Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas teigia, kad pokyčiai minimalaus atlyginimo srityje yra geras žingsnis, šalinantis „primityvią“ konkurenciją ir gerinantis vairuotojų sąlygas tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Tačiau Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas įspėja, kad abiejose valstybėse nustatytas atlyginimas kils, kas mažins konkurenciją su kitų Europos šalių vežėjais.
Lietuvos ir Lenkijos vežėjų rinkos panašumai ir iššūkiai
Tomas Tomilinas pabrėžia, kad tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje esanti vežėjų apmokestinimo sistema užtikrina, jog, siekiant gerinti vežėjų sąlygas, tolimųjų reisų bendrovės nepabėgs. Anot jo, tai užtikrins, kad „primityvios konkurencijos“, kai siekiama konkuruoti darbo jėgos pigumu, artimuoju metu neliks. Pasak T. Tomilino, Lenkija, sekdama Lietuvos pavyzdžiu, padidino minimalius socialinius standartus, todėl nebeliko traukos faktoriaus Lietuvos įmonėms keltis į Lenkiją. Lietuvoje įmonės aktyviai registruoja naujus sunkvežimius.
„Šalys tiesiog konkuruoja dėl mokesčių, dėl darbo jėgos pigumo. Ir tai yra didelė problema, nes tai yra konkurencija, kuri standartus traukia žemyn. Ir tai po truputį keičiasi, tai greitai nebeliks tos primityvios konkurencijos ir įmonės konkuruos taip, kaip ir turi konkuruoti - per paslaugų kokybės, pagal tą klasikinę rinkos teoriją“, - teigė T. Tomilinas.
Šešėlinės ekonomikos problemos ir biudžeto pajamų galimybės
Nors vairuotojai yra tinkamiau atlyginami už darbą, šiame sektoriuje išlieka daugelis šešėlinių aspektų ir kitokios neteisybės. Parlamentaro teigimu, neteisėti įmonių pervežimo veiksmai atima iš valstybės biudžeto pelną ir kainuoja mokesčių mokėtojams, kadangi valstybės keliai yra remontuojami, o dėl pervargimo sergantys vairuotojai gydomi už valstybės pinigus.
„Čia aš matau ne tik socialinę problemą, bet ir biudžeto problemą, nes kiekviena nedeklaruota valanda kainuoja mokesčių mokėtojams milžiniškus pinigus ir per kelių tvarkymą po sunkvežimių ir vairuotojų gydime. Už ką turėtų susimokėti pati industrija“, - sakė T. Tomilinas.
T. Tomilinas išskiria daugybę kitų spragų: nedeklaruotas darbas, gilusis nuovargis, dideli verslo šešėliniai aspektai ir masiškai pažeidžiamos darbo teisės ar saugos taisyklės. Jis teigia, kad Finansų ministerija turėtų aktyviai stebėti ir analizuoti šį augantį ir klestintį sektorių, nes jame slypi dideli rezervai valstybės pajamoms. Seimo narys paminėjo, kad Lenkijoje ir Lietuvoje esančios sistemos yra labai panašios ir suvienodintos, nors teisiniuose niuansuose gali būti skirtumų.
Zenono Buivydo nuomonė: konkurencijos mažėjimas ir koeficientų sistema
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas mano, kad tokia sistema abiejose šalyse mažina konkurenciją, lyginant su kitų Europos šalių vežėjais. Be to, esanti koeficiento sistema išskiria transporto sektorių, nustatydama jame didesnę minimalią mėnesinę algą (MMA) nei bet kuriame kitame sektoriuje.
„Trumpai tariant, kai vilkikų vairuotojams yra mokamas išskirtinai didesnis MMA nei visiems kitiems darbuotojams šalyje, Lietuva mažina savo konkurenciją su kitų Europos šalių vežėjais, kur situacija šiuo klausimu yra lankstesnė. Mes visada pasisakėme už tai, kad reikėtų peržiūrėti koeficiento sistemą ir ją naikinti, nes negali transporto sektorius būti išskirtinis sektorius, kuriame išskirtinai nustatyta didesnė MMA“, - Eltai teigė Z. Buivydas.
Lietuvoje, kylant MMA, kyla ir vilkikų vairuotojams mokamas atlygis. Nuo 2024 m. sausio MMA padidėjo iki 924 eurų (neatskaičius mokesčių). Tai reiškia, kad sunkiasvorio vilkiko vairuotojo alga taip pat didės, nes ji susideda iš MMA ir papildomai indeksuojama, pritaikius minėtą koeficientą. Nuo sausio Lietuvos įmonėse dirbantys vilkikų vairuotojai gauna minimalią algą, siekiančią 1 524,60 eurų (neatskaičius mokesčių). Šiuo metu minimali alga transporto ir logistikos sektoriuje, pritaikius koeficientą, yra 1 369,20 eurų.
Nors Lietuvos ir Lenkijos modeliai yra labai panašūs, kaimyninėje šalyje kol kas vairuotojams mokama daugiau. Visgi, pasak Z. Buivydo, toks panašumas reikš didžiules transporto išlaidas, kadangi sistemos bus pritaikomos ir algos bus keliamos priklausant nuo veiksnių abiejose šalyse.
Naujausi Lenkijos kelių transporto sektoriaus pokyčiai
Lenkijoje minimalus darbo užmokestis bus didinamas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. darbo užmokestis išaugo iki 4242 zlotų bruto (950 Eur), t. y. 752 PLN (21,5 proc. daugiau) palyginti su 2023 m. sausio 1 d. galiojusia suma. Nuo 2024 m. liepos 1 d. tam tikrų civilinės teisės sutarčių atveju išaugs ir minimalus valandinis atlyginimas - nuo sausio 1 d. jis sieks 27,70 zlotų, o nuo liepos 1 d. - 28,10 PLN bruto.
Minimalaus atlyginimo didėjimas ir išlaidos darbdaviams
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje vėl didės minimalus atlyginimas. Pagal 2024 m. rugsėjo 12 d. Ministrų Tarybos reglamentą, minimalus šalies darbo užmokestis 2025 m. bus 4 666 PLN bruto (ankstesnis buvo 4300 PLN bruto), o minimalus valandinis atlygis - 30,50 PLN bruto (prieš tai buvo 28,10 PLN bruto). Paslaugos suteikimo sutarties atveju, dirbant 168 valandas per mėnesį, grynasis valandinis atlyginimas sieks 22,03 PLN.
Darbdaviui, palyginti su dabartinėmis sąlygomis, įdarbinimo kaštai padidės ne 366 PLN, o daugiau kaip 440 PLN. Didinant minimalų atlyginimą, padidės ir sveikatos draudimo įmoka - iki 362,37 PLN. Apibendrinant, darbdavys, įdarbinantis darbuotoją pagal darbo sutartį ir mokantis minimalų atlyginimą, 2025 m. turės sumokėti jam 5 621,59 PLN.
Suvienodintos „virtualių dienpinigių“ normos
Nuo Mobilumo paketo įsigaliojimo (2022-02-02) Lenkijos įmonės savo tolimųjų reisų vairuotojams negali mokėti dienpinigių. Vietoje to gali analogiška dienpinigių suma mažinti apmokestinamąją atlyginimo dalį. Iki šiol virtualūs dienpinigiai buvo skaičiuojami pagal skirtingas normas kiekvienai šaliai.
Dabar Lenkija priėmė įstatymą, pagal kurį suvienodino šias normas:
- Norma, mažinanti apmokestinamąją atlyginimo bazę „Sodrai“ (ZUS): 60 eur kiekvienoje šalyje (buvo pvz. 49 eur Vokietijoje, 39 eur Lietuvoje, 48 eur Belgijoje, 55 eur Prancūzijoje).
- Norma, mažinanti apmokestinamąją atlyginimo bazę GPM (PIT): 20 eur kiekvienoje šalyje (buvo 30% virtualių dienpinigių normos, pvz. 14,7 eur Vokietijoje ir t.t.).
Šis pakeitimas efektyviai sumažins įmonių mokestinę naštą, supaprastins administracinį darbą apskaičiuojant valstybei priklausančius mokesčius, užtikrins geresnį mėnesinio atlyginimo nuspėjamumą ir tikslesnį darbo vietos kaštų planavimą. Pakeitimai taikomi jau už rugpjūčio mėnesio atlyginimus.
Kiti pakeitimai ir išlaidos, atskaitomos iš mokesčių
Kitas teigiamas sprendimas - galimybė iš mokesčių (Sodra - ZUS ir GPM) apskaičiavimo pagrindo atskaičiuoti vairuotojui sumokėtas kompensacijas už:
- nakvynę ne transporto priemonėje (reguliarus kassavaitinis poilsis) ir už sutrumpintą kassavaitinį poilsį;
- važiavimą į tarptautinio vežimo kelių transportu pradžios vietą naudojant ne darbdavio transporto priemonę;
- darbdavio nurodytas ar pripažintas būtinomis bei dokumentais pagrįstas išlaidas pagal pagrįstus poreikius, kurių suma neviršija vairuotojo faktiškai patirtų ir dokumentais patvirtintų išlaidų sumos;
- sanitarinių įrenginių naudojimą, nustatomą pagal vidutinę nedokumentuotą tokių paslaugų kainą.
Darbdavio teisė drausti dirbti kitoje transporto įmonėje
Nauji įstatymai suteikia darbdaviui teisę uždrausti vairuotojui būti darbo santykiuose su kitu darbdaviu arba tuo pačiu metu būti teisiniuose santykiuose su kitu darbdaviu, jei tai pateisinama kelių transporto sauga arba būtinybe laikytis socialinių taisyklių kelių transporto srityje.
Bausti už privalomojo draudimo neturėjimą ir Mobilumo paketas
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lenkijoje, kartu su minimalios algos didėjimu, augs ir baudos už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo neturėjimą mechaninių transporto priemonių savininkams. Lengvojo automobilio savininkas, pavėlavęs apsidrausti, turės sumokėti net iki 9610 zlotų (2261 euro) (apie 300 zlotų (70 eurų) daugiau nei dabar).
Kiekvienas mechaninės transporto priemonės savininkas - ne tik automobilio, bet ir motociklo, mopedo, traktoriaus ar net kemperio priekabos - privalo turėti civilinės atsakomybės draudimą. Ši draudimo rūšis apsaugo nuo finansinių nuostolių, atsirandančių dėl trečiųjų asmenų patirtos žalos, susijusios su transporto priemonės naudojimu. Įprastai draudimo sutartis automatiškai pratęsiama dar 12 mėn., jei ji nepanaikinama likus ne mažiau kaip vienai dienai iki draudimo pabaigos.
Kodėl baudos tokios didelės?
Nors taisyklės atrodo itin griežtos, jos turi pagrindimą. Vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį draudikai išmokėjo daugiau kaip 5,8 mlrd. zlotų (1,36 mlrd. eurų) civilinės atsakomybės draudimo išmokų, o kartu su kasko draudimu - virš 10,2 mlrd. zlotų (2,4 mlrd. eurų). Per tą patį laikotarpį buvo užregistruota net 933 tūkst. įvykių. Važinėjimas be galiojančio draudimo yra neteisėtas ir visada baigiasi sankcija. Vienintelis būdas jos išvengti - tiksliai sekti terminus.
Kelių transporto vairuotojų komandiravimo įstatymas
2023 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijos prezidentas pasirašė kelių transporto vairuotojų komandiravimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 19 d. Įstatymas buvo sukurtas dėl Mobilumo paketo sąlygų įgyvendinimo, t. y. visų pirma bus taikomas vežėjams su buveine kitoje šalyje, kurie laikinai komandiruoja darbuotoją - vairuotoją dirbti į Lenkiją. Tačiau atsirado ir pakeitimų, taikomų Lenkijos įmonėms.
Transporto sektoriaus pokyčiai ir prognozės 2025 metams
2025 metai atneš reikšmingų pokyčių kelių transporto sektoriuje. Daugiausia naujovių laukiama sausio mėnesį, susijusių su teisiniais klausimais, keliais ir eismo saugumu. Šie pokyčiai paveiks ir įmones, ir vairuotojus visoje Europoje.
Sausio mėnesio pokyčiai
- Austrija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. Tirolio valdžia įveda sunkvežimių eismo reguliavimo kalendorių, ribojantį eismą per sieną tarp Austrijos ir Vokietijos (Kufstein / Kiefersfelden). Pirmąjį ketvirtį eismas bus ribojamas 7 dienas, praleidžiant ne daugiau kaip 300 sunkvežimių per valandą.
- Danija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. nebebus taikoma Eurovinjetė. Rinkliavos dydis priklausys nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido kiekio ir nuvažiuotų kilometrų. Mokestis bus taikomas transporto priemonėms, kurių didžiausia leistina masė viršija 12 tonų, ir apims apie 75 % šalies kelių.
- Nyderlandai, Liuksemburgas, Švedija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. kelių rinkliavų apskaičiavimo būdas keisis pagal ES Eurovinjetės direktyvą, atsižvelgiant į CO2 emisijos klasę.
- Prancūzija: Nuo 2025 m. turėtų pasirodyti nauji greičio matuokliai su dirbtiniu intelektu, kurie ne tik matuos greitį, bet ir stebės saugos diržus, atstumą tarp transporto priemonių ir telefono naudojimą.
- Rumunija: Nuo 2025 m. sausio 1 d. tarptautiniai vežėjai, gabenantys prekes į Rumuniją ir per ją, privalės deklaruoti krovinių gabenimą „RO e-Transport“ sistemoje, priešingu atveju gresia didelės baudos nuo 20 000 iki 100 000 RON.
- Didžioji Britanija: Nuo 2025 m. sausio 31 d. visi prekių importuotojai privalės pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją (S&S GB).
- ES CSRD direktyva: Nuo 2025 m. sausio visos didžiausios akcinės bendrovės privalės skelbti pirmąsias nefinansines ataskaitas pagal ES CSRD direktyvą, pateikdamos ESG duomenis.
- SENT sistema: Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios privalomas transporto priemonių iš ne ES šalių registravimas SENT sistemoje, o neatvykus į patikrą gresia baudos.
Vasario mėnesio pokyčiai
- Vairuotojų mokymas naudotis dirbtiniu intelektu: Nuo 2025 m. vasario 2 d. visi dirbtinio intelekto priemones naudojantys darbuotojai turės būti apmokyti pagal ES DI aktą.
- Nauji baudų tarifai ir įmonių pažeidimų kategorizavimas: Nuo 2025 m. vasario 14 d. valstybės narės turi įgyvendinti naujas ES nuostatas dėl taisyklių kelių transporte pažeidimų, įskaitant įmonių klasifikaciją pagal pažeidimų dažnumą.
Balandžio mėnesio pokyčiai
- Elektroninis kelionės leidimas (ETA) atvykstant į Didžiąją Britaniją: Nuo 2025 m. balandžio 2 d. įsigalios elektroninis kelionės leidimas, skirtas didinti saugumą Britų salose. Leidimas bus privalomas daugumai keliautojų, įskaitant Lenkijos piliečius.
Rugsėjo mėnesio pokyčiai
- Mobilumo paketo V etapas: Antrąjį pusmetį prasidės penktasis Mobilumo paketo reglamentų įgyvendinimo etapas, susijęs su pirmosios kartos išmaniųjų tachografų pakeitimu antrosios kartos išmaniaisiais tachografais sunkvežimiuose, registruotuose nuo 2019 m. birželio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d.
- Prievolės grįžti į bazę po 8 savaičių panaikinimas: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu 2025 metais bus panaikintas privalomas sunkvežimių grįžimas į bazę kas 8 savaites.
Kiti svarbūs pokyčiai ir prognozės
- „Trust and Check“ programa: 2025 metais „Trust & Check“ taps viena iš svarbiausių priemonių, palengvinančių tarptautinę prekybą ES. Programa supaprastins muitinės procedūras, automatizuos dokumentacijos procesus ir leis mokėti muito mokesčius periodiškai.
Atsižvelgiant į planuojamus ir skelbiamus pokyčius, 2025 metais transporto įmonės turės įgyvendinti kelis svarbius ES reglamentus ir prisitaikyti prie naujų gairių bei dar didesnių finansinių išlaidų. Didėjantys kelių mokesčiai, sugriežtintos importo taisyklės, naujos ES procedūros ir formalumai, pažeidimų kategorizavimas ir visur vykstantis skaitmenizavimas - į visa tai reikės atsižvelgti, norint optimaliai valdyti transportą.
tags: #minimalus #vairuotojo #atlyginimas #lenkijoje