Avarija, kurią Artūras išgyveno būdamas 19 metų, šiandien atrodo tarsi blogas sapnas. Ši nelaimė pareikalavo didelių jėgų tiek iš jauno vaikino, tiek iš jo artimųjų. Artūras atvirauja, kad nepamena, kaip įvyko avarija, o kai pramerkė akis, jau buvo Kauno klinikose. „Atsibudau, paliečiau galvą ir net nesupratau, kas vyksta“, - pasakojimą apie išgyventą nelaimę pradeda jaunas vyras.
Sunkios traumos ir sudėtinga operacija
Kaip nurodoma Kauno klinikų pranešime, avarijos metu Artūras patyrė sunkią galvos traumą ir daugybinius kaukolės lūžius. Pasak Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus ir Vaikų neurochirurgijos skyriaus gydytojo neurochirurgo Mindaugo Urbono, ligoninėje pacientas skubiai operuotas.
„Artūrui reikėjo pašalinti dalį sužalotos galvos kaukolės, kad sumuštos ir ištinusios smegenys būtų kuo mažiau spaudžiamos. Kiek įmanoma atstatytas lūžęs antakis kairėje pusėje ir dešiniosios akiduobės stogas“, - sako gydytojas.
Vaikino atvejis buvo sudėtingas, nes operacijos metu buvo neįmanoma išsaugoti nuosavo kaukolės kaulų lopo. „Išsaugojus šią kaukolės dalį, ateityje, pagerėjus paciento būklei, jį galima sugrąžinti į vietą. Artūrui to padaryti nebuvo galima, kadangi avarijos metu nuosavas kaulas visiškai sutrupėjo“, - aiškina M. Urbonas.
Gyvenimas po avarijos: iššūkiai ir laukimas
Po ilgai trukusio gydymo Kauno klinikose, Artūro būklė pagerėjo, tačiau kaukolės kaulų defektas, apimantis visą kaktą, nosies šaknį ir dešinįjį antakį, liko. Vaikinas nuolat jautė diskomfortą, bijojo eiti į lauką, kad netikėtai užkliuvęs nepargriūtų ir dar labiau nesusižalotų.
„Visus metus praleidau savo kambaryje. Negalėjau daug judėti, vos tik išlipus iš lovos, pradėdavo stipriai svaigti galva, ją skaudėdavo. Be šių problemų, atsirado epilepsijos priepuoliai, suprastėjo atmintis“, - pasakoja jis.
Gydytojas neurochirurgas pastebi, kad dėl likusio defekto suprastėja galvos smegenų kraujotaka, sutrinka jų skysčio cirkuliacija, todėl dažnai pradeda vystytis galvos smegenų vandenė. Be to, pargriuvus ir užgavus pažeistą sritį, rizikuojama sužaloti smegenis. Vienintelė išeitis, galėjusi jaunuoliui grąžinti įprastą gyvenimą, buvo operacija.
Gelbstintis personalizuotas implantas
„Artūrui reikėjo pagaminti 3D personalizuotą implantą iš titano, kuris pritaikomas individualiai kiekvienam pacientui. Kadangi kol kas šis gydymo metodas nekompensuojamas, vaikinui sutiko padėti viena Lietuvos įmonė, suprojektavusi ir 3D spausdintuvu atspausdinusi implantą“, - teigia M. Urbonas.
Dėl prasidėjusios pasaulinės pandemijos Artūrui implanto teko laukti visus metus, tačiau vaikinas neslepia, kad per šį laikotarpį jam labiausiai padėjo optimizmas.
„Per tuos metus įpratau būti be implanto. Nors susitaikiau su mintimi, kad niekada nebus taip, kaip buvo, vis tiek giliai širdyje tikėjau, kad implantas atsiras, - neslepia jis. - Po operacijos buvo keista į save žiūrėti, bet suprantu, kad priprasti reikia laiko. Nepaisant to, ši operacija man yra didžiausia gyvenimo dovana.“
Po atliktos implantacijos vaikinas jaučiasi gerai ir sugrįžo į įprastą gyvenimo ritmą. „Personalizuotas titaninis implantas tiksliai prigludo prie defekto kraštų ir atkūrė visiškai natūralią kaukolės formą.“