Motoroleriai - tai puiki transporto priemonė mieste, pasižyminti patogumu, ekonomiškumu ir lengvu valdymu. Tačiau, kaip ir bet kuri technika, jie nėra atsparūs gedimams. Gedimas motoroleryje gali sukelti rimtesnių pasekmių, pradedant finansiniais nuostoliais dėl remonto ir baigiant saugumo problemomis kelyje. Supratimas apie dažniausiai pasitaikančius motorolerių gedimus yra būtinas kiekvienam jų savininkui - tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam vairuotojui. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias motorolerių gedimų priežastis, jų simptomus ir būdus, kaip šias problemas spręsti.

Dažniausiai pasitaikančios problemos
Viena dažniausių variklio problemų - užvedimo sunkumai. Jei motoroleris neužsiveda arba užsiveda sunkiai, problema gali slypėti uždegimo sistemoje, degalų tiekime arba kompresijos trūkume.
Uždegimo sistema
Uždegimo žvakė - dažnai pasitaikanti problema. Ji gali būti apsinešusi nuosėdomis, sugedusi arba tiesiog pasibaigęs jos tarnavimo laikas. Jei motoroleris neužsiveda arba sunkiai sukasi starteris, pirmiausiai patikrinkite akumuliatorių. Senėjantys akumuliatoriai praranda gebėjimą išlaikyti įkrovą, ypač šaltuoju metų laiku. Jei motoroleris neužsiveda, o viskas kita atrodo tvarkoje, patikrinkite stabdžių jungiklį.
Jei kibirkšties nėra, reiktų nuosekliai pasižiūrėti visus dalykus paeiliui. Pirmiausia, pakeiskite elementariausią daiktą - tai būtų uždegimo žvakė. Atkreipkite dėmesį ir nusipirkite tokią pačią, kokia buvo pas jus (motoroleriuose dedasi trumpo sriegio (pvz: BR8HS) arba ilgo sriegio (BR8ES) žvakės). Originalios „pypkės“ (žvakių degimo antgaliai) turi specialų tvirtinimą, tad gali būti, jog ant žvakės galiuko esantį antgaliuką teks nusukti, kad tiktų.
Jei pakeitus žvakę kibirkšties nėra, patikrinkite „pyplaidį“ - žvakės laidą. Jis turi būti puikiai įsuktas į degimo žvakės antgalį ir į vadinamąją „babiną“ - uždegimo ritę. Jeigu jis tikrai puikiai pritvirtintas, ieškokite toliau.
Labai retais atvejais kibirkščiai turi įtakos blogai pritvirtinta uždegimo ritė („babina“). Ji turi būti pritvirtinta prie rėmo, su įsuktu degimo laidu ir pajungtu pliusinio tipo laidu, kuris ateina iš komutatoriaus. Tačiau būna, jog ritės sudega nuo per didelių sūkių, blogo kontakto ar bendro nusidėvėjimo, todėl neprošal pasižiūrėti ir pasibandyti kitą degimo ritę.
Panašų darbą atlieka ir CDI - valdymo blokas. Tai tarsi motorolerio smegenys, atsakingos už krovimą, kibirkštį ir kitus dalykus. CDI ir degimo ritę galima tikrinti tada, kai esame užtikrinti, jog apvijos ir magnetas yra nepriekaištingos būklės.

Apvijų tikrinimas
Apvijas galima patikrinti matuojant varžas su specialiu „testeriu“. Motorolerio servizo knygutėje turi būti nurodyta, kokios varžos turi būti atiduodamos iš kiekvieno apvijų kontakto omais. Jeigu šios reikšmės atitinka, apvijos turėtų būti geros, tačiau vis tiek svarbu vizualiai apsižiūrėti, ar apvijos neturi pažeidimų ar pažeistų ričių. Pravartu atkreipti dėmesį ir į holo daviklį, kuris priklauso apvijoms. Jo atstumas turi būti labai plonas (tarsi skardinio butelio lakštas), kad nesiliestų su magnetu, bet ir nebūtų per daug nuo jo atitolęs. Realu, jog blogai pritvirtintas ar nulūžęs holo daviklis gali blogai nurodyti mopedui, kada skelti kibirkštį.
Magnetas privalo nebūti išsidėvėjęs. Ant jo paviršiaus esantys iškilimai turi būti nenulūžę ir lygūs, jog holo daviklis duotų kontaktą kibirkščiai. Iš vidaus magnetas turi savyje specialią medžiagą, kuri neturi būti ištrupėjusi.
Degimo šplintas (šponkė). Ant alkūninio veleno prie apvijų dedasi šponkė, kuri atsakinga už magneto sukimą aplink apvijas ir holo daviklį. Jis gali būti nulūžęs arba sutrintas į gabaliukus, ir jums kuriant variklį, magnetas nesisuka, automatiškai neskeliamas kibirkštis. Pasitikrinkite.
Itin retais atvejais motoroleris neužsiveda arba užsiveda atbulai dėl blogo minusinio kontakto nuo variklio ant rėmo. Tokiu atveju papildomai atveskite bet kokį laidą nuo variklio skyriaus ir pritvirtinkite prie rėmo. Tai gali sutaupyti laiko.
Degalų tiekimo sistema
Degalų tiekimo problemos yra vienos dažniausių gedimų priežasčių motoroleriuose. Jeigu motoroleris užsikuria įpurškus kuro į cilindrą, reiškia, turite kuro bėdą.

Karbiuratorius
Karbiuratorius - viena problemiškiausių degalų tiekimo sistemos dalių. Laikui bėgant jis gali užsiteršti, užsikimšti arba nusidėvėti jo detalės. Pagrindiniai karbiuratoriaus gedimo simptomai: motoroleris sunkiai užsiveda, dirba netolygiai tuščiąja eiga, trūkčioja akceleruojant arba stoja važiuojant. Karbiuratoriaus diagnostika yra sudėtingesnė, o valymas ir reguliavimas reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių.
Pirmiausia išimkite ir išvalykite karbiuratorių. Jums prireiks oro kompresoriaus ir mažos adatos ar vielos. Vizualiai išvalę ir praputę karbiuratorių per visas angas, atsukite apatinį indelį ir žiklerius (laisvos eigos ir pagrindinius), kurie yra atsakingi už kuro patekimą iš apatinio indelio (gaunančio kurą iš kranelio) tiesiai į karbiuratorių ir tada į įsiurbimo sistemą. Jeigu jie užsikišę, matyt, jūsų mopedas negauna kuro.
Jei mopedas šiltas kuriasi, tačiau šaltas blogai, tai gali būti karbiuratoriaus pariebintojo („pacoso“) problema, jog jis nesuveikia. Jį reiktų keisti arba dėti mechaninį, kad galėtumėte pats reguliuoti ir užkurti mopedą šaltai.
Kuro kranelis ir siurblys
Pirmiausia patikrinkite kranelį, stovintį bake. Dažniausiai kuro kraneliai turi du išėjimus: vienas kurui, kitas - vakuumui (dažniausiai vakuumo būna apatinis). Jeigu patrauksite už vakuumo šlangutės, per kitą šlangutę turi bėgti kuras. Jeigu taip nevyksta, matyt, turite sugadintą kuro kranelį.
Realu, jog pas jus stovi ir kuro kranelis, ir kuro pompa, kuri leidžia kurui pakilti nuo bako (esančio žemiau) iki paties karbiuratoriaus. Tad, jeigu kuras neatvyksta iki karbiuratoriaus, galite turėti defektuotą kuro siurblį.
Kuro filtras
Degalų filtro užsiteršimas taip pat sukelia daug problemų. Filtras, kurio paskirtis - sulaikyti nešvarumus ir vandens daleles, laikui bėgant užsikemša ir trukdo normaliam degalų tekėjimui. Jei pastebite, kad motoroleris staiga praranda galią važiuojant, ypač didesniu greičiu arba kylant į kalną, gali būti, kad degalų filtras yra užsikimšęs. Užsikimšęs arba seniai nekeistas kuro filtras yra viena dažniausių priežasčių, kodėl dingsta trauka dyzeliniams varikliams. Jei filtras persipildo nuosėdomis, jis ima riboti degalų srautą. Tokiu atveju variklis negauna pakankamai kuro, o spaudžiant akceleratorių, automobilis nesugeba greitai įsibėgėti. Laiku atliekamas kuro filtro keitimas leis atkurti normalų degalų tiekimą ir apsaugoti kitus komponentus, pavyzdžiui, purkštukus ar kuro siurblį. Be to, verta atkreipti dėmesį į degalų kokybę: prastesnės markės dyzelinas turi daugiau priemaišų, kurios spartina filtro užsikimšimą ir visos sistemos nusidėvėjimą.
- Simptomai, rodantys galimą kuro filtro problemą:
- Pastebimai prastesnis greitėjimas.
- Variklis veikia netolygiai, jaučiamas trūkčiojimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos, gali atsirasti juodi dūmai iš išmetimo.
Oro filtras
Oro filtro problemos dažnai nepastebimos, tačiau gali turėti didelę įtaką motorolerio veikimui. Užsiteršęs oro filtras trukdo orui patekti į variklį, todėl degalų ir oro mišinys tampa per riebus. Užsikimšęs oro filtras yra gana dažna problema, kuri neigiamai veikia variklio galią. Oro filtras yra labai svarbus siekiant užtikrinti švarų ir tinkamą oro srautą į variklį, kuris yra būtinas efektyviam degimui. Laikui bėgant jis gali užsikimšti dulkėmis, nešvarumais ir šiukšlėmis, apribodamas oro tiekimą į variklį. Užsikimšusio oro filtro simptomai yra suprastėjusi trauka, netolygi variklio laisvoji eiga, padidėjusios degalų sąnaudos ir dūmingumas. Patekęs nešvarus oras gali sugadinti turbokompresorių, bei kitus variklio elementus. Variklio oro filtrą reikėtų keisti kas 15-25 tūkst. kilometrų, arba dar dažniau, jeigu variklis dirba prie sudėtingesnių sąlygų.
Kuro žarnelės ir kolektorius
Degalų žarnelių būklė taip pat yra svarbi. Laikui bėgant jos gali sutrūkinėti, užsikimšti arba atsilaisvinti, sukeldamos degalų nutekėjimą arba oro patekimą į sistemą.
Jeigu nė viena iš šių problemų nepadeda, pereiname prie kolektoriaus. Tai dalis, į kurią dedasi karbiuratorius. Jeigu jis nesandariai pritvirtintas arba yra įtrūkęs, per jį traukia orą, todėl mopedas nesikuria. Tas pats galioja ir lapeliniams vožtuvams, esantiems po kolektoriumi - jie taip pat turi būti sandariai pritvirtinti ir neturi matytis jokių tarpelių tarp jų metalinių lapelių. Jeigu tarpelis yra - turime nesandarumą ir mopedas tinkamai nevažiuos.
Paskutinis šiaudas - variklio riebokšliai, esantys prie alkūninio veleno. Tai jau sunkioji dalis, kurią reikia pakeisti, nes per ten gali traukti orą ir dėl to motoroleris nesikuria.
Elektrinė sistema
Šiuolaikiniuose motoroleriuose elektrinė sistema vaidina svarbų vaidmenį - nuo variklio užvedimo iki šviesų ir prietaisų skydelio veikimo.
- Akumuliatorius - dažniausiai pasitaikanti elektros problemų priežastis. Jei jūsų motoroleris neužsiveda arba sunkiai sukasi starteris, pirmiausiai patikrinkite akumuliatorių. Senėjantys akumuliatoriai praranda gebėjimą išlaikyti įkrovą, ypač šaltuoju metų laiku.
- Laidų ir jungčių problemos taip pat dažnos. Ilgainiui laidai gali susidėvėti, o jungtys atsilaisvinti dėl vibracijos. Tai sukelia trumpąjį jungimą, kuris gali paveikti įvairias motorolerio sistemas: nuo žibintų iki užvedimo.
- Starterio problemos yra dar viena dažna elektrinio gedimo rūšis. Jei starteris nereaguoja arba skleidžia neįprastus garsus bandant užvesti motorolerį, gali būti, kad jis yra sugedęs arba nusidėvėjęs.
- Relių ir saugiklių gedimai taip pat gali sukelti įvairias elektros problemas. Jei tam tikri motorolerio elementai nustoja veikti, pirmiausia patikrinkite saugiklius.
- Stabdžių jungiklis (varlytė) yra svarbus saugumo elementas, kuris ne tik įjungia stabdžių žibintus, bet ir daugelyje modelių yra susietas su užvedimo sistema. Jei motoroleris neužsiveda, o viskas kita atrodo tvarkoje, patikrinkite stabdžių jungiklį.
Kitos galimos priežastys
Galios praradimas - dar vienas dažnas motorolerio variklio gedimo simptomas. Jei važiuojant pastebite, kad motoroleris trūkčioja, neturi pakankamai galios įkalnėse arba pasiekia mažesnį greitį nei įprastai, problema gali būti variklio kompresijoje, stūmokliniuose žieduose arba vožtuvuose. Jei užkūrimo kojelė prasisuka lengvai arba neprasisuka iš viso, galimai bus sugadintas variklio cilindras. Tai detalė, kuri atsakinga už pagrindinę kompresiją, ir jeigu jos nėra, variklis negali sudaryti pakankamai slėgio, jog vyktų sklandus variklio darbas. Jums reiktų nusiimti cilindrą ir pasižiūrėti, kas darosi viduje: ar cilindras nėra suraižytas, ar stūmoklio žiedai nėra prilipę prie sienelių, ar cilindro tarpinės nėra suplyšusios ir viskas laikosi sandariai.
Neįprastas variklio triukšmas taip pat yra rimto gedimo ženklas. Skambantys, barškantys ar metališki garsai dažnai rodo mechanines variklio problemas, tokias kaip guolių ar smagračio gedimai.
Variklio perkaitimas - dar viena dažna problema, ypač vasaros metu arba ilgų kelionių metu. Jei pastebite, kad variklis įkaista greičiau nei įprastai arba temperatūros rodikliai rodo aukštesnius nei įprasta skaičius, problema gali būti aušinimo sistemoje.
Jei motoroleris kuriasi sunkiai, gazo nepriima ir gesta, gali būti nesandarumas kuro sistemoje. Kuro su oro burbulais žarnose matosi, arba buvo kuro filtro membrana, pro kurią traukė orą. Taip pat yra buvę, kad žieminis dyzelinas užšaldavo prie nedidelių šalčių. Užvedus kiek pavažiuoji ir sustoji. Užvedi, kratosi ir gesta. Saldavo kuro filtre.
Konkrečiu atveju su motociklu GSX-F650 (09), ties ~8 tūkst. RPM (red line prasideda 12 tūkst.) atsiranda lyg sulagininmas, traukos susvyravimas. Iki 11 tūkst. apsisukimų šiaip taip prasikapsto, tuomet lyg ir dugnas, pradedant atleidinėti pajunda link 12 tūkst., bet taip ir jų nepasiekia. Nesvarbu, kuriuo bėgiu - viskas tas pats. Prieš mėnesį keisti sankabos diskai, ir ši problema buvo dingusi. Tai gali rodyti į tarpdiskius, spyruokles arba kuro trūkumą. Patartina pavažinėti apie 20 km tokiu režimu, kai motoroleris dūsta, ir tada patikrinti žvakes. Galimos priežastys taip pat yra kuro siurblys, filtras, purkštukai ar oro siurbimas. Prie didelių apkrovų vakumas iš variklio padidėja ir kur nors pradeda siurbtis oras (pvz., laisvas chamutas, nuo amžiaus trūkusi oro paėmimo šlanga nuo filtro, nesandarus oro srauto matuoklis). Taip pat problema gali pasireikšti protarpiais. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į specializuotą servisą, nes bandymų ir klaidų metodas gali būti per brangus.
Ką daryti, jei motoroleris neužsiveda ar užgęsta?
Jeigu motoroleris nesikuria, reikėtų pradėti žiūrėti nuosekliai nuo šių dalykų:
- Ar yra kibirkštis? Atsukite uždegimo žvakę, ją nuvalykite, atremkite į metalą, įjunkite mopedui degimą ir prasukite variklį. Jeigu žvakė skelia kibirkštį, bus galima žengti prie kito punkto. Vis dėlto, jeigu kibirkšties nėra, tenka ieškoti priežasties uždegimo sistemoje.
- Kuro tiekimo patikra. Motoroleris yra gana paprasta transporto priemonė, tad reikia patikrinti, ar problema susijusi su kuru. Lengviausias metodas patikrinti, ar tai yra karbiuratoriaus bėda, yra paimti švirkštą, įtraukti benzino, atsisukti žvakę ir įpilti jo į cilindrą. Užsukite žvakę ir spirtelkite porą kartų iš kojelės. Motoroleris turi suburbti arba užsivesti trumpam laikui. Jeigu taip nutiko, turite kuro bėdą.
Profilaktika ir priežiūra
Motoroleriai yra patikimos transporto priemonės, tačiau, kaip ir bet kuri technika, reikalauja nuolatinės priežiūros ir dėmesio. Reguliarūs patikrinimai, tinkamas motorolerio eksploatavimas ir kokybiškų dalių naudojimas gali žymiai pailginti jūsų transporto priemonės tarnavimo laiką ir sumažinti gedimų tikimybę. Reguliari variklio priežiūra gali žymiai sumažinti gedimų tikimybę ir pailginti jo tarnavimo laiką. Jei nesate tikri dėl savo gebėjimų atlikti tam tikrus remonto darbus, visada geriau kreiptis į profesionalus. Priešingu atveju, galite susidurti su labai brangiais remonto darbais, kurie gali neapsiriboti tik kuro siurblio remontu arba keitimu ir baigtis visos kuro sistemos keitimu.
Svarbiausia suprasti, kad pastebėjus pirmuosius ženklus, dažniausiai įmanoma išvengti rimtesnio ir brangesnio remonto. Laiku keičiant automobilio tepalus, tepalų ir kuro filtrus, katalizatorius ir kitas daugiausiai priežiūros reikalaujančias dalis bei užtikrinant gedimų prevenciją, tikėtina, jog su traukos problemomis nesusidursite.
| Priežastis | Simptomai | Sprendimas |
|---|---|---|
| Užsikimšęs kuro filtras | Prastesnis greitėjimas, netolygus variklio darbas, padidėjusios degalų sąnaudos | Kuro filtro keitimas kas 30-50 tūkst. km |
| DPF filtro užsikimšimas | Sumažėjusi trauka, padidėjęs dūmingumas, įspėjamoji lemputė | DPF filtro valymas arba keitimas |
| EGR vožtuvo užsikimšimas | Netolygus variklio darbas, sumažėjusi trauka, "Check Engine" lemputė | EGR vožtuvo valymas arba keitimas |
| Oro srauto matuoklės sutrikimai | Netinkamas degalų dozavimas, sumažėjusi galia | MAF arba MAP jutiklio valymas arba keitimas |
| Kuro purkštukų problemos | Nelygus laisvos eigos darbas, sumažėjusi galia, variklio "kalimas" | Purkštukų valymas, sandarinimas arba keitimas |
| Turbinos gedimas | Ūžesys, galios trūkumas, visiškas traukos praradimas | Turbinos remontas arba keitimas |
| Kuro siurblio gedimas | Trūksta kuro, sumažėjusi trauka | Kuro siurblio remontas arba keitimas |
| Užsikimšęs oro filtras | Suprastėjusi trauka, netolygi laisvoji eiga, padidėjusios degalų sąnaudos | Oro filtro keitimas kas 15-25 tūkst. km |
tags: #motoroleris #nera #traukos