Naudotų Padangų Panaudojimas ir Tvarkymas

Naudotų padangų utilizavimas gyventojams kartais tampa tikru galvos skausmu, tačiau netinkamai utilizuodami senas padangas ne tik kenkiame aplinkai, bet ir švaistome naudingą žaliavą. Padangos yra viena iš sudėtingiausiai tvarkomų atliekų rūšių, ypač kai kalbama apie didelių gabaritų žemės ūkio technikos padangas.

Kiekvienais metais pagaminama apie tris milijardai padangų. Jos gaminamos iš esmės vienkartiniam naudojimui iš neatsinaujinančių naftos išteklių. Padangai suirti prireikia iki pusantro šimto metų, o ypač didelę grėsmę kelia padangų gaisrai, nes padangos dega labai ilgai, o į aplinką patenka daug pavojingų medžiagų.

Kur priduoti senas padangas?

Padangų pridavimas yra procesas, kai nusidėvėjusios ar nebetinkamos naudoti padangos yra perduodamos specializuotiems atliekų tvarkytojams. Tinkamai tvarkant senas padangas jos yra perdirbamos arba utilizuojamos, taip sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir skatinant tvarų išteklių naudojimą. Padangas galima priduoti keliais būdais:

1. Autoservisai ir padangų montavimo centrai

Senas padangas galima priduoti į autoservisą, kurie pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymą privalo nemokamai priimti tiek senų padangų, kiek jų pakeičia. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, padangų platintojas privalo priimti nemokamai tiek senų padangų, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui).

Autoservisai ir specializuotos parduotuvės privalo nemokamai priimti tiek padangų, kiek pardavė arba sumontavo. Galima priduoti visų rūšių padangas, įskaitant žiemines, universalias ir vasarines. Naujas padangas įsigijus internetinėje parduotuvėje, senąsias galima atvežti pardavėjui. Pavyzdžiui, nesvarbu į kokį miestą buvo pristatytos naujos padangos, senąsias galima atvežti ir palikti į bet kurią patogią tinklo parduotuvę, svarbu nepamiršti pirkimo dokumentų.

Už padangų atliekų utilizavimą sumoka jų importuotojai bei pardavėjai - būtent iš šių lėšų atliekos yra sutvarkomos. Į naujų padangų kainą jau būna įskaičiuotas padangų sutvarkymo ir perdirbimo mokestis.

2. Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (DGASA)

Padangų atliekas priima savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kurios iš vieno gyventojo priima iki 4-5 naudojimui netinkamų padangų per metus (jų sąrašą galima rasti www.atliekos.lt). Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių. Surinkimo tvarką ir tikslų nemokamai priimamų padangų kiekį nustato savivaldybė. Jei šeimoje yra daugiau asmenų, tai priimamų padangų kiekis padidėja atitinkamai, pvz., du žmonės gali pristatyti 8 padangas, trys - 12 ir t.t.

Ūkininkai, įsigydami žemės ūkio technikos padangas, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek tos pačios rūšies padangų, kiek klientas nuperka naujų. Marijampolės apskrities gyventojai, tarp jų ir ūkininkai, naudotas traktorių padangas taip pat gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

3. Atliekų tvarkytojai

Nebenaudojamas padangas galima nuvežti atliekų tvarkytojams, kurie nuo senų padangų atskiria gumą, tekstilę ir metalą ir šias žaliavas panaudoja naujų gaminių gamybai arba energijai gauti.

Naudotų padangų perdirbimas ir panaudojimas

Perdirbdami padangas ne tik gauname labai vertingą žaliavą, kurią galima panaudoti naujiems produktams gaminti, bet ir sumažiname neigiamą poveikį aplinkai. Perdirbant padangas pašalinama metalinė viela ir tekstilė, o iš likusios švarios gumos pagaminamos granulės. Iš šių granulių ir gaminami įvairiausi guminiai kilimėliai bei dangos.

Apžvelgiame kelis Lietuvoje ir užsienyje jau taikomus pavyzdžius, parodančius, kaip galima sumaniai panaudoti ir ką pagaminti iš senų padangų:

1. Danga vaikų žaidimo aikštelėms

Puikus būdas panaudoti senas padangas - perdirbti jas į vaikų žaidimo aikštelių dangą. Specialiai paruoštos guminės dangos dėka žaidimų aikštelė tampa saugesne žaidimų erdve, nes vaikams griūvant sumažėja traumų tikimybė. Tokios dangos iš senų padangų jau pradedamos gaminti ir Lietuvoje. „Ekobazės“ komercijos vadovė M. Curko-Notkuvienė teigia, kad po daugelio testavimo valandų ir kruopštaus darbo kilimėliai turėtų gauti tarptautinės laboratorijos sertifikatą, patvirtinantį, kad jie atitinka visus ES keliamus reikalavimus ir yra tinkami bei saugūs naudoti kaip danga vaikų žaidimo aikštelėse.

2. Žvyro pakaitalas ir kelių tiesimas

Smulkinta padangų guma gali būti naudojama asfalto gamybai arba kaip žvyro pakaitalas. Žvyrui pakeisti naudojamos padangų gumos drožlės. Pastarųjų pritaikymas yra labai įvairiapusis: tinklaraštis „Nerc.org“ rašo, kad gumos drožlės naudojamos keliams tiesti, statant greitkelių pylimus, kaip melioracijos griovių užpildas ar kaip vibraciją bei triukšmą mažinanti tarpinė medžiaga, klojama po geležinkelių bėgiais. Teigiama, kad padangų gumos drožles galima panaudoti praktiškai visur, kur naudojamas įprastas žvyras, taip sutaupant lėšų ir darbo jėgos sąnaudų.

3. Borteliai automobilių parkavimo aikštelėms

Statant automobilį parkavimo aikštelėje, verta atkreipti dėmesį į guminius bortelius, žyminčius automobilių statymo vietas. Pasak M. Curko-Notkuvienės, senos padangos puikiai pasitarnauja ir tokių bortelių gamybai.

4. Nuotekų valymo filtrai

„Nerc.org“ tinklaraštis rašo, kad dar vienas išmanus būdas panaudoti susidėvėjusias padangas - gaminti iš jų nuotekų valymo filtrus, mat pastebėta, kad susmulkinta ir į granules perdirbta padangų guma pasižymi geru porėtumu ir gali tarnauti kaip gera filtravimo medžiaga.

5. Mados pramonės gaminiai

Vis didesnį populiarumą įgyja ir senų padangų panaudojimas mados pramonėje: iš perdirbtos padangų gumos gaminamos kuprinės, rankinės, piniginės, diržai, avalynė.

6. Sodo trinkelės, stogo danga ir ratukai

Iš senų padangų gumos jau gaminamos ir kai kurių rūšių sodo trinkelės, stogo danga ir įvairiausi ratukai, pavyzdžiui, atliekų konteineriams. Kaip sako M. Curko-Notkuvienė, šie pavyzdžiai patvirtina, kad perdirbimo įmonės ieško vis naujų žaliųjų sprendimų padangų atliekoms panaudoti.

7. Sodo mulčias ir augalų vazonai

Pasirodo, senos padangos gali būti panaudotos net ir daržo augalų ar daržovių auginimui. Iš padangų gumos gaminamas ir sodo mulčias - dirvai naudojamos medžiagos, kurių paskirtis palaikyti dirvoje reikiamą drėgmę ar šilumą, stabdyti piktžolių augimą, padidinti derlingumą ir kt. Tarp guminio mulčio privalumų minima tai, kad jis netraukia termitų ir kitų kenkėjų, skirtingai nei, pavyzdžiui, medinis mulčias.

Išradingi žmonės randa ir kitų kūrybingų būdų senoms padangoms panaudoti net ir be pramoninio perdirbimo. Pavyzdžiui, perdaro padangas į augalų vazonus, kurie, panaudojus įvairias apdailos medžiagas ir dizaino elementus, tampa puikia sodybos puošmena.

Atsakomybė ir teisės aktai

Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinamas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų, arba 76 proc., visų padangų atliekų sutvarkymą.

Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą. Aplinkos apsaugos instituto direktorius pabrėžia, kad valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams tiesti ir atitvarams gaminti.

Baudos už netinkamą padangų tvarkymą

Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Už į aplinką išmestas atliekas, tame tarpe ir padangas, yra numatytos baudos Administracinių nusižengimų kodekse. Baudos dydis gali svyruoti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio ir nuo to, ar išmestos atliekos pavojingos, ar ne. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Už netinkamoje vietoje, pavyzdžiui, prie buitinių atliekų konteinerių, pakelėje ar miške paliktas padangų atliekas, gali būti skirta bauda, kurios dydis nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną išmestą padangą. Maksimalus baudos dydis gali siekti net 6 000 eurų. Kai padangos deginamos, skiriama ir bauda, ir skaičiuojama žala aplinkai.

Jeigu atsisakoma priimti nebetinkamas naudoti padangas teisės aktuose nustatyta tvarka, prašome pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos. Bauda už atsisakymą priimti padangas juridiniams asmenims yra 450 - 850 eurų.

Padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje

Netinkamų padangų naudojimas netinkamu metų laiku Lietuvoje gali užtraukti baudas ir kitas pasekmes. Lietuvoje padangų naudojimo taisyklės nurodytos Kelių eismo taisyklėse (KET) ir Lietuvos administracinių nusižengimų kodekse (ANK).

• Dygliuotos padangos leidžiamos tik tam tikrais mėnesiais. Remiantis nacionaliniais reglamentais ir eismo atnaujinimais, dygliuotų padangų naudojimas draudžiamas nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d.
• Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. transporto priemonės privalo naudoti žiemines arba visų sezonų padangas, o ne vasarines.
• Padangos ant tos pačios ašies turi atitikti modelį ir nusidėvėjimą.
• Planuokite iš anksto ir pakeiskite padangas iki balandžio 10 d.

tags: #naudotu #padangu #panaudojimas