Europos Parlamentas galutinai pritarė Mobilumo paketui, kuris yra ES teisės aktų rinkinys, skirtas sureguliuoti komercinio kelių transporto teisinius santykius ES mastu. Tai buvo paskutinis šio teisės aktų rinkinio priėmimo žingsnis, o dabar pagrindinė ES vežėjų užduotis - tinkamai pasiruošti neišvengiamiems pokyčiams.
Mobilumo paketo taisyklės bus pradėtos taikyti etapais:
- Reglamente dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių numatytos taisyklės bus pradėtos taikyti nuo 20-os dienos po reglamento paskelbimo ES oficialiajame leidinyje (išskyrus specialius terminus, taikomus tachografams).
- Taisyklės, susijusios su išmaniaisiais tachografais, bus pradėtos taikyti nuo 2024 m.
- Reglamente dėl galimybių verstis profesine veikla ir patekimo į rinką numatytos taisyklės bus pradėtos taikyti praėjus 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2022 m.
- Direktyvoje dėl vairuotojų komandiravimo numatytos taisyklės turės būti perkeltos į nacionalinius teisės aktus ir pradėtos taikyti praėjus 18 mėnesių nuo reglamento įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 2 d.
Vairuotojų grąžinimo reikalavimai
Vienas iš esminių Mobilumo paketo reikalavimų, kuriam priešinasi Lietuva ir kitos šalys, yra periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį ir vairuotojus - namo. Šis reikalavimas nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Europos Komisija teigia, kad sąvoka „namai“ turėtų būti suprantama kaip darbdavio centras, kuriame darbuotojas paprastai būna, valstybė narė, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta. Darbdavys privalo vairuotojo darbą organizuoti taip, kad vairuotojai galėtų grįžti į darbdavio veiklos centrą arba į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį.
Grįžimas reikalingas, kad vairuotojas galėtų pasinaudoti bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (45 valandos) arba vienu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį. Kai vairuotojas pasinaudoja dviem iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais, darbdavys turi organizuoti darbą taip, kad vairuotojas grįžtų dar prieš prasidedant kompensuojamam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui.
Jei vairavimo laikas baigiasi vienoje iš grįžimo vietų (darbdavio veiklos centre ar darbuotojo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje), darbdavys neturi finansinio įsipareigojimo padengti šių grįžimo kaštų. Jei vairuotojas apskritai nusprendžia ilsėtis kitoje valstybėje narėje savo noru, tokių išlaidų darbdavys padengti neprivalo.
Vilkikų grąžinimas į bazę
Reglamente numatyta, kad transporto įmonės turės organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad įmonės turimos transporto priemonės, naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo išvažiavimo iš jos. Šis reikalavimas varžytų vežėjų lankstumą, taptų našta verslui ir apribotų paslaugų teikimo laisvę. Mobilumo paketo šalininkai teigia, kad tai reikalinga kovojant su vadinamosiomis „įmonėmis - pašto dėžutėmis“ - vežėjų bendrovėmis, registruotomis vienoje šalyje, bet realiai veikiančiomis kitose šalyse.
Europos Komisija nurodo, kad Mobilumo paketu siekiama pagerinti tolimųjų reisų vairuotojų padėtį. Nors šis paketas turėtų pagerinti vairuotojų padėtį, Lietuvos Susisiekimo ministerija tikina, kad jis sumažintų Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą. Tarptautinės transporto sąjungos duomenimis, privalomas vilkikų grąžinimas padidins sunkiasvorio transporto kilometražą iki 75%, o CO2 emisiją - iki 100 tūkst. tonų per metus.
Vairuotojų darbo ir poilsio laiko reguliavimas
Mobilumo paketas pakeičia galimą poilsio laiko paskirstymą ir panaudojimą. Reglamentas 561/2006, numatantis vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles, nuo 2026 m. liepos 1 d. bus taikomas ir vykdant tarptautines vežimo operacijas arba kabotažo operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos.
Pertraukos ir poilsio laikotarpiai
- Su porininkais dirbantis vairuotojas privalomą 45 minučių pertrauką, kuria pasinaudoti privaloma po keturių su puse valandų vairavimo, gali padaryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas.
- Kassavaitinis vairuotojo poilsis (ir bet koks ne trumpesnis nei 45 valandų kassavaitinis poilsis) negalės būti atliekamas transporto priemonės kabinoje. Ilgesni nei 45 valandas trunkantys kassavaitiniai poilsio laikotarpiai turės būti praleisti būste, kuriame būtų tinkamos sąlygos miegui ir higienai. Visas tokio būsto išlaidas turės padengti darbdavys, nebent poilsiu būtų naudojamasi vairuotojo gyvenamojoje vietoje.
- Kai vairuotojas lydės keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudosis normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis galės būti pertraukiamas ne daugiau kaip 2 kartus kita veikla, kurios bendra trukmė negalės viršyti 1 valandos. Šiuo poilsio laikotarpiu vairuotojas turėtų galėti naudotis miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova.
- Pagal bendrąją taisyklę, per bet kurias 2 paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (po 45 valandas) arba vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (45 valandų) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (bent 24 valandos). Tačiau pakeitimais numatyta išimtis: vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje, jei per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs.
Europos Komisija parengs saugių stovėjimo aikštelių sąrašą. 2019 m. kovą Europos Komisija pristatė tyrimą, kuris parodė, kad ES trūksta apie 400 tūkst. tinkamų stovėjimo vietų. Vairuotojai, dirbantys arčiau ES centro įsisteigusiose transporto įmonėse, gali dažniau grįžti į namus ir atlikti kassavaitinį poilsį, todėl tinkamos infrastruktūros trūkumas šioms šalims nėra toks aktualus.
Vairavimo laiko pratęsimai
Vairuotojas galės viršyti dienos ar savaitės vairavimo laiką ne daugiau kaip valandą, kad galėtų nuvažiuoti iki bazės ar gyvenamosios vietos. Vairuotojas taip pat turės kitą galimybę - pailginti vairavimo laiką dviem valandomis, tik su sąlyga, jei prieš pat papildomo darbo laiko pradžią jis pasinaudos 30 minučių pertrauka. Jei dėl kažkokios priežasties buvo pratęstas darbo laikas, tai reikia įrašyti rankiniu būdu į tachografo diską, spaudinį ar darbo planą iškart atvykus į paskirties vietą.
Kabotažo taisyklės ir „atvėsimo“ laikotarpis
Pagrindinė kabotažo taisyklė „3 kabotažo operacijos per 7 dienas“ lieka nepakitusi. Tačiau reglamente numatoma, kad vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos. Šis vadinamasis 4 dienų „atšalimo“ arba „atvėsimo“ laikotarpis reiškia, kad per 4 dienas po kabotažo, transporto priemonė bus „užšaldyta“, pavyzdžiui, Vokietijos teritorijoje.
Griežtesni apribojimai kabotažui, tokie kaip „atvėsimo“ laikotarpis ir komandiravimo taikymas nuo pirmos dienos, yra „senųjų“ ES narių stumiamos protekcionistinės priemonės, kuriomis siekiama apriboti „naujųjų“ narių patekimą į ES rinką. Šie apribojimai neturi nieko bendra su Mobilumo paketo tikslais - t. y. geresnėmis vairuotojų darbo sąlygomis ir socialine gerove.
Vairuotojų komandiravimo taisyklės
Keisis vairuotojų komandiravimo taisyklės. Pakeitimais siekiama, kad vairuotojams už tą patį darbą toje pačioje valstybėje būtų mokama tapačiai (laikantis tų pačių taisyklių, įskaitant minimalaus atlyginimo reikalavimus). Reikalavimas mokėti vairuotojui atlyginimą, atitinkantį užsienio valstybės, į kurią vairuotojas vyksta, reikalavimus, bus taikomas ne visais atvejais.
Pavyzdžiui, direktyvoje numatyta, kad toks reikalavimas nebus taikomas vairuotojui, vykdančiam dvišales vežimo operacijas prekių atžvilgiu. Dvišalė vežimo operacija suprantama kaip prekių judėjimas, grindžiamas vežimo sutartimi, iš įsisteigimo valstybės narės į kitą ES valstybę narę arba trečiąją valstybę, arba iš kitos ES valstybės narės ar trečiosios valstybės į įsisteigimo valstybę narę (pvz., jeigu lietuviškos transporto įmonės vairuotojas gabena krovinį iš Lietuvos į Vokietiją). Tačiau, jeigu lietuviškos įmonės vairuotojas atlieka kabotažo operacijas Švedijoje, jam turės būti mokamas švediškas atlyginimas.
Atitinkamos taisyklės būtų taikomos ir tuo atveju, jeigu lietuviškoje įmonėje įdarbintas vairuotojas „išsiunčiamas dirbti į Vakarų Europą“ (pvz., gabena prekes iš Vokietijos į Italiją). Direktyvoje numatyta, kad ES valstybės narės turi įgyvendinti atitinkamus kontrolės mechanizmus, o taip pat pasitvirtinti baudas ir kitokias sankcijas, kurios galės būti taikomos šias taisykles pažeidžiantiems vežėjams, ekspeditoriams bei kitiems vežimo proceso dalyviams, jeigu jie žinojo ar turėjo žinoti, kad jų užsakytomis vežimo paslaugomis yra pažeidžiamos minėtos taisyklės. Šie pakeitimai įtvirtinti direktyvoje, kurios nuostatos per 18 mėnesių turės būti perkeltos į ES valstybių narių nacionalinius teisės aktus.
Vienas iš svarbiausių pokyčių vežėjams 2022 metais: draudžiama įskaičiuoti į atlyginimą už darbą užsienyje (už komandiruotes) mokėtinų sumų, susidedančių iš dienpinigių ar apgyvendinimo išlaidų.
Tachografai ir kontrolės priemonės
Reglamento 165/2014 pakeitimais taip pat įtvirtintos nuostatos dėl išmaniųjų tachografų įdiegimo tam tikrais etapais, jų naudojimo, duomenų juose kaupimo bei apsikeitimo ir kitų susijusių sąlygų, kurie turėtų padidinti transporto kontrolės sklandumą, kokybę bei reikalavimų laikymąsi. Pakeitimais siekiama stiprinti bei efektyvinti ne tik kontrolę, bet ir valstybių narių administracinį bendradarbiavimą. Privalomas pakeitimas antros kartos išmaniaisiais tachografais tarptautiniame transporte. Šios taisyklės, susijusios su išmaniaisiais tachografais, bus pradėtos taikyti gerokai vėliau, t. y. nuo 2024 m.
Numatyta, kad tam tikrais atvejais transporto įmonės sudaromas darbo grafikas, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimų, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, turės apimti ilgesnį laikotarpį, t.y. kontrolės dieną ir ankstesnes 56 dienas. Atitinkamai, patikrinimo metu pareigūnams turės būti pateikiama informacija (dokumentai) būtent už šį ilgesnį laikotarpį. Minėta nuostata bus taikoma nuo 2024 m. gruodžio 31 d.
Mobilumo paketo poveikis ir prognozės
Mobilumo paketas pagerins vairuotojų darbo sąlygas, padidins kompetentingų organų kontrolės galimybes ir sieks labiau atliepti spartėjančio informacinių technologijų naudojimo privalumus. Kita vertus, kai kurie pakeitimai akivaizdžiai apsunkins mažesnių Europos kraštuose įsikūrusių vežėjų tolimesnę veiklą.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA) prognozuoja, jog jeigu Mobilumo paketu priimti pakeitimai nebus operatyviai pakeisti, dėl dalies vežėjų veiklos centrų perkėlimo arba apskritai pasitraukimo iš verslo darbo gali netekti keliasdešimt tūkstančių šiame sektoriuje dirbančių asmenų, o Lietuva patirs reikšmingus BVP praradimus. Priklausomai nuo atliekamo pervežimo tipo, vežėjų sąnaudos didės nuo 20 iki 100%.
Šiuo metu Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai diskriminuojami ir atlyginimų prasme: daugumos jų pajamos, pagal kurias skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra vos didesnės už minimalią algą, o visa kita yra neapmokestinami dienpinigiai.
Siekiant sureguliuoti kelių transporto vežėjų galimybes verstis profesine veikla, patekimą į krovinių vežimo rinką, nustatyti vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles, gegužę Lietuvoje buvo įkurtas Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, šiandien vienijantis jau 20 didžiųjų šalies transporto ir logistikos įmonių. Aljansas spręs tokius klausimus kaip užsieniečių įdarbinimas, kvotų užsieniečiams įvedimas ir kt.
tags: #mobilumo #paketas #vairuotoju #grazinimas #i #sali