Baudos už nelegalų vandens naudojimą ir nuotekų tvarkymo pažeidimus

Lietuvoje, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, nustatytos griežtos taisyklės, susijusios su individualių nuotekų sistemų eksploatacija, paviršinių nuotekų tvarkymu ir požeminio vandens išgavimu. Už šių taisyklių pažeidimus gresia administracinės baudos ir ekonominės sankcijos.

Dažniausios individualių nuotekų sistemų įrengimo ir eksploatavimo klaidos

Individualių nuotekų sistemų savininkai dažnai daro klaidas, kurios gali sukelti aplinkos taršą ir baudas. Svarbu žinoti apie šias klaidas ir kaip jų išvengti.

Nesandarios arba neteisingai įrengtos talpyklos (rezervuarai)

Viena iš šiurkščiausių klaidų - nesandarios nuotekų talpyklos. Kai kurie gyventojai, norėdami rečiau išvežti nuotekas, palieka rezervuaro dugną atvirą arba pragręžia skyles sienose, kad nuotekos sunktųsi į gruntą. Tai lemia nekontroliuojamą teršalų skverbimąsi į aplinką. Kiti naudoja senas betonines žiedines šachtas, kurios nėra visiškai sandarios.

Kaip išvengti:

• Montuokite tik gamyklinius, sertifikuotus rezervuarus, pritaikytus nuotekų kaupimui.
• Įsitikinkite, kad rezervuaras turi nepratekantį dugną, dangtį ir alsuoklį.
• Po įrengimo užpilkite rezervuarą vandeniu ir patikrinkite, ar aplinkui neatsiranda drėgmės dėmių.
• Pažeistą talpyklą būtina nedelsiant taisyti arba keisti.

Inspektoriai vis dažniau naudoja specialius dažiklius ar zondus nuotekoms aptikti grunte, tad tokios „gudrybės“ lengvai išaiškės.

Netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas

Kiekvienas sklypas ir namų ūkis yra skirtingas, todėl netinkamai parinktas nuotekų sistemos tipas gali sukelti problemų. Pavyzdžiui, mažame sklype bandyti įrengti septiką su filtracijos lauku gali būti neįmanoma dėl reikiamų atstumų iki kaimynų šulinių (reikia 100 m) ar namų pamatų (bent 15 m). Be to, molingame grunte filtracija neveiks. Taip pat brangaus biologinio įrenginio įrengimas sodyboje, kur gyvenama tik vasarą, gali būti neekonomiškas sprendimas.

Kaip išvengti:

• Prieš pasirenkant įrenginį, atlikite grunto tyrimus (geologiją), kad sužinotumėte, ar įmanoma infiltracija.
• Įvertinkite atstumus ir apsaugos zonas.
• Mažame sklype dažnai optimalus sprendimas - sandari talpykla, nes jai nereikia apsaugos zonos.
• Jei namas nuolat negyvenamas, rezervuaras ir periodinis išvežimas gali būti ekonomiškesni.
• Konsultuokitės su specialistais projektuotojais.

Sistemų perkrovimas arba netinkamas naudojimas

Net ir geras įrenginys gali blogai veikti, jei naudojamas ne pagal paskirtį. Biologinio valymo įrenginys, parinktas per mažas gyventojų skaičiui, nuotekų srautas bus didesnis, nei įrenginys pajėgus išvalyti, todėl į gruntą gali patekti nevisiškai išvalytas vanduo. Ilgesnį laiką negaunant nuotekų, biologiniai procesai įrenginyje nuslopsta.

Kaip išvengti:

• Rinkdamiesi įrenginį, atsižvelkite į perspektyvinį gyventojų skaičių (geriau rinktis šiek tiek didesnės talpos).
• Neviršykite gamintojo nustatyto maksimalaus momentinio pralaidumo.
• Jei išvykstate ilgam, pasikonsultuokite su montuotojais dėl mikroorganizmų išsaugojimo.
• Grįžus po ilgesnės pertraukos, duokite sistemai „įsivažiuoti“ (pirmas dvi savaites valymas gali būti mažiau efektyvus).

Higienos ir priežiūros taisyklių nesilaikymas

Biologinio valymo įrenginio priežiūra reikalauja tam tikros drausmės. Dažna klaida - laiku neišsiurbiamas perteklinis dumblas, dėl ko įrenginys pradeda dirbti prasčiau, gali užsikimšti filtrai ir teršti aplinką. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti orapūtės veikimą, kuri tiekia deguonį bakterijoms.

Kaip išvengti:

• Sudarykite priežiūros grafiką (pvz., kas mėnesį apžiūrėkite įrenginį).
• Dumblo išvežimą planuokite pagal gamintojo rekomendacijas (paprastai 1-2 kartus per metus ar dažniau).
• Nepaliktite įrenginio be priežiūros ilgam; net jei turite sutartį su aptarnaujančia įmone, patys retkarčiais jį patikrinkite.

Netinkamų medžiagų ir daiktų patekimas į nuotekas

Į kanalizaciją neturėtų patekti riebalai, aliejus, smulkios šiukšlės (ausų krapštukai, vatos diskeliai, cigarečių nuorūkos, higieniniai paketai, sauskelnės). Šios atliekos neirsta ir užkemša sistemą. Didelė problema - pertekliniai chemikalai, tokie kaip koncentruoti balikliai, chloro tabletės, stiprūs vamzdžių valikliai, kurie nužudo gerąsias bakterijas ir sustabdo biologinį valymą. Medikamentų ir antibiotikų taip pat negalima išpilti į kanalizaciją.

Kaip išvengti:

• Į kanalizaciją pilkite tik skystas buities nuotekas ir tualetinį popierių. Visi kiti daiktai keliauja į šiukšlių dėžę.
• Naudokite kuo švelnesnes valymo priemones; stiprius chemikalus dozuokite itin saikingai.
• Nebereikalingus vaistus atiduokite į vaistinę utilizavimui.

Dokumentacijos nevedimas ir formalių procedūrų nesilaikymas

Net ir tvarkingai eksploatuojant nuotekų sistemą, juridinė tvarka yra būtina. Sutarčių, išvežimo kvitų neišsaugojimas ar metinio tyrimo neatlikimas yra klaida, nes kilus ginčui ar patikrinimui nebus įrodymų, kad pažeidimų nebuvo.

Kaip išvengti:

• Sudarykite reikalingas sutartis (dėl išvežimo, dėl priežiūros) ir laikykite jas galiojančias.
• Pasidarykite segtuvą visiems dokumentams: išvežimo važtaraščiams, laboratorinių tyrimų ataskaitoms, įrangos techniniams dokumentams.
• Registruokite savo įrenginį savivaldybėje arba NTIS, jei to reikalaujama.
• Įspėjimus ar nurodymus iš aplinkosaugos reaguokite nedelsiant.

Baudos už nelegalias paviršinių nuotekų jungtis

Gausaus kritulių kiekio metu UAB „Kauno vandenys“ gauna pranešimų dėl užlietų patalpų ar žemiau esančių teritorijų. Užliejimą ir nuotekų kilimą dažnai lemia ne tik gyventojų į klozetus bei kriaukles metamos vandenyje netirpstančios atliekos, bet ir nelegalios paviršinių (lietaus) nuotekų jungtys prie buitinių nuotekų tinklų.

Buitinių nuotekų tinklai projektuojami atsižvelgus į galimą maksimalų geriamojo vandens vartojimą ir nėra pritaikyti surinkti lietaus vandenis. Po lietingo periodo, kai gausus vanduo nebegali per trumpą laiką pratekėti pro riboto skersmens vamzdžius, nuotekos ima tvindyti patalpas ar žemiau esančias teritorijas.

UAB „Kauno vandenys“ vykdo nelegalių prisijungimų paieškas sauso garo generatoriumi. Užfiksavus nelegalią jungtį, specialistai praneša miesto ar rajono savivaldybėms, kurių Viešosios tvarkos skyriai siunčia įspėjimus gyventojams, ragindami susitvarkyti.

Požeminio vandens gręžinių legalizavimas ir baudos

Visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre. Tai svarbu ne tik dėl to, kad būtų suskaičiuoti visi vandens ištekliai, bet ir tam, kad geriantys savo vandenį nenukentėtų dėl ūkinės veiklos apylinkėse. Gręžinius įteisinti arba nenaudojamus likviduoti būtina iki 2025 m. balandžio 30 dienos.

Kodėl gręžinių legalizavimas yra svarbus?

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai pabrėžia, kad valstybės mastu tai reikalinga dėl požeminio vandens išteklių valdymo ir apsaugos. Savivaldybėms gręžinių įregistravimas reikalingas dėl vandens tiekimo ir nuotekų sistemų plėtros planų. Gyventojas, įregistruodamas vandens gręžinį, jį įteisina kaip namų valdos turtą ir padidina namų valdos vertę. Neregistruoto gręžinio aplinkoje neapribojama jokia ūkinė veikla, o tai gali sukelti geriamojo vandens šaltinio užteršimą.

Nors viešojoje erdvėje pasitaiko kalbų, kad gręžinių įregistravimas reikalingas papildomam mokesčiui už sunaudotą vandenį taikyti, LGT specialistai primena, kad, jei vanduo naudojamas tik savo reikmėms (neviršijant nustatyto sunaudojamo kiekio ir ne verslo tikslais), mokesčio rinkliavos baimintis nereikėtų. Gręžinio pasas yra kaip automobilio techninis pasas, susijęs su nuosavybės ir technine apskaita, o ne mokesčiais.

Gręžinio registravimo tvarka ir mokesčiai

Gręžinio įregistravimui būtina kreiptis į savivaldybę ir gauti pritarimą dėl tokio gręžinio naudojimo. Gavus savivaldybės pritarimą, į valstybės biudžetą reikia sumokėti vienkartinę įmoką. Individualiam apsirūpinimui vandeniu vienkartinės įmokos dydis - 15 eurų. LGT gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai.

Leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra privalomas, kai vanduo naudojamas komerciniais tikslais, arba kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį (žemės ūkiui riba - 100 m³/per parą). Jei reikalingas leidimas, įmokos dydis priklauso nuo išteklių kiekio:

• Iki 10 kub. metrų per parą - 50 eurų vienkartinė įmoka.
• 10 ir daugiau, bet iki 100 kub. metrų per parą - 500 eurų vienkartinė įmoka.
• 100 ir daugiau kub. metrų per parą - 5 tūkst. eurų vienkartinė įmoka.

Dokumentus galima pateikti per LGT elektroninius valdžios vartus, el. pristatymo informacinę sistemą arba atvykus į LGT (užsiregistruojant iš anksto).

Baudos už neįregistruotus gręžinius ir pažeidimus

Jeigu iki 2025 m. balandžio 30 d. vandens gręžiniai nebus įregistruoti, tačiau jais ir toliau bus naudojamasi, bauda fiziniams asmenims gali siekti nuo 60 iki 150 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 90 iki 200 eurų.

LGT specialistai taip pat primena, kad gręžinys, kurio naudoti negalima, privalo būti likviduotas per 3 mėnesius. Gręžiniai likviduojami šiais atvejais:

• Kai jie nenaudojami ir nebus naudojami.
• Jeigu juos naudoti monitoringui ar tyrimams nebetikslinga.
• Netinkamus naudoti gręžinius, kurių rekonstruoti neįmanoma ar netikslinga.
• Dėl techninių ar geologinių priežasčių neužbaigtus gręžinius.
• Atlikus numatytus tyrimus gręžinyje, kai jį naudoti nebetikslinga.

Ūkininkų ir kaimo bendruomenių problemos

Nemažai žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų, kurie verčiasi gyvulininkyste ir daržininkyste, susiduria su didelėmis baudomis dėl požeminio vandens naudojimo. Iki 2015 m. pabaigos ūkiai, sunaudoję iki 100 kub. m vandens per parą, mokesčio nemokėjo. Vėliau ši tvarka buvo pakeista, nustačius, kad mokestis privalomas, jei suvartojama daugiau nei 10 kub. m per parą. Tai sukėlė tūkstantines skolas ir bylinėjimąsi teismuose. Nors nuo 2020 m. liepos ūkininkams vėl leidžiama nemokamai sunaudoti iki 100 kub. m požeminio vandens per parą, ankstesnės skolos nenurašytos.

Šukionių bendruomenės pirmininkė pasakoja, kad bendruomenė jau daugelį metų vargsta su neįteisintu gręžiniu, iš kurio vandenį gauna 85 kaimo gyventojai. Nors bendruomenė norėtų jį legalizuoti, didelės išlaidos ir sudėtingos procedūros tampa kliūtimi. Panašios problemos kyla daugeliui kaimo bendruomenių, kurios priverstos rinktis - užsukti vandenį arba mokėti nemažas baudas.

Aplinkos apsaugos departamentas praneša, kad šiemet atlikti 70 mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimų, nustatyti 49 pažeidimai. Dažniausi pažeidimai - gėlo požeminio vandens išgavimas neturint LGT leidimo ir vandens kiekio nedeklaravimas. Už tai pažeidėjams skaičiuotas mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą. Iš viso šiemet tokių sankcijų priskaičiuota beveik 2,8 mln. Eur, vidutinis sankcijos dydis 56 tūkst. eurų.

Siūlomi pakeitimai ir amnestija

Aplinkos ministerija parengė naujo įstatymo dėl požeminio vandens gręžinių įteisinimo projektą ir dviejų įstatymų pataisų projektus. Siūlomas laikinasis įstatymas suteiktų leidimą neregistruotiems gręžiniams įteisinti ir atleistų asmenis nuo administracinių baudų ir ekonominių sankcijų legalizavimo proceso metu. Jei Seimas priimtų Mokesčio už gamtos išteklius įstatymo pataisą, tuomet nustačius, kad vandens gręžinys nelegalus arba nemokėta už gamtos išteklių naudojimą, mokestis būtų indeksuojamas ne dešimteriopai, o tik du kartus, tad baudos gerokai sumažėtų.

Taip pat numatytas terminas (iki 2023 metų gruodžio 31 d.), per kurį savivaldybių institucijos perimtų kaimo bendruomenių ir kitų asmenų valdomą geriamojo vandens tiekimo ir/arba nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Tačiau jokia amnestija nenumatyta ūkiams, bendrovėms ir bendruomenėms, kurios kelis pastaruosius metus nemokėjo už daugiau nei 10 kub. m per parą sunaudotą vandenį, laukdamos, kad greitai bus grąžinta išlyga nemokamai naudotis iki 100 kub. m.

tags: #baudos #uz #nekegalia #vandens #naudojimas