Kūrybingas pakartotinis atliekų panaudojimas sulaukė didelio dėmesio, siekiant tvaresnio ir aplinką tausojančio pasaulio. Viena iš tokių naujovių sričių yra senų padangų panaudojimas, kurios yra įprastas ir probleminis atliekų srautas. Kai baigiasi automobilio, motociklo ar sunkiojo transporto padangų naudojimo laikas, dažniausiai į jas žiūrime kaip į nereikalingas atliekas. Tačiau tinkamai tvarkomos ir perdirbamos, jos atgimsta naujam gyvenimui.
Kiekvienais metais pagaminama apie trys milijardai padangų. Jos gaminamos iš esmės vienkartiniam naudojimui iš neatsinaujinančių naftos išteklių. Padangai suirti prireikia iki pusantro šimto metų, o ypač didelę grėsmę kelia padangų gaisrai, nes jos dega labai ilgai, o į aplinką patenka daug pavojingų medžiagų. Išmestos padangos kelia daugybę aplinkosaugos problemų: nuo ligų pernešančių uodų veisimosi terpės iki perpildytų sąvartynų ir netgi galimo gaisro pavojaus. Netinkamai išmetus padangas, į dirvožemį ir vandenį gali patekti kenksmingų cheminių medžiagų, užteršti ekosistemas ir sukelti pavojų žmonių sveikatai. Tad perdirbdami padangas ne tik gauname labai vertingą žaliavą, kurią galima panaudoti naujiems produktams gaminti, bet ir sumažiname neigiamą poveikį aplinkai.
Atsakomybė už senų padangų tvarkymą
Naudoti nebetinkamos padangos yra pavojingos ir gamtai ypač kenksmingos atliekos, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip jas būtų galima panaudoti pakartotinai. Atsakingai elgtis turi padangų pirkėjai ir naudotojai. Kitas veiksnys - padangų importuotojai ir organizacijos, vykdančios senų padangų surinkimo ir perdirbimo procesus. Pavyzdžiui, „Padangų importuotojų organizacija“ vykdo Lietuvos įstatymais reglamentuotus įsipareigojimus organizuoti 80 proc. surinkimo ir perdirbimo nuo į šalį importuotų naujų padangų kiekio.
Naujas padangas perkantys vairuotojai senąsias gali nemokamai palikti pardavėjams, kurie ir pasirūpins tinkamu jų sutvarkymu. Tokį patį įsipareigojimą turi ir senas padangas į naujas keičiantys autoservisai. Pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymą, padangų platintojas privalo priimti nemokamai tiek senų padangų, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui). Suteikdami vartotojui padangų montavimo paslaugą, autoservisai privalo nemokamai priimti nebereikalingas ar naudojimui nebetinkamas padangas (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui).
Jeigu autoservisas neprekiauja padangomis, senų padangų atliekas iš jo turėtų surinkti Gamintojai ir Importuotojai, o jeigu prekiauja - jam jau taikomos padangų pardavėjo prievolės surinkti senas padangas ir pasirūpinti jų atliekų tvarkymu. Senas padangas teisės aktuose numatyta tvarka be papildomo mokesčio turi priimti visi padangų platintojai ir autoservisai, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, veiklos formos - ar yra individualios, ar bendrovės, ar teikia paslaugas pagal pažymą. Už pareigos priimti iš gyventojų padangų atliekas nevykdymą juridiniams asmenims gresia bauda nuo 450 iki 850 eurų. Už tokį pat pakartotinį pažeidimą - bauda nuo 850 iki 1,7 tūkst. eurų.
Jei atsisakoma priimti naudoti nebetinkamas padangas teisės aktuose nustatyta tvarka, galite pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Už netinkamoje vietoje atsikratytas ar deginamas padangas gresia administracinė atsakomybė. Už kiekvieną ne vietoje išmestą padangą gali tekti sumokėti nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo atliekų kiekio bei aplinkai padarytos žalos.
Pavojingų atliekų (alyvos, oro, kuro, tepalo filtrų, amortizatorių, padangų, baterijų bei akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų) negalima šalinti kartu su buitinėmis atliekomis. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų - gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas (pvz. padangas, filtrus, akumuliatorius, amortizatorius ir kt.); šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama; transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.
Kaip tinkamai utilizuoti senas padangas?
Nors įsigydami naujas padangas vairuotojai susimoka ir už senų padangų atliekų surinkimą ir tvarkymą, kasmet vis dar surenkama šimtai tonų į aplinką išmestų senų padangų. Kiekvienais metais mes patys vis dar surenkame kelis tūkstančius tonų senų padangų iš apleistų teritorijų, miškų. Sunku paaiškinti, kodėl vis dar tokie dideli skaičiai, nes tiek gyventojams, tiek verslui yra sudarytos visos galimybės tvarkingai atsikratyti senomis padangomis. Viena iš priežasčių, kodėl padangos išmetamos į aplinką, yra gyventojų nežinojimas, informacijos ir švietimo trūkumas. Tačiau atsakingas verslas, šiuo atveju, padangų pardavėjas, yra registruotas Gamintojų ir Importuotojų (GII) sąvade, tvarkingai veda Gaminių, Pakuočių ir Atliekų Informacinės Sistemos ataskaitas (GPAIS), finansuoja ir rūpinasi tvarkingu senų padangų atliekų tvarkymu, visuomenės švietimu.
Padangų platintojai privalo nemokamai priimti senas padangas. Pavyzdžiui, perkant padangas MELGOJE, be papildomo mokesčio priimamos senų padangų atliekos. Surinktos padangų atliekos perduodamos tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Keičiant padangas MELGOJE, be papildomo mokesčio surenkamos senų padangų atliekos ir pasirūpinama tinkamu jų tvarkymu.
Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai galite priduoti 4-5 vnt. padangų (per 1 metus, 1 asmeniui). Panaudotos padangos iš gyventojų nemokamai surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių. Surinkimo tvarką ir tikslų nemokamai priimamų padangų kiekį nustato savivaldybės. Padangų pardavėjai, nepriklausomai nuo prekybos formos (internetu ar fizinėse parduotuvėse) privalo priimti nemokamai tiek senų padangų, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui).
Jei iš senų padangų nieko nenorite daryti, jas reikėtų tinkamai utilizuoti. Išmesti, kur papuola, yra kvaila ir neatsakinga mintis. Pirmiausia, taip kenkiate gamtai. Paprasčiausias būdas tinkamai išmesti senas padangas - nuvežti jas į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Padangų perdirbimas pramonėje
Visos padangų dalys yra perdirbamos ir panaudojamos. Padangos yra smulkinamos, atskiriamas metalas, tekstilė, o iš likusios gumos gaminamos granulės. Tai yra svarbus žingsnis siekiant tvarios ir aplinką tausojančios padangų pramonės.
Už padangų perdirbimą įmonės imtų mokestį, be to, parduotų perdirbant susidariusias antrines žaliavas - mazutą, anglį, metalą. Tačiau kol kas naujojo verslo iniciatoriai patiria nemažų sunkumų. Antai senų padangų perdirbimo nusprendusi imtis Joniškio rajone įsikūrusi akcinė bendrovė "Joniškio švara" susidūrė su dideliu vietos gyventojų protestu. Joniškio rajono meras Alfonsas Lidžius pareiškė, kad savivaldybė tokiam verslui nepritars. Taip pat ir valstybinės gamtosaugos specialistai skeptiškai vertina šį metodą, pabrėždami, kad tai nėra nekaltas atliekų perdirbimo būdas, kaip tikina verslininkai.
Vis dėlto, padangų deginančių įmonių kaminai netrukus pradės veikti kitose šalies vietose - Naujojoje Akmenėje ir Elektrėnuose. Aplinkos ministerijos duomenimis, senas automobilių, traktorių padangas norima perdirbti ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Zarasuose.
Padangos cemento gamyboje
Ketinimo naudoti padangas kaip dalį kuro gaminant cementą akcinėje bendrovėje "Akmenės cementas" aplinkos sergėtojai nepeikia. Padangos čia patektų į cemento gamybos krosnis, kur temperatūra - daugiau kaip tūkstantis laipsnių. Tokiame pragariškame karštyje, teigia specialistai, supleška praktiškai visi teršalai. Šitaip senos padangos ir kitokios atliekos panaudojamos ne vienoje užsienio valstybėje.
"Akmenės cementas" jau turi aplinkosaugos leidimą, ir šį pavasarį cemento gamykla pradės deginti padangas. Planuojama, jog jos sudarys apie 5 procentus įmonės kuro - per metus būtų sudeginama maždaug 8 tūkstančiai tonų padangų.
Termolizės technologija Elektrėnuose
Panašus eksperimentas vykdomas ir Elektrėnuose. Šio miesto pašonėje jau pastatyta pagal baltarusišką technologiją veiksianti padangų perdirbimo įmonė, kurios pajėgumas - apie 12 tūkst. tonų padangų per metus. Jei "lietuviškos" žaliavos pritrūktų, senų padangų, matyt, atsigabentų iš svetur.
Šią įmonę valdančios akcinės bendrovės "Ekoela" direktorius Audrius Sabaliauskas pranašauja, jog įmonė sukels revoliuciją atliekų perdirbimo versle. "Aplinka nebus teršiama, nes padangos ne degs, o tirps labai karštų ir suspaustų vandens garų kameroje", - tikina Sabaliauskas. Padangos šioje termolizės principu veikiančioje krosnyje išsilydytų į dujas, mazutą, anglį ir metalą. Mazutą, anglį ir metalą galima parduoti, o toksiškos dujos esą būtų panaudojamos garui gaminti.
Bendrovei "Ekoela" pavyko įtikinti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išduoti leidimą bent eksperimentui. Tačiau aplinkos sergėtojai būsimą bandymą vertina atsargiai ir atidžiai stebės, ar nebus teršiama aplinka. Jei teršalų bus daugiau nei leidžia normos - eksperimentą nutrauks.
Mechaninis smulkinimas
Gamtosaugininkai labiau pritaria mechaniniam padangų perdirbimui. Taip dirba Šiauliuose įsikūrusi akcinė bendrovė "Metaloidas" - joje maždaug 200 tonų padangų per mėnesį susmulkinama ir eksportuojama į Latviją, Ukrainą, Didžiąją Britaniją bei kitas šalis, kur iš jų gaminami įvairūs gumos dirbiniai. "Mechaninis smulkinimas mažiausiai teršia aplinką", - aiškina gamtosaugininkas Naktinis. Tačiau tokia bendrovė tik viena, nes gumos žaliavos beveik niekam Lietuvoje nereikia.
Automatinė padangų perdirbimo gamykla: padangų smulkintuvas, vielos separatorius, gumos granuliatorius, purkštuvas
Idėjos, ką pasidaryti iš senų padangų
Perdirbimo įmonės ieško vis naujų žaliųjų sprendimų padangų atliekoms panaudoti. Dažniausiai gamykloje padangos susmulkinamos iki kelių skirtingų frakcijų. Didesnė frakcija, liaudiškai vadinami „čipsai“, yra skirta deginti cemento pramonėje. Jie susmulkinami iki kumščio dydžio gabaliukų ir vežami deginti vietoj anglių. Padangose taip pat naudojama ir medvilnė, kuri irgi deginama. Dar smulkesnė frakcija vadinama granulatu. Būtent iš jo gaminami įvairūs kasdien naudojami daiktai. Išmestos padangos gali būti paverstos statybinėmis medžiagomis ekologiškiems pastatams, o taip pat yra netradicinė priemonė menininkams ir dizaineriams kurti unikalius ir vizualiai patrauklius kūrinius.
1. Danga vaikų žaidimo aikštelėms ir sporto paviršiams
Puikus būdas panaudoti senas padangas - perdirbti jas į vaikų žaidimo aikštelių dangą. Specialiai paruoštos guminės dangos dėka žaidimų aikštelė tampa saugesne žaidimų erdve, nes vaikams griūvant sumažėja traumų tikimybė. Tokios dangos iš senų padangų jau pradedamos gaminti ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, „Ekobazės“ komercijos vadovė M. Curko-Notkuvienė teigia, kad po daugelio testavimo valandų ir kruopštaus darbo tikimasi gauti tarptautinės laboratorijos sertifikatą, patvirtinantį, kad kilimėliai atitinka visus ES keliamus reikalavimus ir yra tinkami ir saugūs naudoti kaip danga vaikų žaidimo aikštelėse.
Perdirbant padangas pašalinama metalinė viela ir tekstilė, o iš likusios švarios gumos pagaminamos granulės. Iš šių granulių ir gaminami įvairiausi guminiai kilimėliai bei žaidimų aikštelių danga. Guminiai kilimėliai taip pat naudojami sporto salėse, sporto aikštynuose, pramoninėse zonose. Naudojant padangas į žaidimų aikštelių ir jų dangos kūrimui ar sporto aikštelių paviršių dengimui, yra sukuriamos saugios laisvalaikio erdvės vaikams ir sportininkams.
2. Žvyro pakaitalas ir kelių tiesimas
Smulkinta padangų guma gali būti naudojama asfalto gamybai arba kaip žvyro pakaitalas. Žvyrui pakeisti naudojamos taip vadinamos padangų gumos drožlės, o pastarųjų pritaikymas irgi yra labai įvairiapusis: gumos drožlės naudojamos keliams tiesti, statant greitkelių pylimus, kaip melioracijos griovių užpildas ar kaip vibraciją bei triukšmą mažinanti tarpinė medžiaga, klojama po geležinkelių bėgiais. Teigiama, kad padangų gumos drožles galima panaudoti praktiškai visur, kur naudojamas įprastas žvyras, taip dar ir sutaupant tiek lėšų, tiek darbo jėgos sąnaudų. Padangų užpildas (TDA) gali būti naudojamas tiesiant kelius, padidinant kelių patvarumą ir sumažinant triukšmo taršą.
3. Borteliai automobilių parkavimo aikštelėms
Kai statote automobilį parkavimo aikštelėje, atkreipkite dėmesį į guminius bortelius, žyminčius automobilių statymo vietas. Senos padangos puikiai pasitarnauja ir tokių bortelių gamybai.
4. Nuotekų valymo filtrai
Dar vienas išmanus būdas panaudoti susidėvėjusias padangas - gaminti iš jų nuotekų valymo filtrus, mat pastebėta, kad susmulkinta ir į granules perdirbta padangų guma pasižymi geru porėtumu ir gali tarnauti kaip gera filtravimo medžiaga.
5. Mados pramonė: piniginės, diržai, avalynė
Vis didesnį populiarumą įgyja ir senų padangų panaudojimas mados pramonėje: iš perdirbtos padangų gumos gaminamos kuprinės, rankinės, piniginės, diržai, avalynė. Padangos pagal savo savybes yra sukurtos taip, kad atlaikytų atšiauriausias kelio sąlygas ir užtikrintų puikų patvarumą. Naudojant perdirbtą padangų gumą batų paduose, šis būdingas patvarumas virsta ilgaamže avalyne. Batai su perdirbtų padangų guminiais padais gali tarnauti daugelį metų, todėl jie yra ekonomiškas pasirinkimas vartotojams. Be viso to, perdirbta padangų guma suteikia išskirtinę amortizaciją.
6. Sodo trinkelės, stogo danga, konteinerių ratukai
Iš senų padangų gumos jau gaminamos ir kai kurių rūšių sodo trinkelės, stogo danga ir įvairiausi ratukai, pavyzdžiui, atliekų konteineriams. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad perdirbimo įmonės ieško vis naujų žaliųjų sprendimų padangų atliekoms panaudoti.
7. Sodo mulčias ir augalų vazonai
Pasirodo, senos padangos gali būti panaudotos net ir daržo augalų ar daržovių auginimui. Iš padangų gumos gaminamas ir sodo mulčias - dirvai naudojamos medžiagos, kurių paskirtis palaikyti dirvoje reikiamą drėgmę ar šilumą, stabdyti piktžolių augimą, padidinti derlingumą ir kt. Tarp guminio mulčio privalumų minima tai, kad jis netraukia termitų ir kitų kenkėjų, skirtingai nei, pavyzdžiui, medinis mulčias. Kalbant apie augalų auginimą, išradingi žmonės randa ir kitų kūrybingų būdų senoms padangoms panaudoti net ir be pramoninio perdirbimo. Pavyzdžiui, perdaro padangas į augalų vazonus, kurie, panaudojus įvairias apdailos medžiagas ir dizaino elementus, tampa puikia sodybos puošmena. Nors tai gana slidus užsiėmimas, kadangi menas iš padangų yra skonio reikalas.
Jei kieme juoduojantys apskritimai ne visada yra pats gražiausias vaizdas, galbūt norėsis padangas nudažyti. Rengiantis dažyti padangas, geriau rinktis šviesesnes spalvas. Prieš dažant, nuvalykite padangas. Nešvarumai trukdys prilipti dažų sluoksniui, paviršių gali prireikti ir nuriebalinti. Naudokite gruntą, kuris taip pat padidins dažų sukibimą su padangomis.
8. Sūpynės ir kitos dekoracijos
Iš padangų galite pagaminti ir savotiškas sūpynes. Taip pat padangas galite išnaudoti dekoracijoms. Nors tai gana slidus užsiėmimas, kadangi menas iš padangų yra skonio reikalas.
9. Pagalba tvarkant malkas
Perskėlus malkas, pliauskos nuo smūgio pasklinda į šalis, dėl ko užima daugiau laiko jas surinkti. Šią problemą puikiai išsprendžia sena padanga.
„Ekofina“ - tvarių produktų prekės ženklas
Prekės ženklu „Ekofina“ žymimi produktai, gaminami iš perdirbtų surinktų naudotų padangų. Jie yra praktiški ir vis dažniau matomi kasdienybėje, o dėl savo praktiškumo ir kokybės tapo išskirtiniai visoje rinkoje. Šis prekės ženklas paremtas įmonės „Ekobazė“ ilgamete patirtimi.
Skinasi kelią į statybas
Bene inovatyviausias „Ekofinos“ produktas šiuo metu yra garsą izoliuojanti skirtingų medžiagų kompozicija, pagaminta iš perdirbtų padangų granulių, mėlynojo gipskartonio plokštės ir poliuretano klijų. Toks produktas netruko įsiveržti į statybų rinką, nes jis kurtas laikantis ne tik esminio niuanso - geresnės garso izoliacijos užtikrinimo, bet ir vietos taupymo bei ekonomiškumo, kuris leidžia geriausiai suvaldyti bendras išlaidas statyboms.
Akustinio granuliato plokštės naudojamos pertvaroms, kurios skiria patalpas, butus, gyvenamuosius kambarius ar virtuvės, vonios, tualeto erdves. Taip pat seniems paviršiams renovuoti, tarpaukštinėms perdangoms ir ventiliuojamiems fasadams. Plokščių garso izoliacija patikrinta ir patvirtinta sertifikuotose laboratorijose ir užtikrina papildomą 15-16 decibelų garso izoliaciją.
Ši medžiaga, palyginti su kitomis garso izoliacinėmis konstrukcijomis, yra ypač plona (iki 3 cm storio), tad ją panaudojus statomo objekto grindų plotas padidėja 3 proc. ir 13-15 proc. sumažėja perdangų apkrova. Naujos statybos kambarių aukštis gali padidėti net iki 5 cm. Be to, galima sutaupyti iki 10 proc. Tikimasi, kad geresnė garso izoliacija, kurią lemia plokštė, ne tik bus praktiška statybose, bet ir pagelbės mažinant žmonių irzlumą, stresą, miego sutrikimus.
Geopolitinių įvykių įtaka ir inovacijos
Kompleksines atliekų tvarkymo, techninių sprendimų ir konsultavimo paslaugas teikianti „Ekobazė“ skaičiuoja, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai susidaro 27-28 tūkst. tonų naudotų padangų. Turėdama didžiausią padangų perdirbimo gamyklą Lietuvoje ji sugeba perdirbti daugiau nei pusę to kiekio. Nemaža dalis į granules perdirbtų padangų anksčiau buvo eksportuojama.
Tačiau dėl karo Ukrainoje užsidarius kai kurioms rinkoms perdirbtų padangų žaliavą daugiausia tenka perduoti gamykloms, kurios ją naudoja kaip iškastinio kuro (anglių) pakaitalą tam pritaikytuose įrenginiuose gamindamos cementą. Vis dėlto, anot įmonės, toks kuro naudojimas nėra inovatyvus. Priešingai - tai labai neefektyvus antrinės žaliavos naudojimas. Ji „paleidžiama į orą“ ir, nors tarša kontroliuojama, naudojant vis tiek į aplinką išmetamas didelis kiekis anglies dvideginio.
„Ekobazės“ komercijos vadovė M. Curko-Notkuvienė teigia, kad per metus vidutiniškai surenkama ir perdirbama maždaug 16 tūkst. tonų padangų. Po perdirbimo didžioji dalis gumos granulių anksčiau buvo eksportuojama į užsienį, kur buvo gaminamas galutinis produktas. Tačiau subyrėjus pardavimo kanalams Ukrainoje ir Baltarusijoje, granules teko išvežti į cemento fabrikus ir siųsti į Indiją ar Pakistaną pirolizės įrenginiams, kuriuose perdirbta gumos žaliava paverčiama pirminiais naftos produktais.
Tokie veiksmai neatitinka įmonės strategijos. Be to, jau ir pati „Ekobazė“ turi specialią įrangą, skirtą iš gumos granulių gaminti galutinius produktus. „Tad supratome, kad gumos granulės turi virsti tvariais, pigesniais, efektyviais, o svarbiausia - inovatyviais produktais. Pradžia jau yra ir tikimės, kad po „Ekofina“ įkūrimo bei kylant iš perdirbtų padangų pagaminamos produkcijos poreikiui, maksimaliai išnaudosime naudotų padangų perdirbimo pajėgumus“, - teigė M. Curko-Notkuvienė.
Nuo kasdienių guminių kilimėlių prie durų ar parkavimo bortelių iki sporto aikštynų ir vaikų žaidimo aikštelių dangos - tai produktai, kurie irgi gaminami su prekės ženklu „Ekofina“. Pasak prekės ženklo atstovų, vis dar mažai kas suvokia, kad tokia produkcija gali būti pagaminta iš perdirbamos žaliavos. Kita vertus, tai skatina kuo daugiau komunikuoti ir supažindinti žmones su tuo, kaip veikia žiedinės ekonomikos principas.
„Ekobazė“ sėkmingai įgyvendina savo ilgalaikę strategiją - uždaryti produktų ir medžiagų naudojimo ciklą ir iš atliekų žaliavos gaminti produktus. Norima aiškiai parodyti, kodėl senas padangas geriau tinkamai perdirbti, nei išmesti į sąvartynus ar kitaip utilizuoti. Tam tikslui ir buvo sukurtas ir užregistruotas prekės ženklas „Ekofina“. Tikimasi, kad su laiku vis daugiau žmonių supras, kokių praktiškų dalykų gali atsirasti iš antrinių žaliavų.
„Ekobazės“ kryptingas darbas, ryžtas, ilgalaikės investicijos siejamos ne tik su sėkmingu verslu, nes tiesiog išmesti atliekas sąvartynuose ar kaupti sukeliant daug pavojaus sau ir aplinkai, vis dar yra pigiau, nei perduoti jas įmonėms, kurios jas gali tinkamai perdirbti. Senų padangų komplektas užima daug vietos, skleidžia kvapą, jį nepatogu sudėti. Be to, jis niekam netinkamas. Tik ar tikrai?