Muzikos instrumentų techniniai duomenys ir istorija

Muzikos instrumentai yra viena svarbiausių žmonijos kūrybos ir išraiškos priemonių. Jie leidžia per garsus ir melodijas perteikti emocijas, mintis ir istorijas, formuodami muziką, kuri yra neatskiriama nuo kultūros, religijos, tradicijų ir kasdienio gyvenimo. Muzikos instrumentas - tai daiktas, sukurtas ar modifikuotas muzikai atlikti. Nors muzikos instrumentu gali tapti bet kas, kuo galima išgauti garsą, paprastai šis terminas vartojamas įvardyti tik tiems daiktams, kurie yra pagaminti su specialiu tikslu muzikuoti.

Muzikos instrumentų klasifikacija

Muzikos instrumentai paprastai yra klasifikuojami į kelias pagrindines grupes pagal jų konstrukciją ir garso generavimo principą. Skirtingos muzikos instrumentų klasifikavimo sistemos atsižvelgia į instrumentų konstrukciją, garso išgavimo būdą, instrumento diapazoną, vietą orkestre ar kitame ansamblyje.

Tradicinės instrumentų grupės

• Styginiai instrumentai: sukuria šiltą, rezonuojantį garsą, kurį mėgsta tiek klasikinės, tiek modernaus žanro muzikantai. Garsas juose išgaunamas virpinant stygas, kurios gali būti braukiamos, skambinamos pirštais arba liečiamos mediniu stryku. Šie instrumentai dažnai naudojami dainų akompanimentui, solinėms partijoms bei orkestrų atlikimui. Tarp žymiausių styginių instrumentų galima paminėti smuikus, gitaras, violončeles ir kontrabosus.
• Pučiamieji instrumentai: arba „orkestriniai pučiamieji“, išgauna garsą, kai oras praeina per vamzdį ir sukelia vibraciją. Jie pasižymi ypatingu garso išgavimo būdu - muzikantas turi kontroliuoti kvėpavimą, lūpų įtampą ir burnos formą. Pučiamieji instrumentai skirstomi į medinius (fleita, klarnetas, fagotas, obojus) ir varinius (trimitas, trombonas, valtornė, tūba). Pučiamieji instrumentai yra neatskiriama orkestrų, džiazo ansamblių ir pučiamųjų orkestrų dalis.
• Klavišiniai instrumentai: tokie kaip fortepijonas, organas ir elektriniai klavišiniai, išgauna garsą, kai stygos yra paspaudžiamos klavišais. Jie suteikia galimybę atlikti sudėtingas harmonijas. Fortepijonas yra vienas populiariausių ir universaliausių muzikos instrumentų, naudojamas tiek klasikinėje, tiek populiariojoje muzikoje.
• Ritminiai (mušamieji) instrumentai: arba perkusija, suteikia muzikai ritmą ir tempą. Nuo paprastų būgnų iki sudėtingų ksilofonų, šie instrumentai sukuria muzikos karkasą ir padeda palaikyti tempą. Būgnai yra vieni populiariausių perkusinių instrumentų, o jų ritmai naudojami visose muzikos srityse. Ritmas yra šios grupės šerdis. Be mušamųjų instrumentų muzika netektų tempo ir stiprumo.
• Elektroniniai instrumentai: tokie kaip sintezatoriai, elektrinės gitaros, būgnai ir samplerių įrenginiai, tapo neatsiejama šiuolaikinės muzikos dalimi. Jie atnešė tikrą perversmą muzikos pasaulyje. Sintezatoriai leidžia kurti įvairiausius garsus ir muzikinius efektus, o elektriniai būgnai bei kiti įrenginiai padeda atlikėjams kurti unikalias ritmų kombinacijas.

Hornbostelio-Sachso klasifikacija (pagal garso išgavimo būdą)

Ši klasifikacija yra viena išsamiausių ir plačiausiai naudojamų.

• Chordofonai: garsas išgaunamas vibruojant stygas. Pavyzdžiai: fortepijonas, violončelė. Skirstomi į kanklinius, klavišinius chordofonus, lyras, arfas, liutnes ir strykinius chordofonus.
• Aerofonai: garsas išgaunamas vibruojant oro stulpus. Pavyzdžiai: vargonai, obojus. Skirstomi į laisvuosius aerofonus, fleitas, vargonus, nendrines dūdeles ir lūpomis vibruojamus aerofonus.
• Idiofonai: garsas išgaunamas virpant pačiam instrumentui. Pavyzdžiai: ksilofonas, įvairūs barškučiai. Skirstomi į smūginius, perkusiją, purtomuosius, braižomuosius, dvidalius ir skambinamuosius.
• Membranofonai: garsas atsiranda vibruojant membranai. Pavyzdžiai: būgnai. Skirstomi į paprastus būgnus, vamzdinius būgnus, trinamuosius, litaurus ir mirlitonus.

Muzikos instrumentų istorija ir raida

Muzikos instrumentų istorija siekia tūkstančius metų ir lydi žmoniją nuo seniausių laikų. Pirmieji muzikos instrumentai buvo labai paprasti ir natūralūs, dažniausiai pagaminti iš kaulų, medienos ir akmenų. Jie padeda išreikšti emocijas, pasakoti istorijas, kurti kultūrą bei jungti bendruomenes.

Senovės instrumentai

• Pirmieji mušamieji: Pirmieji muzikos instrumentai buvo mušamieji, pavyzdžiui, akmenys, į kuriuos mušdavo ritmą akmenimis, kaulinėmis ar medinėmis lazdelėmis. Apie 9000-uosius prieš Kristų žmonės jau gamino įvairiausius būgnus: tuščiavidurius medinius, metalinius, molinius cilindrus, aptemptus gyvulių oda.
• Styginiai instrumentai: Vienas pirmųjų styginių instrumentų buvo pats paprasčiausias lankas. Vėliau sugalvota prie lanko pritaisyti molinį puodą, kokoso riešuto kevalą ar medinę dėžutę, siekiant sustiprinti virpinamų stygų garsą. Senovės egiptiečių paveiksluose, datuojamuose 3000 m. prieš Kristų, vaizduojama arfa ir liutnia, kurios savo forma ir išvaizda nedaug kuo skiriasi nuo dabar naudojamų.
• Pučiamieji instrumentai: Pirmieji pūtimo instrumentai - vamzdžiai ir fleitos - buvo gaminami iš kaulų arba medienos. Apie 37 tūkst. metų senumo fleitos, rastos Švabijos aukštikalnių ganykloje, pagamintos iš gulbės ir mamuto kaulų, yra seniausios žinomos. Jų skylutės padarytos taip, kad girdėdavosi muzikiniai intervalai, liudijantys apie fleitų kūrėjų harmonijos jausmą.

Muzikos instrumentų raida Lietuvoje

Lietuvoje seniausi rasti muzikos instrumentai yra neolito, bronzos amžiaus ir vėlesnių epochų kaulo švilpynės, ūkai - gyvulių ar paukščių kaulai, sagos, metaliniai skrituliai, keraminiai barškučiai, molinukai. Įvairius melodingus garsus skleidė raitelio ir žynių apeiginės lazdos, dambreliai, gausūs ir įvairiai skambantys papuošalai (kabučiai, raktai amuletai, varpelis, žvangutis, žvanguliai, skardelių ir žvangučių vėriniai, apyrankės, kario ir žirgo aprangos papuošalai). Ypač unikalūs yra apeiginės, maginės, mirusiųjų kulto ir darbinės paskirties senieji muzikos instrumentai, tokie kaip žvejų lenta, gūdas, rinkinė, džingulis ir vėjo varpeliai. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugoma itin reta XVIII-XX a. muzikos instrumentų kolekcija, kurioje yra ir patefonų pirmtakų - mechaninių muzikos instrumentų (polifonų, sinfonjonų, pianolų).

Elektroninių instrumentų evoliucija

Prieš daugiau nei du su puse amžiaus buvo sukurtas pirmasis elektrinis instrumentas. Nuo to laiko elektriniai, elektroakustiniai ir elektroniniai muzikos instrumentai praėjo sunkų ir įdomų raidos kelią, dažnai šiurpindami savo dydžiu ir žavėdami ypatingu skambesiu.

Pirmieji elektriniai ir elektromechaniniai instrumentai

• „Auksinis Dionizas“ (Denis d'or) (1753): Pirmasis elektrinis muzikinis instrumentas, sukurtas 1753 metais čekų teologo Vaclavo Prokopo Divišo. Tai buvo maždaug 150 x 90 x 120 cm dydžio medinė dėžė su klaviatūra ir pedalu, turėjusi 14 registrų ir talpinusi 790 metalinių stygų. Galėjo imituoti klavesino, arfos, liutnes ir net kai kurių pučiamųjų instrumentų garsą, o stygos skleidė ypatingus garsus dėl elektrifikacijos.
• Elektrinis klavesinas (Clavecin électrique) (1759): Išrastas 1759 metais prancūzų dvasininko Jean-Baptiste’o De Laborde. Tai buvo elektromechaninis instrumentas, kurio klaviatūra buvo valdomi statine elektra įkrauti nedideli metaliniai plaktukai, daužantys varpelius.
• Elektromechaninis pianinas (Electro-mechanical Piano) (1867): Sukurtas 1867 metais pono Hippso, telegrafų fabriko „Neuchatel“ direktoriaus. Instrumentas naudojo elektromagnetizmą nedidelių elektros generatorių aktyvavimui muzikos tonų generavimui.
• Choralcelo elektriniai vargonai (Choralcelo Electric Organ) arba „Dangaus balsai“ (Heavenly voices) (1888-1908): Sukurti amerikiečių inžinieriaus, muzikanto ir kompozitoriaus Melvino Severy. Šis didelis instrumentas buvo elektrinio ir elektromechaninio instrumento hibridas, turėjęs dvi klaviatūras ir 32 pedalų sistemą. Tapo pirmuoju masiniu elektriniu muzikos instrumentu.
• Telharmoniumas (Telharmonium) (1897): Thaddeusas Cahillis užregistravo šį 200 tonų sveriantį, 19 metrų ilgio įrenginį 1897 metais. Telharmoniumas, pirmasis pasaulyje elektromechaninis instrumentas, transliavo muziką per telefono liniją į namus, viešbučius ir restoranus. Jį sudarė 145 specialūs elektros generatoriai ir sudėtinga jungiklių bei induktorių sistema, kontroliuojama trimis vargonų klaviatūromis.
• „Dainuojanti arka“ (Singing Arc) (1899): Britų fizikas Williamas Duddellis pastebėjo, jog keičiant įtampą anglies lanko lempoje, galima kurti garsą ir valdyti jo dažnį. Pridėjęs klaviatūrą, jis sukūrė vieną pirmųjų elektroninių instrumentų.
• Intonarumoriai (Intonarumori) (1913): Luigi Russolo sugalvojo šiuos „triukšmų generatorius“. Tai buvo dėžės su garsiakalbiais, kurių garso aukštis buvo kontroliuojamas sukama rankena, o garsą generavo mediniai arba metaliniai diskai. Kai kurie modeliai buvo varomi elektra.
• Audionas (Audion Piano) (1915): Sukonstravo amerikiečių išradėjas Lee De Forestas, remdamasis 1904 metais išrasta diodine lempa. Audiono tembrai buvo panašūs į strykinių ir pučiamųjų instrumentų garsus, o garsams generuoti buvo naudojami osciliatoriai.
• Optofoninis pianinas (Optophonic Piano) (1916): Tapytojas Vladimiras Baranovas-Rossine sukūrė instrumentą, kuris generavo garsus ir projektavo vaizdus ant plokščių paviršių, naudodamas išdažytus diskus, filtrus, reflektorius ir lęšius. Tai tapo audiovizualinių instaliacijų pradžia.
• Termenvoksas (Theremin) (1919): Rusų inžinierius Levas Termenas sukūrė pirmąjį melodinį elektroninį instrumentą, valdomą atlikėjui judinant rankas elektromagnetiniame lauke.
• Elektrofonas (Electrophon) (1921-1928): Sukurtas Berlyne muzikanto Jörgo Magerio, specialiai mikrotoninei muzikai. Veikimas buvo paremtas heterodinu, o atlikėjas valdė instrumentą ranka, sukūrdamas ilgą glissando efektą.
• Kurbelsphäraphon (1923): Patobulintas elektrofono variantas su papildomais filtrais, siekiant pagerinti instrumento tembrą ir išvengti nuolatinio glissando efekto. Taip pat Jörgo Magerio kūrinys.
• Stakatonas (Staccatone) (1923): Išrado rašytojas ir leidėjas Hugo Gernsbackas, remdamasis radijo technologija. Tai buvo pirmasis autoriaus bandymas sukurti polifoninį elektroninį instrumentą.
• Pianoradas (Pianorad) (1926): Patobulintas stakatono modelis, turintis 25 LC osciliatorius - kiekvienam klavišui po osciliatorių ir atskirą garsiakalbį kiekvienai natai.
• Dinafonas (Dynaphone) (1927): Sukurtas prancūzų inžinieriaus Rene Bertrando. Tai buvo monotoninis instrumentas be klaviatūros, paremtas sferofono veikimo principu.
• Celiulofonas (Cellulophone) (1927): Sukurtas Pierre’o Toulono ir Kruggo Basso. Instrumento pagrindu buvo elektrooptinis generatorius, o garsą generavo besisukantys diskai.
• Lempinė klaviatūra (Clavier à Lampes) (1927): Sukurta inžinierių Armande Givelet su Eduardu Eloi Coupleaux Eifelio bokšto radijo stoties laboratorijoje. Instrumentas buvo monofoninis, naudojantis osciliatorius ir lemputes.
• Marteno bangos (Ondes Martenot) (1928): Sukurtos prancūzų muzikanto Maurice’o Martenot su Levu Teremenu. Tai vienbalsis elektroninis muzikinis instrumentas su septynių oktavų klaviatūra ir siūlu su žiedu.
• Wave Organ (Orgue des Ondes) (1929): Išrastas Armando Givelet, tai buvo polifoninis instrumentas, kuriame buvo naudojami osliciatoriai ir apie 700 lempų.
• Garso kryžius (Croix Sonore) (1929-1934): Prancūzijoje sukūrė rusų kompozitorius Nikolajus Obuchovas. Instrumento veikimas paremtas termenvokso principu, o garsas atsiranda priartinant atlikėjo rankas.

Populiarūs muzikos instrumentai ir jų savybės

Muzikos instrumentų įvairovė yra stulbinanti - nuo klasikinių styginių, kuriems reikia daug laiko įvaldyti, iki šiuolaikiškų elektroninių, kurie pritaikyti net ir be muzikinių žinių. Kiekvienas instrumentas pasižymi savitomis garso išgavimo ypatybėmis ir atlikimo technika.

Styginiai instrumentai

• Gitara: universalus instrumentas, tinkantis įvairiems muzikos stiliams. Puikiai tinka pradedantiesiems dėl plataus prieinamų mokymosi šaltinių pasirinkimo.
• Ukulėlė: mažas keturstygis instrumentas, kilęs iš Havajų. Dėl nedidelių matmenų ir paprastos akordų struktūros idealiai tinka pradedantiesiems ir vaikams.
• Smuikas: klasikinis instrumentas su turtinga istorija. Reikalauja kantrybės ir nuoseklaus mokymosi, bet suteikia neprilygstamą garso lankstumą.
• Violončelė: didesnis styginis instrumentas su giliu, sodriu garsu. Dėl savo dydžio labiau tinka suaugusiems arba vyresniems vaikams.
• Kontrabosas: didžiausias ir žemiausiai skambantis styginis instrumentas, dažnai naudojamas džiazo ir klasikinėje muzikoje.
• Balalaikė: rusų liaudies instrumentas trikampio korpuso forma. Pasižymi skambiu ir ryškiu garsu.
• Banjo: amerikiečių liaudies muzikos instrumentas su būgno formos korpusu. Būdingas skaidrus, metalinis skambesys.
• Mandolina: aštuonstygis instrumentas, populiarus liaudies ir bluegrass muzikoje.
• Kanklės: lietuvių tautinis instrumentas su sena istorija. Skambinama pirštais užgaunant stygas.
• Harpa: vienas seniausių muzikos instrumentų pasaulyje. Skambinant išgaunamas šviesus, skaidrus garsas.

Klavišiniai instrumentai

• Pianinas: klasikinis instrumentas su 88 klavišais, tinkamas įvairiems muzikos stiliams. Puiki pradžia norintiems suprasti muzikos teoriją.
• Sintezatoriai: elektroninis klavišinis instrumentas, leidžiantis kurti įvairius garsus ir efektus. Puikus pasirinkimas šiuolaikinės muzikos kūrėjams.
• Akordeonas: nešiojamas instrumentas su klavišais ir dumplėmis. Populiarus liaudies muzikoje visame pasaulyje.
• Melodika: nedidelis pučiamasis klavišinis instrumentas. Lengva pradėti groti, tinka vaikams.
• Fortepijonas: koncertinis pianino variantas su horizontaliomis stygomis. Turtingas, sodraus tembro garsas.

Pučiamieji instrumentai

• Fleita: medinis pučiamasis instrumentas su skaidriu, skambiu garsu. Populiarus tiek klasikinėje, tiek liaudies muzikoje.
• Saksofonas: varinis pučiamasis instrumentas, itin populiarus džiazo muzikoje. Pasižymi ekspresyviu, lanksčiu garsu.
• Klarnetas: medinis pučiamasis instrumentas su vienguba liežuvėlio sistema. Turtingas, sodrus garsas.
• Trimitas: varinis pučiamasis instrumentas, naudojamas orkestruose ir džiazo ansambliuose. Ryškus, galingas garsas.
• Tūba: didžiausias ir žemiausiai skambantis varinis pučiamasis instrumentas. Suteikia orkestro skambesiui pagrindą.
• Okarinas: senovinis molinių švilpynių tipo instrumentas. Lengva groti, tinka pradedantiesiems.
• Dūdmaišis: tradicinis škotų instrumentas su unikaliu, atpažįstamu garsu. Reikalauja geros kvėpavimo kontrolės.
• Harmonika: burnos armonikėlė, maža ir lengvai nešiojama. Populiari bliuzo muzikoje.
• Obojus: dvigubo liežuvėlio medinis pučiamasis instrumentas su nostalgiška, sodria garso spalva.
• Didžeridu: australų aborigenų pučiamasis instrumentas, pagamintas iš išskobto eukaliptų medžio. Išgauna gilų, rezonuojantį garsą.

Mušamieji instrumentai

• Būgnų rinkinys: standartinis ritmo instrumentų rinkinys, naudojamas popmuzikoje ir roko muzikoje. Reikalauja koordinacijos ir ritmo pojūčio.
• Kajono būgnas: dėžės formos perkusinis instrumentas iš Peru. Puikiai tinka akustiniams pasirodymams.
• Ksilofonas: mušamasis melodinis instrumentas su medinėmis plokštelėmis. Lengvas groti, tinka vaikams.
• Tamburinas: rankinis būgnas su metaliniais diskeliais, populiarus liaudies muzikoje.
• Kongas: aukšti, siaurėjantys būgnai iš Kubos, grojami rankomis.
• Bongai: poromis sujungti maži būgneliai, kilę iš Kubos. Mušami pirštų galiukais ir delnais.
• Liežuvio būgnas: modernus instrumentas su metalinėmis plokštelėmis, kurios grojamos pirštais. Lengva išgauti harmoningą skambesį.
• Marakasai: barškučiai, pagaminti iš išdžiovintų moliūgų su sėklomis viduje. Paprasčiausias perkusinis instrumentas.
• Darbuka: Artimųjų Rytų gobelet būgnas su plona membrana. Mušamas pirštais ir delnais.
• Dainuojantys dubenys: metaliniai arba krištoliniai indai, skleidžiantys harmoniškus garsus trinant arba mušant. Naudojami muzikai ir meditacijai.

Elektroniniai ir egzotiški instrumentai

• Elektrinė gitara: moderni gitaros versija su elektromagnetiniais garso imtuvais. Būtina roko ir metalo muzikoje.
• Elektriniai būgnai: skaitmeninė būgnų rinkinio versija su daugybe garso galimybių. Puikiai tinka bute gyvenantiems muzikantams.
• MIDI kontroleris: elektroninis įrenginys, leidžiantis valdyti virtualius instrumentus kompiuteryje. Būtinas šiuolaikiniams muzikos prodiuseriams.
• Thereminas: bekontaktis elektroninis instrumentas, valdomas judinant rankas aplink antenas. Kuria unikalų, kosminį garsą.
• Vokoderiai: elektroniniai įrenginiai, transformuojantys žmogaus balsą į instrumentinius garsus. Populiarūs elektroninėje muzikoje.
• Kalimba: afrikietiškas pirštų pianinas su metalinėmis plokštelėmis. Lengva groti, skleidžia ramų, meditacinį garsą.
• Hangdrumas: modernus, UFO formos instrumentas su melodingu, kosmišku skambesiu. Grojamas pirštų galiukais.
• Sitaras: indiškas styginis instrumentas su ilgu kaklu ir rezonansinėmis stygomis. Būdingas indiškai klasikinei muzikai.
• Koto: japonų tradicinis styginis instrumentas, panašus į citrą. Grojama specialiais pirštų antgaliais.
• Erhu: kinų dvistygis instrumentas, žinomas kaip „kinų smuikas”. Pasižymi jautriu, vokalinį garsą primenančiu skambesiu.
• Guzheng: kinų citrų šeimos instrumentas su daugiau nei 20 stygų. Grojama pirštais, naudojant specialius nagų antgalius.
• Balafon: Vakarų Afrikos ksilofonas su moliūginiais rezonatoriais. Ryškus, skambus garsas.
• Džembė: Vakarų Afrikos taurės formos būgnas, grojamas rankomis.
• Rav drumas (Rav Vast): modernus rankų būgnas su harmoningais garsais. Lengva groti net neturint muzikinio išsilavinimo.
• Sansula: moderni kalimbos versija su membraniniu rezonatoriumi, sukuriančiu hipnotizuojantį skambesį.

Kaip pasirinkti tinkamą muzikos instrumentą?

Tinkamo muzikos instrumento pasirinkimas - svarbus žingsnis pradedant muzikinę kelionę. Šiame straipsnyje sužinosite ne tik apie populiariausius instrumentus, bet ir apie tai, kaip pasirinkti tinkamiausią pagal savo poreikius, amžių bei muzikinius tikslus. Prieš pradedant, įvertinkite šiuos aspektus:

1. Amžius ir fiziniai parametrai: Vaikams geriau rinktis mažesnius, lengvesnius instrumentus - ukulėlę, kalimbą ar melodiką.
2. Muzikiniai interesai ir stilius: Jei mėgstate roką ar popmuziką, gitara ar būgnai gali būti puikus pasirinkimas. Klasikinės muzikos gerbėjams tiks pianinas, smuikas ar fleita.
3. Mokymosi stilius ir kantrybė: Kai kurie instrumentai, kaip ukulėlė ar kalimba, leidžia greitai pasiekti pasitenkinimą suteikiančių rezultatų. Kiti, kaip smuikas ar saksofonas, reikalauja ilgesnio laiko.
4. Biudžetas: Kai kurie instrumentai, kaip pianinas ar būgnų rinkinys, reikalauja didesnių pradinių investicijų.
5. Gyvenamoji aplinka: Jei gyvenate bute su kaimynais, triukšmingi instrumentai kaip būgnai ar trimitas gali kelti problemų.
6. Mokymosi išteklių prieinamumas: Populiarių instrumentų, kaip gitara ar pianinas, mokymosi medžiagos gausu internete ir knygynuose.
7. Intuityvus pasirinkimas: Kartais instrumentą pasirenkame tiesiog dėl to, kad jo garsas mus jaudina ar įkvepia. Tai visiškai normalu ir gali būti geriausias pasirinkimo kriterijus!

Instrumentai pradedantiesiems

Šie instrumentai yra ne tik lengvai įvaldomi, bet ir nebrangūs, kompaktiški bei universalūs. Jie puikiai tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems, norintiems atrasti muzikos džiaugsmą be didelių pradinių pastangų ar investicijų.

• Ukulėlė: tobulas pirmasis instrumentas. Šis mažas keturstygis havajietiškas instrumentas yra lengvas, nebrangus ir pakankamai paprastas, kad per kelias valandas išmoktumėte pagrindinius akordus.
• Kalimba: arba pirštų pianinas, yra dar vienas puikus pasirinkimas pradedantiesiems. Šis nedidelis instrumentas turi metalines plokšteles, kurios išdėstytos taip, kad bet kokia jų kombinacija skamba harmoningai.
• Kajono būgnas: dėžės formos perkusinis instrumentas, kilęs iš Peru. Jis idealiai tinka tiems, kurie nori išbandyti mušamuosius, bet neturi vietos ar biudžeto pilnam būgnų komplektui.
• Liežuvio būgnas (tongue drum): modernus instrumentas, kuris tapo itin populiarus pastaruoju metu. Jo metalinės „liežuvio” formos plokštelės išdėstytos taip, kad bet koks derinys skamba harmoningai.
• Dainuojantys dubenys: tai metaliniai arba krištoliniai indai, kurie grojami trinant kraštą specialia lazdele arba tiesiog mušant. Jie skleidžia ilgai skambančius, harmoniškus garsus, kurie dažnai naudojami meditacijai, jogos praktikoje ir garso terapijai.

tags: #muzikiniu #intrumentu #techniniai #duomenys