Pusiau Automatinė Pavarų Dėžė: Privalumai, Trūkumai ir Kaip Ji Veikia!

Automobilio pavarų dėžė yra esminis komponentas, atsakingas už variklio galios perdavimą ratams. Visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog automobiliai su automatinėmis pavarų dėžėmis genda kur kas dažniau nei su mechaninėmis. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų. Renkantis naudotą automobilį, pravartu žinoti, kokio tipo transmisija sumontuota konkrečioje transporto priemonėje, nes pažiūrėjus į tai pro pirštus, vėliau gali tekti gerokai pakratyti piniginę.

Pusiau automatinė pavarų dėžė: veikimo principas ir ypatybės

Kurdami šio tipo pavarų dėžę, inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją. Tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Automobilį su tokia transmisija vairuoti lengviau, tačiau ji turi rimtų trūkumų, nes keičiant pavaras automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės. Populiariausios pusiau automatinės transmisijos - „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai. Aplaidžiam naudojimui atspariausia pusiau automatinė pavarų dėžė, tačiau jei turite tokį automobilį, nepamirškite keisti alyvos sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros.

Įprastų pavarų dėžių tipų apžvalga

Kiekvienas pavarų dėžės tipas turi savų privalumų ir trūkumų, tad pasirinkimas labai priklauso nuo vairuotojo pageidavimų ir vairavimo stiliaus. Visos pavarų dėžės veikia naudodamos krumpliaračių sistemą - tai apvalūs diskai su dantukais aplink kraštą, kurie tarpusavyje sujungti, kad perduotų variklio galią ratams.

Mechaninė pavarų dėžė

Tai yra seniausias ir labiausiai paplitęs automobiliuose naudojamų pavarų dėžių tipas. Jos veikia naudodamos pavarų ir sankabos sistemą, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti norimą pavarų santykį, kad variklio galia būtų perduodama ratams. Vienas iš pagrindinių mechaninės pavarų dėžės privalumų yra tas, kad jos leidžia geriau kontroliuoti automobilio greitį ir galią. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas. Tačiau mechaninės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų. Svarbu priminti, kad mažai patyrę vairuotojai dažnai ne iki galo išmina sankabos pedalą perjungiant pavarą, tačiau taip daryti nepatartina. Be to, mechanines pavarų dėžes reikia reguliariai prižiūrėti, įskaitant sankabos ir pavarų dėžės alyvos lygio tikrinimą, periodišką sankabos plokštelių ir kitų komponentų keitimą. Mechaninėje pavarų dėžėje gali tekti periodiškai keisti sankabos plokštelę ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.

Automatinė pavarų dėžė (su hidrotransformatoriumi)

Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jos veikia naudojant hidraulinio slėgio ir sukimo momento keitiklio sistemą, kuri leidžia automobiliui automatiškai parinkti optimalų pavarų santykį konkrečioje situacijoje. Vienas iš pagrindinių automatinės pavarų dėžės privalumų yra tas, kad ją labai lengva valdyti. Vairuotojui nereikia rūpintis pavarų perjungimu, o automobilis automatiškai parinks optimalią pavarą konkrečioje situacijoje. Dėl to vairuoti esant intensyviam eismui ar važiuojant stačiomis įkalnėmis yra daug lengviau ir patogiau. Ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis. Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Automatinėje pavarų dėžėje gali prireikti pakeisti sukimo momento keitiklį ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Specialistai tvirtina, kad klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip.

Dvigubos sankabos transmisija

Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti. Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų. Visgi siūlome sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų.

Belaipsnė transmisija (CVT)

Tai palyginti naujo tipo pavarų dėžė, veikianti naudojant skriemulių ir diržų sistemą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Šios transmisijos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda - šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui. Vienas iš pagrindinių šio tipo dėžių privalumų yra tas, kad jos užtikrina sklandžiausią vairavimo patirtį iš visų pavarų dėžių tipų. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo, kuris gali būti būdingas mechaninėms ar automatinėms pavarų dėžėms. Tačiau jos turi ir trūkumų. Jų gamyba gali būti brangesnė nei mechaninių ar automatinių pavarų dėžių, todėl jos nėra tokios paplitusios. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau negu po 60 tūkst. Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys. Nepertraukiamai kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.

„Pavarų perjungimo laidais“ technologija

Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą. Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyti vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą. Be kita ko, ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumažina jo masę, nes galima atsisakyti daugybės mechaninių elementų, kurie paprastai įtaisomi po centriniu tuneliu arba prietaisų skydeliu. „Pavarų perjungimo laidais“ sistemą galima derinti su belaipsne transmisija, dvigubos sankabos transmisija arba pusiau automatine transmisija.

Dažniausi automatinių pavarų dėžių gedimai ir jų priežastys

Nors automatinės pavarų dėžės palengvina vairavimą, jos reikalauja tinkamos priežiūros. Gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.

Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai. Tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Jei problemos priežastis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų. Tokiu atveju papildykite tepalų bakelį ir ramiai važiuokite toliau. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė.
Nelygios variklio apsukos. Kiekvienas vairuotojas žino, jog važiuojant pastoviu greičiu, variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
Automobilio judėjimo vėlavimas. Užkuriate automobilį, parkavimo režimą perjungiate į važiavimo padėtį, atleidžiate stabdį, tačiau automobilis pajuda ne iškart? Tai gali būti pavarų dėžės gedimo indikatorius.
Garsai iš pavarų dėžės. Kaip dar vieną indikatorių, nurodantį pavarų dėžės gedimus, galime išskirti garsus, sklindančius iš pavarų dėžės. Tiesa, tiksliai pasakyti, koks garsas sklinda, gana sunku, kadangi kiekvienos markės automobilis gali skleisti skirtingus garsus.
Degėsių kvapas. Dar viena problema, rodanti, jog turite pavarų dėžės problemų - iš automobilio sklindantis degėsių kvapas. Šis kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Todėl, pajutus šį kvapą, pirmiausia rekomenduojama patikrinti tepalus. Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą.

Pavarų dėžės priežiūra ir eksploatacijos taisyklės

Nepriklausomai nuo pavarų dėžės tipo, norint, kad pavarų dėžė veiktų tinkamai, būtina reguliari techninė priežiūra. Vairuotojui nebūtina gilintis į techniką - užtenka žinoti šiuos esminius dalykus, kurie padės palaikyti puikią automobilio būklę. Automatinė transmisija sukonstruota perjunginėti pavaras taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis ir optimalus variklio galios perdavimas varantiesiems ratams. Anot specialisto, įsigijus automobilį su automatine pavarų dėže, prieš sėdant už vairo, reiktų pasidomėti kaip ji veikia. Paprasčiausia tai padaryti - perskaityti gamintojo vadovą.

Bendrosios taisyklės ir patarimai

Negalima „spausti“, kol automobilis šaltas. Jei įjungus variklį iš karto spausite akceleratoriaus pedalą, staigiai pakils apsukų skaičius, atitinkamos pavaros bus jungiamos grubiai. Tiesa, žiemą šildyti variklio stovint vietoje nebūtina. Automatinė pavarų dėžė greičiau įšyla ne stovėdama, o važiuojant.
Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobilio spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti“ laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą. Stenkitės važiuoti naudojant žemesnį laipsnį (L režimas, jei toks pasirinkimas yra) - naudokite rankinio perjungimo funkciją (+/-) ir pasirinkus pirmą laipsnį bandykite važiuoti. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę.
Automobilio su „automatu“ negalima užvesti tempiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę. Neveikiant varikliui, neveikia ir automobilio automatinės transmisijos sutepimo sistema.
Nepamirškite profilaktiškai naudoti rankinio stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos - užtenka P padėties, mašina nenuriedės. Sustojus trumpam, galima naudoti rankinį stabdį.
Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis - svarbus parametras, tepalų turi būtų pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Koks turi būti reikiamas tepalų lygis, parodyta automobilio instrukcijoje. Ištraukus matuoklę, ją reikia nuvalyti, įkišti atgal ir vėl ištraukti - tepalo lygis vertinamas matuoklę ištraukus antrą kartą. Matuoklėje yra sužymėtos ribos - didžiausia bei mažiausia. Patariama tepalus tikrinti bent kartą per mėnesį, o suplanavus ilgesnę kelionę, juos patikrinti - privaloma. Taip greičiau bus pastebėtas tepalų nutekėjimas. Keičiant ar pildant tepalų, negalima pilti bet ko ir bet kiek. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Tai reiškia, kad sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kartu reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje.

Valdymo rankenos padėtys ir jų reikšmės

Jei valdymo rankena prie vairo: saugumo sumetimais rankena padaryta nuspaudžiama. Varikliui dirbant tuščiąja eiga pastumkite valdymo rankeną į norimą padėtį, tuo pačiu laikydami stabdžio pedalą paspaustą. Mažai paspaustas pedalas - ankstyvas persijungimas į aukštesnę pavarą, lėtesnis įsibėgėjimas. Daug paspaustas pedalas - vėlyvas persijungimas į aukštesnę pavarą, greitas įsibėgėjimas. Energingai paspaustas pedalas (kickdown - t.y. greičio pedalas nuspaudžiamas žemiau pilno paspaudimo padėties) - perjungiama žemesnė pavara, maksimalus įsibėgėjimas.

„P“ (Stovėjimo blokatorius). Stovėjimo blokatorius yra papildoma apsauga pastačius automobilį. Jūs niekada neturėtumėte perjungti pavarų dėžės į „Parkavimo“ režimą, kol automobilis visiškai nesustojo. Kai kurie nauji automobiliai jums net neleis to padaryti judant.
„R“ (Atbulinė eiga). Kiekvieną kartą, kai norite pakeisti automatinės pavarų dėžės režimą iš važiavimo pirmyn į važiavimą atgal, įsitikinkite, kad visiškai sustojote.
„N“ (Laisva eiga). Nėra jokio jėgos perdavimo tarp variklio ir galinio tilto. Atleidus stabdį automobilis gali laisvai riedėti (stumiant arba velkant). Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui. Kiekvieną kartą sustojus (pavyzdžiui, sankryžoje) visiškai nėra priežasties perjungti pavarų dėžę į „Neutralų“ režimą - tai nėra veiksminga nei ekonomiškumo, nei technikos tausojimo požiūriu. Jūs niekada neturėtumėte pasirinkti „Neutralaus“ režimo, kai riedate nuo kalno.
„D“ (Normali eiga). Naudojamos visos pavaros. Sustojus automobiliui su įjungta važiavimo padėtimi D (drive) automatinė pavarų dėžė ir toliau lieka su įjungta 1 pavara. Automobilis stovi tik dėl hidraulinio transformatoriaus veikimo principo hidraulinės jungties. Hidraulinis transformatorius sudarytas iš dviejų turbinų. Hidraulinis transformatorius yra pilnai užpildytas hidraulinę alyva, dideliu slėgiu. Tarp turbinų nėra jokio mechaninio sujungimo, jos sukasi nepriklausomai, tačiau tarp jų yra labai mažas atstumas. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir turbina (1) yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o turbina (2) sustoja visiškai, nes mes laikome nuspaudę stabdį ir pavarų dėžės dalies turbina (2) fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai tepalas, kuris pilnai užpildęs visą hidrotransformatorių, po truputį pradeda kaisti. Jei trumpam sustojus perjungsime pavarų dėžę į N padėtį, bus atjungta visiškai pavarų dėžė nuo variklio, bus visiškai išjungtos visos pavaros ir hidrotransformatoriaus turbina (2) suksis laisviau, nes neturės papildomos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas. Taip pat dar yra vienas labai svarbus dalykas, kurį turime paaiškinti. Tai, kad pavarų dėžei iš D į N persijungti reikalingas tam tikras laikas, kuris priklauso nuo dėžės susidėvėjimo lygio, jis kartais gali trukti net iki 2-3 s. Taigi stovint ir pastebėjus, kad jau galima važiuoti, vairuotojas greitai jungtų D padėtį. Po įjungimo į D padėtį praeina tam tikras laikas, kol dėžė atlieka įjungimo procesą.
„3“ (Pakilimas). Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 3-ios pavaros. Teisinga naudoti esant vidutiniškiems pakilimams arba nuolydžiams.
„L“ (Apkrova). Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 2-os pavaros. Svarbu! Neviršykite kiekvienai pavarai leistino greičio. Stebėkite brūkšnines žymas ant spidometro. Kitą valdymo rankenos padėtį judinkite tik tada, kai automobilio greitis yra ne didesnis, kaip maksimalus leistinas tos pavaros, į kurią jungiate. Persukę variklį galite jį sugadinti.

Kiti svarbūs aspektai

Priekabos tempimas. Automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Jeigu ketinate vilkti priekabą, automobilio techninių duomenų plokštelėje pirmiausia patikrinkite didžiausią priekabos, kurią jūsų automobilis gali vilkti, svorį, nes kai kurių automobilių vilkimo galia gali būti tiesiog simbolinė. Be to, patikrinkite, ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes kai kuriuose modeliuose, ypač importuotuose ne iš Europos, šios detalės nėra. Tokiu atveju velkant priekabą pavarų dėžė gali greičiau perkaisti ir dėl to sugesti. Kildami į kalną neleiskite sumažėti variklio sūkiams.
Sustojimas. Sustoję trumpam, pavyzdžiui, prie šviesoforo, valdymo rankeną palikite esamoje pozicijoje ir naudokitės darbiniu stabdžiu. Veikiant varikliui sustoję ilgesniam laikui, valdymo rankeną nustatykite į padėtį „N“. Įkalnėje nelaikykite automobilio stovinčio vien greičio pedalo pagalba, naudokitės stabdžiu.
Manevravimas. Manevruodami ankštoje erdvėje, pavyzdžiui, parkuodamiesi, automobilio greitį keiskite darbinio stabdžio pagalba. Greičio pedalą naudokite saikingai, nevaldykite juo.
Alyvos lygio tikrinimas. Alyvos lygį automatinėje greičių dėžėje tikrinkite reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje. Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudę stovėjimo stabdžio pedalą, ir valdymo svirtį nustatę į padėtį „P“. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje. Palaikykite pedantišką švarą! Matuoklės valymui naudokite švarią, bepluoštę šluostę (geriausiai odą). Alyvą pilkite į matuoklės ertmę tik per tankų sietelį. Alyvos lygis greičių dėžėje keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Šie duomenys reikalingi keičiant alyvą, nes ji dažniausiai pilama tokios temperatūros. Negalima viršyti maksimalaus alyvos lygio. Matuoklė su užraktu: alyvos lygis turi būti matuojamas visiškai sukišant matuoklę su atlenktu užraktu.
Vilkimas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jeigu pavarų dėžėje yra neutralus režimas, kurį žymi raidė N, sugedusį automobilį galima nuvilkti į artimiausias remonto dirbtuves ar stovėjimo vietą. Automobilių gamintojai dažnai leidžia tokią galimybę, tačiau įspėja neviršyti nurodyto didžiausio greičio ir atstumo. Daugumoje atvejų ribinis greitis lygus 50 km/h - tokius apribojimus lemia pirmiau minėtas perkaitimo pavojus. Be žalos greičių dėžei automobilį galima vilkti tik greičių dėžės svirtį nustūmus į padėtį „N“. Vilkimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, o atstumas ne didesnis kaip 120 km. Transportuojant automobilį geriausia naudoti specialų autotransporterį arba priekabą.
Variklio užvedimas tempiant. Greičių dėžės svirtį nustatykite į padėtį „N“. Užvedimo raktą pasukite į padėtį „2“ (tipui 200 raktą prieš tai trumpam pasukite į „užvedimo“ padėtį) ir tada tempkite automobilį. Norėdami užvesti variklį, greičių dėžės svirtį nustatykite į padėtį „L“. Greičio pedalą atleiskite, kai variklis užsives. Jei variklis per kelias sekundes neužsiveda, valdymo svirtį iš „L“ padėties reikia perjungti į „N“, nes kitaip yra pavojus sugadinti greičių dėžę.

Mitas ar tiesa: automatinės pavarų dėžės eksploatavimas

Lietuvoje vis dar gajūs prieš gerą dešimtmetį susiformavę mitai apie automatinės transmisijos eksploatavimą.

Mitas: automobiliams su automatine transmisija reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles. Važiuojant automobiliu su mechanine transmisija ir stabdant, reikia stipriau paspausti stabdžio pedalą. Žmonėms atrodo, kad, jei stabdžiai geriau stabdo, tuomet ir greičiau naudojasi.
Mitas: „automatas“ greičiau sugenda. Šis mitas yra visiškai nepagrįstas. Automatinė transmisija delsia perjungti laipsnius, kol variklis neįšyla iki darbinės temperatūros.
Mitas: automobiliai su automatine transmisija naudoja daugiau degalų. Kai kurie automobiliai su automatine pavarų dėže yra net ekonomiškesni, nes adaptuojasi prie vairuotojo važiavimo stiliaus.

Jei teisingai eksploatuosite automobilį su automatine transmisija, bent kartą metuose patikrinsite servise, saugiai juo važiuosite ilgai - nepaisant ar automobilis naujas, ar ne. Nėra naujų ar senų automobilių, būna tik prižiūrėti ir neprižiūrėti.

tags: #mokausi #supusiau #automatine #pavaru #deze