskutinėje vietoje su 17 metų amžiaus vidurkiu.
Seniausia „Regitros“ duomenyse nurodyta registruota lengvoji transporto priemonė yra kabrioletas, kurio pirmoji registracija - 1925 m. Panevėžio mieste. Tiesa, eisme jis dalyvauti negali. Iki 1973 m. pagamintų mašinų Lietuvoje registruota 214. Atitinkamai 1-5 metų lengvųjų transporto priemonių Lietuvoje įregistruota per 127 tūkst., tai sudaro beveik 7,5 proc. visų mašinų.
Populiariausios spalvos
Lietuvoje šiuo metu daugiausia - beveik 660 tūkst. - lengvųjų transporto priemonių yra pilkos spalvos. Antroje vietoje yra juodi automobiliai - 385 tūkst., trečioje - mėlyni (230 tūkst.), ketvirtoje - balti (148 tūkst.). Pilkos, juodos ir baltos spalvų automobiliai sudaro 7 iš 10 visų Lietuvoje važinėjančių lengvųjų transporto priemonių.
Automobilių savininkai
Mūsų šalyje automobilių savininkais gali būti ir šimtamečiai senoliai, ir ką tik gimę kūdikiai. Seniausias lengvosios mašinos valdytojas yra gimęs 1915-1919 m., o tokių, kuriems jau per šimtą metų, yra 30. Lietuvoje registruota transporto priemonė gali priklausyti ir nepilnamečiams, todėl turime 19 jų valdytojų, kurie gimę 2020-2023 m. Tarp gimusiųjų 2015-2019 m. jau „ratuoti“ yra 118, tarp 2010-2014 m. - 188, tarp 2005-2009 m. - 529.
Vis dėlto daugiausia lengvųjų automobilių valdytojų yra gimę 1970-1974 m. - 175 461. Jei palygintume, kiek šios amžiaus grupės asmenų turi vairuotojo pažymėjimą, tokių yra 123 446. Skirtumas - 52 015. Galima daryti išvadą, kad ne visi transporto priemonių savininkai turi teisę vairuoti arba jiems priklauso ne vienas lengvasis automobilis. Daugiausia vairuotojo pažymėjimų turi 1984-1989 m. gimę Lietuvos piliečiai - 174 561. O tokio amžiaus transporto priemonių savininkų yra mažiau - 161 166.
Populiariausios automobilių markės ir modeliai
Tarp populiariausių lengvųjų automobilių markių daugiausia yra vokiečių gamintos mašinos - maždaug pusė. Tačiau į trejetuką įsiterpė pastaruoju metu populiarėjantys japoniški „Toyota“ automobiliai. Per pastaruosius metus populiariausių lengvųjų automobilių markių dešimtuke sumažėjo tiktai „Opel“ ženklu pažymėtų mašinų.
- Volkswagen: akivaizdžiai populiariausia automobilių markė Lietuvoje - 284 150 įregistruotų automobilių. Populiariausias modelis - „Passat“ (92 517), toliau seka „Golf“ (67 238). Per pastaruosius 3 metus sparčiai buvo perkami „Volkswagen“ visureigiai, jų dalis padidėjo nuo 8 iki 18 proc. Populiariausias 2021-2023 metais registruotas „Volkswagen“ visureigis buvo „Tiguan“ (11 proc. visų „Volkswagen“ modelių).
- Audi: Spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 177 795 „Audi“ markės automobiliai. Populiariausias modelis - A6 (53 499). Sumažėjo populiarių kadaise „Audi 80“ ir „Audi 100“ automobilių.
- Toyota: šį rudenį Lietuvoje buvo 162 045 „Toyota“ lengvieji automobiliai. Populiariausias modelis - „Avensis“ (30 920), tačiau jo populiarumas pastaraisiais metais sumažėjo dėl nutrauktos gamybos.
- Opel: vienintelė markė iš pirmojo dešimtuko, kurios šįmet įregistruota mažiau nei prieš metus - iš viso 141 235 automobiliai. Populiariausias modelis - „Zafira“ (37 942).
- BMW: penktoje vietoje. Spalio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 128 758 šios markės automobiliai. Populiariausi modeliai - penktos klasės (43 044) ir trečios klasės BMW (39 754).
- Volvo: šešta pagal populiarumą markė su 96 754 automobiliais. Populiariausias modelis - V70 (19 240).
- Ford: septinta markė su 77 381 automobiliu. Populiariausias modelis - „Focus“ (19 690).
- Mercedes-Benz: 63 666 automobiliai. Populiariausias modelis - E klasės (15 773).
- Škoda: 58 694 automobiliai. Populiariausias modelis - „Octavia“ (27 137).
- Nissan: dešimtuką užbaigia su 51 361 automobiliu. Populiariausias modelis - visureigis „Qashqai“ (17 371).
Naujų automobilių rinka ir visureigių dominavimas
„Regitros“ duomenimis, 2017-2023 m. nauji registruojami lengvieji automobiliai sudarė nuo 15 iki 22 proc. visų įregistruotų lengvųjų transporto priemonių. Naujus automobilius daugiau įsigyja juridiniai asmenys, o naudotus - fiziniai.
Per pastaruosius trejus metus tarp naujų mašinų daugiausia įregistruojama „Toyota“ automobilių (per 13 tūkst.), antroje vietoje - „Volkswagen“ (beveik 8 tūkst.), trečioje - „Škoda“ (beveik 6 tūkst.), ketvirtoje - „Kia“ (beveik 4 tūkst.). Kitų markių naujų automobilių skaičius neviršija 3 tūkst.
Pagal perkamiausius naujus modelius irgi pirmauja „japonai“ - „Toyota Corolla“ ir „Toyota RAV4“. 2023 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, populiariausių naujų registruotų automobilių dešimtuke yra 4 „Toyota“ modeliai, po 2 „Kia“ ir „Volkswagen“, po 1 „Peugeot“ ir „Škoda“.
Visureigių karaliavimas
Įdomu, kad penki iš populiariausių naujų modelių dešimtuko yra visureigiai, dar vadinami miesto visureigiais (SUV). Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, visureigių populiarumas pradėjo sparčiai augti nuo 2000-ųjų pradžios ir toliau didėja, tad 2021 m. SUV modeliai jau sudarė 45,9 proc. pasaulio lengvųjų automobilių rinkos.
Lietuvos rinkoje taip pat per pastaruosius kelerius metus sparčiai pradėjo daugėti visureigių, ypač miestuose. Tarp jų daugiausia yra „Toyota RAV“ modelių - 21 767. Antroje vietoje „Nissan Qashgai“ - 17 127 visureigiai, trečioje - „Volkswagen Tiguan“ (13 433).
Šių metų trečiąjį ketvirtį įregistruotų naujų visureigių viršūnėje buvo „Toyota RAV4“ - 362, „Kia Sportage“ - 225, „Volkswagen Tiguan“ - 168. Populiariausių šio tipo transporto priemonių dešimtuke yra po 3 „Toyota“ ir „Škoda“ naujų visureigių modelius.
Elektromobiliai ir hibridai
Nuo 2021 m. Lietuvoje registruojamų elektromobilių skaičius padvigubėjo. Šįmet per 10 mėnesių Lietuvoje naujai buvo įregistruota daugiausia - beveik 4 tūkst. naujų ir naudotų elektra varomų automobilių. „Regitra“ skelbia, kad iki 2023 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 10 783 elektra varomi lengvieji automobiliai. Kol kas elektromobiliai sudaro tik 0,64 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų transporto priemonių.
„Tesla“, „Volkswagen“ ir „Nissan“ Lietuvoje registruoti lengvieji elektromobiliai sudaro pirmąjį trejetuką. Populiariausia markė - „Tesla“ automobiliai, tačiau populiariausias modelis - „Nissan Leaf“ (jų Lietuvoje registruota 1,1 tūkst.). Šiais metais daugiausia naujai registruojama „Tesla Model Y“ (119). Šįmet juridiniai asmenys įregistravo 53 proc., fiziniai - 47 proc. elektromobilių. Didžioji dalis elektra varomų automobilių buvo registruota Vilniuje.
Spalį Lietuvoje buvo įregistruoti 63 847 hibridiniai automobiliai. Tai sudaro 3,7 proc. visų lengvųjų automobilių. Čia karaliauja „Toyota“, užimanti 49 proc. šių automobilių rinkos, o „Toyota Prius“ yra populiariausia markė - jų įregistruota per 9 tūkst. Elektromobilius dažniau renkasi juridiniai asmenys, o hibridinius daugiau registruoja fiziniai (67 proc.). Didžioji dalis benzinu ir elektra varomų automobilių buvo registruota Vilniaus mieste - 27 940.
Elektromobilio krovimas stotelėje. Ir apžvalga apie elektros kainas biržoje.
Prabangūs automobiliai
„Regitros“ skelbiamuose atviruosiuose duomenyse yra informacija ir apie prabangius automobilius, kurių nėra itin daug. Spalio 1 d. Ikoniškos juodos plokštės radiatoriaus grotelės su trimatėmis žvaigždėmis ir "DIGITAL LIGHT" reprezentuoja modernią estetiką. Skaitmeninis "MBUX Hyperscreen" salone sukuria holistinę estetinę patirtį, derindamas skaitmeninę ir analoginę prabangą. Salonas taip pat yra vizionieriškas, o "MBUX Hyperscreen" yra skaitmeninė aukštos kokybės salono širdis. Avangardinis salono dizainas ir turtingas erdvės pojūtis kviečia atrasti rytojaus komfortą jau šiandien, pajaučiant išskirtinių medžiagų, futuristinio salono dizaino ir magiškos apšvietimo nuotaikos sąveiką.
„Project Geländewagen“ yra pirmasis „Mercedes-Benz“ ir Virgil Abloh, vyriausiojo kūrybos direktoriaus ir firmos „Off-White“ įkūrėjo bei „Louis Vuitton“ meno vadovo, bendradarbiavimo rezultatas. Koncepciniame projekte, kuriam vadovavo „Mercedes-Benz“ vyriausiasis projektavimo pareigūnas Gorden Wageneris ir Abloh, „Mercedes-Benz G klasė“ buvo atspirties taškas ieškant naujų būdų, kaip sugriauti nusistovėjusias prabangos sampratas ir sudaryti erdvę būsimoms prabangos interpretacijoms. Todėl rezultatas yra kažkur tarp realybės ir ateities ir pristato G klasę kaip fiktyvų DTM stiliaus lenktyninį automobilį.
2025 m. patikimiausių automobilių markių reitingas
Vartotojų ir naudotojų organizacija (OCU) Ispanijoje paskelbė 2025 m. patikimiausių Europos automobilių markių ir modelių reitingą. Bendrame markių reitinge dominuoja „Lexus“, kurio patikimumas įvertintas 98 balais iš 100 galimų. Nuo jo nedaug atsilieka „Suzuki“ ir „Subaru“, surinkusios po 93 balus, o „Toyota“ ir „CUPRA“ dalijasi ketvirtąją vietą su 91 balu.
Iš visų kategorijų hibridinės transporto priemonės pasirodė esančios patikimiausios. Septyniolika hibridinių modelių surinko 95 arba daugiau balų.
Kelio ženklai ir eismo kontrolė
Automobilis gali identifikuoti ir rodyti pravažiuojamus kelio ženklus, kad būtų galima stebėti greičio apribojimus. Ši funkcija sujungia tiesioginį ženklų aptikimą ir informaciją apie ženklus iš žemėlapio duomenų. Vairuotojo ekrane rodomi ženklai gaunami iš dviejų skirtingų šaltinių - tai gali būti realaus pasaulio ženklai, kuriuos atpažįsta kamera, arba žemėlapio duomenys. Automobilis pagal situaciją automatiškai nustato prioritetą, kurį šaltinį naudoti.
Automobilis gali rodyti tik tuos ženklus, kurie yra automobilio ženklų bibliotekoje. Rodomi kelio ženklų simboliai kartais gali priklausyti nuo esamo vairuotojo ekrano režimo. Automobilyje vienu metu gali būti rodomi kelių tipų ženklai, pavyzdžiui, esamas greičio apribojimas, įspėjamasis ženklas arba papildomas eismo informacijos ženklas. Važiuojant su „Pilot Assist“, automobilis taip pat gali rodyti artėjantį greičio apribojimą. Aptikti kelio ženklai rodomi šalia spidometro, vairuotojo ekrane.
Kelio ženklų rodymo laikas ir sąlygos
Ženklų rodymo laikas paprastai priklauso nuo ženklo tipo ir nuo to, ar pravažiuojate pro papildomus ženklus. Ženklai gali būti rodomi trumpai, kaip vienkartiniai perspėjimai pravažiavus ženklą, kol ženklas nustoja galioti, arba kol pravažiuojate kitą ženklą su aukštesniu rodymo prioritetu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad automobilis gali neatpažinti ženklo, nurodančio eismo apribojimo pabaigą. Tokiu atveju vairuotojo ekrane gali užsibūti ankstesnio apribojimo simbolis. Galiausiai jis pakeičiamas arba atšaukiamas. Tuo tarpu vairuokite laikydamiesi galiojančių kelių eismo taisyklių.
Svarbu: informacija apie kelio ženklus skirta padėti valdyti informaciją vairuojant. Tai - saugaus vairavimo praktikos papildymas. Vairuotojas privalo būti atidus, stebėti kelio ženklus ir laikytis kelių eismo taisyklių. Jei automobilio rodomi kelio ženklai nesutampa su tuo, ką matote kelyje, vadovaukitės realiais kelio ženklais.
Automobilis negali aptikti ir parodyti visų vairuotojui aktualių ženklų. Sistema dera ne su visais ženklais. Tam tikromis sąlygomis ir atitinkamose eismo situacijose ženklai gali likti neaptikti. Kelio ženklų aptikimui arba identifikavimui įtakos turi šios sąlygos:
- Pirmyn nukreipta automobilio kamera turi būti švari ir be kliūčių.
- Kelio ženklas turi būti aiškiai matomas ir tinkamai apšviestas.
- Kelio ženklas turi būti tam tikru atstumu ir patekti į kameros apžvalgos lauką.
- Automobilis gali nesugebėti identifikuoti neteisingai pastatytų kelio ženklų, pvz., per aukštai arba kampu pastatytų ženklų.
- Automobilis gali nesugebinti identifikuoti apgadintų arba nusidėvėjusių kelio ženklų.
Žemėlapio duomenų informacijos apie ženklus įtaką daro interneto ryšys ir žemėlapių duomenų kelio ženklų informacijos aprėptis, kuri įvairiuose regionuose skiriasi. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir naujausią informaciją apie kelio ženklus automobilyje, būtina sutikti su „Google“ paslaugų teikimo sąlygomis.
Naujovės eismo kontrolėje
Anksčiau galiojusi tvarka numatė, kad prieš automatinės eismo kontrolės įrenginius privaloma statyti kelio ženklus Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“. Tačiau nuo šių metų tokie ženklai įrengiami tik prieš greitį matuojančius įrenginius. Siekdama užtikrinti vairuotojų informuotumą apie kitus pažeidimus fiksuojančius įrenginius, „Via Lietuva“ keliuose įrengia specialius stendus su informacija apie vykdomą stebėseną ir duomenų rinkimą.
„Mūsų tikslas - kad eismo dalyviai jaustųsi informuoti ir žinotų, kuriose kelio atkarpose vykdoma kontrolė. Tai užtikrina skaidrumą, didina pasitikėjimą ir padeda vairuotojams geriau suprasti, kokie duomenys yra renkami. Norime akcentuoti, kad šie stendai aktualūs asmenims, kurie moka kelių mokestį (įsigyja vinjetes)“, - pabrėžia „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas.
Visi stendai valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose bus įrengti iki spalio pradžios. „Via Lietuva“ primena, kad dar 2024 m. Lietuvos magistraliniuose keliuose buvo įrengtos 268 vaizdo kameros, skirtos kelių mokesčio kontrolei. Jos stebi keliu važiuojančias transporto priemones, automatiškai nuskaito valstybinius numerius ir duomenų bazėje patikrina, ar už transporto priemonę yra sumokėtas kelių mokestis.