Gyvenant daugiabutyje, kur dalis turto yra nuosava, o dalis - bendra, neišvengiamai kyla klausimų ir nesusipratimų dėl to, kas už kokius dalykus turi mokėti. Bene dažniausiai keliami klausimai dėl stogo ir lifto. Tačiau pasirodo, neretai kyla sumaištis ir įvykus gedimui vamzdynuose. Šiame straipsnyje aptarsime buto šilto vandens stovo priežiūros klausimus, įskaitant remonto darbus, gedimų šalinimą ir gyventojų teises, jei kyla problemų su šilumos tiekimu. Kur yra gyventojo reikalas tvarkytis, o kur reikia prašyti bendrijos įsikišimo?
Bendrojo naudojimo objektai ir atsakomybė
Gyvendami daugiabutyje, visi butų ir kitų patalpų savininkai kartu valdo bendrojo naudojimo objektus - stogą, laiptines, fasadą, inžinerines sistemas ir panašiai. Tai vadinama bendrąja daline nuosavybe. Bendrijų įstatyme nurodyta, kad, be kitų, bendrojo naudojimo objektai yra "bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus)", o bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontas ir atnaujinimas - bendra visų savininkų pareiga.
Butų savininkų atsakomybė
Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus. Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Už įrenginius ir sistemas, esančias butų viduje po skaitiklio ar už radiatoriaus (pvz., čiaupai, vamzdžiai, elektros instaliacija bute, sanitariniai prietaisai), atsako patys butų savininkai. Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.
Bendrijos ir administratoriaus atsakomybė
Visi namai turi būti prižiūrimi, t.y. kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji (bendrija) ir privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas. Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija.
Jeigu name nėra įsteigta bendrija arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir gyventojai neišsirenka administratoriaus, tuomet administratorių paskiria savivaldybė. Administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir tinkamą eksploatavimą. Administratorius rūpinasi pastato priežiūra: reguliariai vertina jo techninę būklę, organizuoja reikalingus remonto darbus, sprendžia techninius ir teisinius klausimus. Atsakomybė už žalą priklauso nuo to, iš kur veržėsi vanduo. Jei vanduo veržėsi iš bendrojo naudojimo vamzdynų (pvz., pagrindinio stovo iki pirmojo atsišakojimo į butą), atsakomybė tenka namo bendrijai arba administratoriui (jei netinkamai prižiūrėjo), arba visiems savininkams solidariai, nes bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė visų savininkų nuosavybė.
Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą.
AB „Klaipėdos energija“ negali nei padidinti, nei sumažinti patalpų ir (ar) karšto vandens temperatūros Jūsų butuose. Pastate butų (patalpų) ir (ar) karšto vandens temperatūra reguliuojama šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams.
Daugiabučio namo bute suklupusį vyrą vadavo ugniagesiai
Vandens stovų gedimai ir prevencija
Vandens stovas yra esminė daugiabučio namo vandens tiekimo sistemos dalis. Tinkama jo priežiūra užtikrina kokybišką vandens tiekimą ir padeda išvengti didelių nuostolių dėl avarijų.
Dažniausios gedimų priežastys
Dažniausia problema - nenuorinti stovai arba gedimai pastatų šildymo ir karšto vandens sistemose. Jei, prasidėjus šildymo sezonui, nešyla dalis radiatorių arba juose girdimi įvairūs garsai, greičiausiai, radiatorius reikia nuorinti (išleisti iš sistemos susikaupusį orą). Radiatoriai nuorinami atsukant nuorinimo čiaupus, dažniausiai sumontuotus viršutinių namo butų radiatoriuose ir išleidžiant susikaupusį orą. Tą gali padaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai arba patys viršutinių aukštų butų gyventojai.
Viena iš priežasčių, dėl ko pasitaiko vandentiekio gedimų, yra senų vamzdynų ir prietaisų nepriežiūra. Juos reikia patikrinti mažiausiai kartą per pusmetį. Dažnai tokios avarijos įvyksta, kai žmogus, neįvertinęs savo sugebėjimų, pats (ar pasikvietęs nepatyrusį kaimyną „santechniką“) bando sutvarkyti iš pirmo žvilgsnio atrodantį nedidelį gedimą. Taip pat viena iš priežasčių, dėl ko įvyksta vandentiekio avarijos, yra nekokybiškos, pigios kiniškos ar neaiškios firmos santechnikos medžiagos arba gražiai atrodantys kiniški prietaisai. Turbūt daugumai yra tekę susidurti su trūkusiu lanksčiu vamzdeliu - žarnele (jos turi būti keičiamos kartą per dvejus trejus metus), kuri pridaro daug nuostolių, ypač jei jūsų nėra namuose.
Vamzdynų būklės įvertinimas ir priežiūra
Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos. Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos. Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.
„Vamzdyno vidaus būklė plika akimi nepastebima, tačiau dažnu atveju vamzdynai yra surūdiję, apkibę įvairiomis nuosėdomis, o jų būklė daro tiesioginę įtaką vandens kokybei. Dėl įvairių nuosėdų, rūdžių taip pat sumažėja vamzdyno diametras, todėl vanduo butuose gali tekėti prasčiau, atsiranda vandens slėgio problemos.“
Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų. „Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams. Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai.“
Dažnas mitas, kad nuotekų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotekų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo. „Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.“
Kada reikalingas stovo keitimas?
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra. Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Ką daryti įvykus avarijai?
Pirmieji veiksmai
Pastebėjus, kad daugiabučio namo rūsyje esantis sandėliukas ar bendrojo naudojimo patalpos yra užpiltos vandeniu, būtina reaguoti nedelsiant. Nuo pirmųjų veiksmų priklauso, ar pavyks sėkmingai įrodyti žalą ir gauti kompensaciją. Pirmiausia reikia informuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją (bendrijos pirmininką arba administratorių) bei avarinę tarnybą, kad būtų nutrauktas vandens tiekimas ir sustabdytas žalos didėjimas. Antrasis būtinas žingsnis - užpylimo aktas. Jį turi surašyti namo valdytojas (administratorius arba pirmininkas). Teisės aktai įpareigoja prižiūrėtoją apžiūrėti statinį ar jo dalį po avarijų ir fiksuoti defektus.
Įvykus užpylimui, būtina nedelsiant kreiptis į namo administratorių ar pirmininką dėl faktinių aplinkybių fiksavimo akto surašymo, nustatyti tikslų avarijos šaltinį (bendrojo naudojimo vamzdynas ar kaimyno įranga) ir, remiantis surašytu aktu bei žalos įvertinimu, reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltojo asmens.
Žalos dydžio nustatymas ir kompensacija
Turint užpylimo aktą, kitas žingsnis - žalos dydžio nustatymas. Jei sutarimo nėra, būtina kviesti nepriklausomą turto vertintoją arba statybos ekspertą, kuris sudarys sąmatą. Jei kaimynas atsisako atlyginti žalą geruoju, su surinktais įrodymais (aktu, nuotraukomis, vertinimo ataskaita) reikia kreiptis į teismą.
Labiausiai nukenčia neapsidraudę kaltininkai, kai užlieja apsidraudusį kaimyną. Tokiu atveju draudimo įmonė atlygina žalą nukentėjusiajam ir iš kaltininko per teismą prisiteisia du tris kartus didesnę sumą, nei pats kaltininkas būtų atlikęs remontą (perdažęs lubas, sienas perklijavęs tapetais, sutvarkęs aplietą elektros instaliaciją, pakeitęs išpūstą parketą ar medines duris) savo lėšomis. Bet draudimo kompanija neapsaugo nuo nelaimingų atsitikimų, ji tik atlygina žalą. Kam yra tekę turėti reikalų su draudikais dėl nuostolių atlyginimo, tas žino, kad reikia sugaišti nemažai laiko ir paaukoti daug kantrybės, kol surenkamos avarijos ekspertų išvados ir sutvarkomi tam reikalingi dokumentai.
Teisinis reglamentavimas ir patekimas į būstą
LR Konstitucijos 24-asis straipsnis sako, kad žmogaus būstas neliečiamas. Tai neretai akcentuojama, tačiau nutylima, kad ši nuostata nėra absoliuti. Tame pačiame straipsnyje patikslinama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus:
- LR civilinio kodekso 4.83 str.
- LR šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui.
- LR statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti - pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.
Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais. Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį reikalaujant įpareigoti netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokie buvo patirti, ir/ar priteisti iš savininko patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Legioneliozės prevencija ir temperatūros reguliavimas
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C. Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Už legioneliozės prevenciją, t. y. terminę dezinfekciją, atsakingi namų administratoriai, pastatų valdytojai arba bendrijos. Pastatų savininkai, valdytojai ir prižiūrėtojai turi informuoti gyventojus apie tikslią terminės dezinfekcijos datą ir laiką.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Kanalizacijos užsikimšimas
Vienos iš kanalizacijos užsikimšimo priežasčių - netikslus kanalizacijos vamzdžių nuolydis, statūs 90 laipsnių kampu sujungti kanalizacijos vamzdžiai, kuriuose dažniausiai ir susidaro kamščiai. Netinkamai atlikti santechnikos darbai gali paskatinti nuotekų dujų infiltraciją į namus.
Kanalizacijos užsikimšimo šalinimo būdai
- Verdantis vanduo: Jis tinkamas tuomet, kai vamzdžiai nėra visiškai užsikimšę, ir problema greičiausiai slypi susikaupusiuose riebaluose. Užvirinkite pilną arbatinį vandens (prieš tai gerai iššveiskite plautuvę ir nusausinkite ją). Tuomet atsargiai į vamzdį supilkite verdantį vandenį ir palikite kuriam laikui.
- Druska ir soda: Jums reikės puodelio druskos, puodelio sodos ir verdančio vandens. Suberkite druską ir sodą, o po kurio laiko supilkite verdantį vandenį. Šis receptas - efektyviausias.
- Soda ir actas: Jums reikės pilno arbatinio verdančio vandens, puodelio sodos, puodelio acto. Kriauklę gerai iššveiskite ir nusausinkite. Suberkite į vamzdį sodą, jeigu ši gerai nesukrenta, tuomet padėkite vatos tamponėliu ar pirštais, po kurio laiko supilkite actą, o palaukę kelias minutes ir verdantį vandenį.
Reikėtų paminėti, kad šie būdai kur kas saugesni ne tik jums, bet ir jūsų namams bei aplinkai, be to, pigesni. Bet jeigu ir tai nepadeda, be santechniko neapsieisite, jis išvalys kanalizaciją mechaniniu būdu. Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mašina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavyksta.
Karšto vandens stovo garso izoliacija
Senos statybos daugiabutyje norėtume izoliuoti nuotekų stovą (koridoriaus nišoje, pilnai izoliuoti visos nišos negalime, joje yra vandens skaitliukai) nuo kaimynų nuleidžiamo vandens keliamo triukšmo. Kanalizacijos stovai yra izoliuojami garso izoliacine membrana su akustiniu veltiniu. Su šia membrana apklijuojame kanalizacijos stovą ir smūginis garsas skleidžiamo vandens sumažėja 80 %.
Geriau būtų, kad ši membrana nesiliestų prie karšto vamzdžio, nors gamintojas nurodo, kad medžiaga nekeičia savo struktūros iki 80 laipsnių karščio. Šalia stovo yra karšto vandens ir gyvatuko stovai, atstumai nuo nuotekų stovo apie 5-7 cm, atskirose vietose tik 3 cm. Izoliacija turėtų būti atspari karščiui, jos paviršius pastoviai liesis su stovais su karštu vandeniu. Garso izoliacinės plokštės SW-12 (2.5 cm storio) ir SW-17 (3 cm storio) būtų tinkamos karšto vandens stovo garso izoliacijai. Montuojant nereikalingas metalinis karkasas, galima sukti plokštes varžtais tiesiai prie sienos, arba klijuoti prie sienos. Plokštė nebijo tokios temperatūros.
Mokėjimai už paslaugas ir šilumos kiekio apskaičiavimas
Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Už praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas atsiskaityti reikia iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. To nepadarius, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai. Kadangi bankinės operacijos gali užtrukti, rekomenduojame sąskaitas apmokėti šiek tiek anksčiau.
Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros.
Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apskaičiuojamas vadovaujantis Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu: kaip vartotojas - turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams; kaip turto savininkas - turi apmokėti už šilumą suvartotą namo bendrosioms reikmėms.
Jei negalite apmokėti sąskaitos iki nurodyto termino arba turite daugiau neapmokėtų sąskaitų, prašome kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą. Ten galėsite susitarti dėl skolos apmokėjimo dalimis ir apmokėjimo termino, pasirašydami skolos apmokėjimo atidėjimo dokumentą (vekselį).
Ši sąskaitos eilutė formuojama pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. ir 2016-06-13 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus naujus rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, įsigaliojusius 2017 m. Kiekis paskirstomas vartotojams proporcingai prie namo karšto vandens tiekimo sistemos prijungtų butų ir kitų patalpų naudingiesiems plotams.
Jei jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos nešildomos ar šildomos minimaliai), jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju buvo artima norminei (18-22°C). Pagal fizikos dėsnius šiluma juda ten, kur šalčiau ir jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita.
Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatomas taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymui ir vandens pašildymui sunaudotą šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas butams ir patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos nustatoma 1m2 šildymo kaina per atsiskaitymo mėnesį.
Praktiniai patarimai
- Reguliariai tikrinkite vandens stovą ir vamzdžius, ar nėra korozijos ar nuotėkių požymių.
- Laiku keiskite susidėvėjusius vamzdžius ir žarneles.
- Išvykdami ilgesniam laikui, užsukite vandens ventilius.
- Informuokite namo administratorių apie pastebėtus gedimus.
- Įsitikinkite, kad turite buto draudimą.
- Atlikite vandens maišytuvų, radiatorių, jungčių ir žarnelių vizualią patikrą.
- Periodiškai valykite sifonus ir dušo trapus.
- Dalyvaukite bendrijos susirinkimuose ir domėkitės namo priežiūros klausimais.