Apiplėšimo padariniai dažniausiai būna tragiški: sunkus kūno sužalojimas, dvasinė trauma, net mirtis. Plėšikų aukomis gali tapti ne tik prabangos prekėmis prekiaujančios parduotuvės darbuotojai ar pasiturintys gyventojai, bet ir vos galą su galu suduriantys žmonės - kartais užpuolikai apie savo aukas žino mažai. Noras turėti pinigų nustelbia ne tik logikos dėsnius, bet ir moralę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apsisaugoti nuo apiplėšimų ir ką daryti įvykus užpuolimui, taip pat panagrinėsime incidentus, susijusius su viešojo transporto vairuotojų elgesiu ir saugumu kelyje.
Kaip užpuolikai pasirenka aukas?
Dažniausiai aukomis tampa turintieji vertybių. Informacija apie tai, kas ką parduoda, perka ar turi, neretai randama dienraščiuose ar skelbimų svetainėse. Nusikaltėliai apie jūsų gyvenimą ir turtą sužino ne tik iš jūsų pačių, bet ir iš artimųjų, giminaičių, kaimynų, draugų, šeimos bičiulių. Pasakodami apie naujus brangius daiktus, jūs informuojate apie turtą, kuriuo atitinkami asmenys tuoj pat susidomi ir tomis žiniomis pasinaudoja. Todėl į svečius kvieskitės tik gerai pažįstamus žmones.
Stebėjimas gatvėje ir viešose vietose
Aukos stebimos ir gatvėje. Iš elgesio, aprangos, kalbos užpuolikai nesunkiai nustato, ar žmogus vietinis. Paprastai aukas stebi vadinamieji „žvejai“ - savotiškos plėšikų akys ir ausys. Jų užduotis - ne tik surasti auką, bet ir įgyti jos pasitikėjimą, įvilioti į spąstus. Klaidžiais keliais žmogus atviliojamas į landynę, nuošalią gatvę ar skersgatvį, apleistus, negyvenamus namus, statybų aikšteles.
Mergina prašo pavežti: pavojai keliaujant su nepažįstamaisiais
Įvykus užpuolimui, auka dažniausiai neprisimena, kaip atsidūrė nepažįstamoje vietovėje, kada ir kaip buvo apiplėšta. Gali būti, kad aukai „padėjo“ atsitiktiniai draugai arba pasisiūlęs pavežti nepažįstamasis. Labai dažnai ant tokio kabliuko kimba atvykėliai arba pakeleivingas mašinas stabdančios moterys ir merginos. Kartais veždamas pakeleivę vairuotojas paslapčiomis ją apžiūri ir, matydamas ne vieną auksinį papuošalą ant rankų ar kaklo, užpuola. Dažnai tai baigiasi ne tik apiplėšimu, bet ir išprievartavimu ar net nužudymu.
Aukų kartais tykoma ne tik nuošalesnėse vietose, bet ir tualetuose, ypač moterų. Čia atimami rankinukai, auksiniai žiedai, laikrodžiai, apyrankės, grandinėlės. Juk moterys mėgsta puoštis. Tuo plėšikai ir naudojasi. Užpuolikų bendrininkės neretai būna dailios merginos. Jos aukas medžioja restoranuose, kavinėse, viešbučiuose, stotyse, skveruose, parkuose. Paprastai mergina po linksmų vaišių kviečia auką į svečius pas save ar draugę arba tiesiog prašo palydėti namo. Pakeliui prisistato „gerbėjai“, „chuliganai“ ir auka apiplėšiama, o mergina pabėga. Be abejo, tokios plėšikų padėjėjos vardas visada išgalvotas, mergina visada ginasi savo „gerbėjų“ ar „chuliganų“ nepažįstanti. Panašios situacijos kartojasi, kol pagaliau jinai įkliūva kriminalinės policijos darbuotojams.
Istorija iš realaus gyvenimo: dingusi studentė
Pavyzdžiui, sekmadienio vakarą iš Saugų į Klaipėdą važiavusi 20 metų studentė universiteto bendrabutyje nepasirodė. Pirmadienį paiešką pradėjo Klaipėdos ir Šilutės policija. Netrukus išsiaiškinta, kad ją pavėžėjo 23 metų Valdas Jankauskas - du kartus teistas, kalėjęs ir užsienyje dirbęs vaikinas, kurį mergina susirado internete. Jis policijai aiškino, kad merginą nuvežė į Klaipėdą, kur ji neva išlipusi. Tačiau policijos pareigūnai dirbo profesionaliai: įtariamasis netrukus prakalbo nužudęs merginą, o kūną ties Priekule įmetęs į Miniją. Pirminės ekspertų išvados parodė, kad mergina buvo išžaginta, sumušta. Išrengtos merginos kūnas buvo apkrautas šakomis ir lapais. Šis įvykis dar kartą primena apie pavojus, kylančius keliaujant su nepažįstamaisiais, ypač vienai merginai.
Incidentas Vilniuje: bandymas pagrobti „Bolt“ keleivę
Naujienų portalui tv3.lt pavyko susisiekti su tikruoju „Bolt“ vairuotoju, kuris papasakojo, kaip viskas atrodė jo akimis ir ką jis pamatė atvykęs pasiimti keleivės. Vairuotojas kalbėjo angliškai ir teigė, kad tą naktį jis buvo tikrasis merginos užsakytas pavežėjas ir važiavo jos pasiimti į nurodytą vietą prie Basanavičiaus gatvės. Atvykęs į vietą jis pamatė viduryje kelio stovintį autobusiuką su įjungtais avariniais žibintais. „Kai atvykau, pamačiau mikroautobusą su įjungtais avariniais žibintais. Pagalvojau, kad jis tiesiog sugedęs, nes stovėjo viduryje kelio. Aš, žinoma, per programėlę pranešiau keleivei, kad jau atvykau“, - sako vairuotojas.
Tuomet jis pastebėjo merginą kalbantis su žmonėmis iš to autobusiuko, tačiau pamačiusi, kad tikrasis jos vairuotojas jau atvyko, mergina netrukus pribėgo prie jo automobilio. „Ji atbėgo prie mano automobilio, nes aš buvau tikrasis „Bolt“ vairuotojas, įsėdo ir aš paklausiau: „Ar viskas gerai?“ Ji pasakė: „Tie žmonės bandė mane pagrobti.“ Aš jai atsakiau, kad tai šiek tiek keista, nes Vilnius yra vienas saugiausių miestų, todėl tai negali būti tiesa. Ji atsakė: „Ne, ne, jie bandė mane pagrobti. Jie man sakė, kad yra tikrieji „Bolt“ vairuotojai“, - prisimena jis.
Buvo tamsu ir nepavyko visko įžiūrėti, tačiau vairuotojas nurodo tą naktį prie mikroautobuso matęs du arba trys baltaodžius vyrus. „Aš jai pasakiau, kad „Bolt“ tokių mikroautobusų neturi, nes tai buvo statybininkų tipo furgonas. Tai nebuvo normalus, tvarkingas mikroautobusas, naudojamas pavėžėjimui. Aš pasakiau, kad tai tikrai ne „Bolt“ automobilis ir mes tokių transporto priemonių nenaudojame“, - aiškino jis.
Kaip mergina elgėsi ir ką patarė „Bolt“ vairuotojas
Vairuotojas net siūlė sustoti ir pasikalbėti su įtartinais vyrais arba iškviesti pareigūnus, tačiau mergina nenorėjo delsti. „Aš paklausiau: „Ar nori, kad sustočiau ir su jais pasikalbėčiau?“ Tada sustojau šalia, nes buvo naktis, sustojau pagrindiniame kelyje. Pasakiau, kad galiu su jais pasikalbėti arba galime iškviesti pareigūnus. Ji atsakė: „Ne, važiuokime, važiuokime greičiau.“ Mačiau, kad ji yra išsigandusi, gal net traumuota. Tada kalbėjausi su ja, klausiau, ar viskas gerai, sakiau, kad galiu iškviesti pareigūnus, jei ji nori pranešti „Bolt“ atstovams apie incidentą. Ji atsakė: „Ne, viskas gerai, važiuokime“, - tęsė pasakojimą jis.
Vairuotojas prisimena, kad visos kelionės metu kalbėjosi su mergina, bandė ją raminti ir nukreipti jos mintis kitur ir įsitikinti, kad ji jaučiasi gerai. „Atvykęs į vietą ją išleidau, ji nuėjo namo ir viskas buvo gerai. Dar prieš jai išlipant aš dar kartą paklausiau: „Ar tikrai viskas gerai? Ar tikrai nenori, kad iškviesčiau pareigūnus, informuočiau „Bolt“ atstovus?“ Ji atsakė: „Ne, viskas gerai, nesijaudinkite, man viskas gerai, ačiū už pagalbą. Ačiū, kad atvykote laiku.“
Po maždaug dviejų valandų mergina su juo dar kartą susisiekė per programėlę. „Ji paklausė, ar žinau autobusiuko numerius, nes nori apie tai pranešti „Bolt“ komandai. Pasakiau, kad mačiau tik pirmas tris raides, nes ji norėjo kuo greičiau išvažiuoti, todėl nespėjau visko įsidėmėti“, - teigė jis. Vairuotojas sakė pasiūlęs, jei reikės, patvirtinti, kad būtent jis saugiai nuvežė ją namo. „Pasakiau, kad galiu patvirtinti, jog ją saugiai parvežiau ir kad viskas buvo gerai. Ji sutiko ir tai buvo mūsų paskutinis pokalbis“, - pridūrė jis.
Mergina įspėja apie pavojus socialiniuose tinkluose
Socialiniuose tinkluose mergina anonimiškai papasakojo, kaip prie jos privažiavo autobusiukas su dviem vyrais, kurie bandė įtikinti esą yra jos užsakytieji „Bolt“ vairuotojai. „DĖMESIO: buvo bandoma pagrobti. Perspėju kitus. Vasario 7d., 01:35 nakties, J. Basanavičiaus gatvėje, priešais gėlių turgų laukiau savo „Bolt“ vairuotojo. Kadangi mano vairuotojas buvo 1 min. iki manęs, atsistojau prie kelio. Tuo metu gatvėje buvau viena. Iš niekur išdygo autobusiukas (min van; pridėsiu nuotrauką kaip maždaug atrodė, nespėjau nieko užfiksuoti), raudonos spalvos, tamsintais galiniais langais, su dviem vyrais sėdinčiais priekyje. Autobusiukas sustojo porą metrų nuo manęs, tada privažiavo arčiau. Kadangi jis blokavo mano vaizdą, atsitraukiau nuo jo toliau, be to, kėlė nesaugumo jausmą. Po 10 sekundžių keleivis išlipo iš mašinos. Vyras atrodė kazakstaniškai: azijietiški bruožai, kalbėjo rusiškai. Jis atkišo man telefoną rodydamas informaciją rusiškai, tuo metu teigiantis (jis manęs neklausė, labiau bande įtikinti), jog jis - mano „Bolt“ pavėžėjas. Neatpažinau nei vienos info telefone (pastebėjau, jog adresas nurodytas ne iki tikslo, o kur esame dabar), tad sutrikusi atsitraukiau patikrinti numerių, kurie buvo N/C (skaičių neišsidėmėjau)“, - rašo mergina.
Laimei, tuo pat metu prie jos privažiavo tikrasis jos vairuotojas. Merginos teigimu, ji apibėgo įtartinus asmenis ir įlipusi į automobilį pradėjo dalintis šia savo patirtimi su vairuotoju. Šis mergina nuramino, nuvežė iki pat namų durų ir pasidalijo savo kontaktais. Mergina rašo, kad dalijasi šia istorija, nes nori atkreipti kitų dėmesį į kelias svarbias detales. Visų pirma, pavežėjai nevažinėja po du. Taip pat autobusiukas nėra standartinis „Bolt“ automobilis. „Bolt vairuotojai dažniausiai paklausia iki kurio adreso važiuoji ir niekad niekas nerodo info iš savo telefono. Bet kokiu atveju, kaip silpnai, beginklei merginai, vidury nakties, toks vaizdas įbaugino. Kol policija aiškinasi detales, prašau visuomenės skleisti žinią ir perspėti kitas merginas apie šią schemą; o susidūrus - trauktis kuo greičiau iš tos vietos“, - įspėja ji.
Ką daryti užpuolus?
Plėšikai dažniausiai slepia veidus, stengiasi nepalikti pėdsakų, dėvi kaukes, mūvi pirštines ir paprastai atvyksta savo transportu. Svarbu nesutrikti.
Pasipriešinimas užpuolikams
Įstatymai numato, kad žmogus turi teisę gintis, net nužudydamas užpuoliką. Namuose ginklu gali tapti ir kirvis, šakės bei kiti rakandai. Patartina, jei įmanoma, išsukti elektros kamščius arba nors lemputes. Tamsoje nusikaltėliams bus sunkiau orientuotis. Duris galima užstatyti spinta, stalu, prie slenksčio padėti aukštyn apverstą kėdę. Jei žinote, kad negalėsite pasipriešinti ar prisišaukti pagalbos, bandykite slėptis, išbėkite iš namų. Visada atsiminkite: svarbiausia - jūsų gyvybė. Saugokite ją, o ne materialines vertybes.
Auka dažniausiai užpuolama netikėtai. Iš pradžių grasinama peiliu ar pistoletu, stengiamasi apsvaiginti ar paveikti psichologiškai. Prievartautojai, kaip ir kiti nusikaltėliai, bijo šviesos, žmonių, triukšmo. Jei užpuolikai fiziškai yra stipresni, nepamirškite, kad vienintelis jūsų ginklas - balsas. Patekus į tokią situaciją reikia šauktis pagalbos, o ne tyliai grumtis su užpuoliku. Beje, pradėjus šaukti pagalbos, ir pats užpuolikas neretai sprunka, ypač jei pasirodo žmonių.
Jeigu esate užpulti iš nugaros, stenkitės ištrūkti iš užpuoliko gniaužtų, šaukite, spirkite į tarpkojį, kibkite į plaukus, kąskite. Jei partrenkė ant žemės, susirieskite į kamuolį, draskykite užpuolikui veidą. Tik nepasiduokite baimei. Ji pakerta jėgas ir valią priešintis. Atminkite, kad po grumtynių lieka nusikaltimo pėdsakų: ant jūsų kūno, drabužių, po oda, ant žemės. Jei nesugebate priešintis, tai nors meskite užpuolikui į akis žemių ar rankinuką, skėtį, laimėkite nors menką akimirką atsiplėšti nuo užpuoliko, bėkite link žmonių, į artimiausią namą ir šaukitės pagalbos.
Detalių įsidėmėjimas po užpuolimo
Labai svarbu apiplėšimo metu įsidėmėti kuo daugiau detalių. Susidūręs su nusikaltėliu žmogus neretai sutrinka ir pamiršta įsidėmėti svarbias detales. Tačiau orientaciją, įvykio vertinimą lemia ir žmogaus individualiosios savybės: charakteris, amžius, patirtis, pastabumas, emocijos. Į kritinę padėtį patekęs žmogus daug ko nepastebi, nes viskas vyksta žaibiškai. Todėl reikėtų įsidėmėti vieną taisyklę: kad ir kaip nusikaltėlis maskuotųsi, yra nemažai ypatybių, kurių paslėpti arba nepastebėti neįmanoma, pavyzdžiui, nusikaltėlio ūgis, sudėjimas, gestai, eisena, balsas, kalba, iš kurios pusės užpuolikai pasirodė, kas juos atvežė, kur dingo.
Pavojingos vietos
Kartais žmonės užpuolami tarpuvartėse, kiemuose, laiptinėse, net liftuose, kavinėse, restoranuose, baruose ar kitose pasilinksminimo vietose, kur renkasi aštrių pojūčių mėgėjai, linkę čia pat uždarbiauti, kai pristinga pinigų. Visas situacijas išvardyti sunku. Kiekvienas nusikaltimas - kone atskira istorija: veikiantys asmenys, laikas, vieta, priežastys, sąlygos, kitos aplinkybės. Kur ir kaip galime būti užpulti, prognozuoti nelengva, tačiau dažniausiai tai būna nuošalios, neapšviestos vietos.
Plėšikavimo būdai: „truktelėjimas“
Plėšikavimo būdų yra daug ir įvairių. Pavyzdžiui, nusikaltėlių žargonu vadinamas „truktelėjimas“, kai plėšikas, žaibiškai nutvėręs rankinuką ar kepurę, dingsta tarpuvartėje, kiemais nubėga į kitą gatvę ar pagrobtą daiktą pakeliui perduoda bendrininkui, laukiančiam sutartoje vietoje. Plėšikas taip vikriai pasislepia, kad auka nespėja pamatyti nė jo veido. Užpulta auka šaukiasi pagalbos, tačiau dažniausiai jos nesulaukia.
Viešojo transporto saugumas ir keleivių teisės
Nors „Ekskomisarų biuro“ organizuojamus mokymus dažniausiai lanko įmonių darbuotojai, šią naudingą informaciją galime pritaikyti kiekvienas mūsų. Specialistų teiraujamės, kaip elgtis apiplėšimų metu.
Saugumas taksi ir privačiuose automobiliuose
Pasitaiko, kad moteris ar merginas užpuola taksistai, nuvežę į mišką ar toliau į priemiestį. Ypač pavojinga stabdyti automobilį vėlų metą, naktį. Jei esate svečiuose, geriau telefonu išsikvieskite taksi, nerizikuokite keliauti viena, be palydovo. Jei naktį važiuojate taksi ar privačiu automobiliu, stebėkite kelią, ar tikrai veža į namus. Sėsdamos į taksi merginos turėtų įsidėmėti automobilio numerį, vairuotojo veidą, mašinos spalvą. Sėstis geriau ant užpakalinės sėdynės. Atrodo, smulkmena, bet verta dėmesio. Pusmetris, skiriantis nuo vairuotojo, sukuria psichologinę erdvę, padeda geriau orientuotis, stebėti kelią.
Avarija dėl telefono ir neatsakingas vairavimas
Rugsėjo 21 d., apie 7 val. Arminas su kompanija automobiliu „VW Golf“ važiavo link Jonavos. Arminas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tačiau tai netrukdė skrieti dideliu greičiu. Vyras nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio sankasos į kelkraštį ir apsivertė. Tuomet priekinėje keleivio vietoje sėdėjusi keleivė buvo išsviesta iš automobilio ir dėl patirtų sužalojimų žuvo eismo įvykio metu. Automobilio gale sėdėjęs keleivis patyrė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis, apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad suskambus telefonui, kuris buvo prie bėgių svirties, siekė jį paimti, o tada išvažiavo į šalikelę. Draugei surikus, važiavo atgal į plentą, automobilį sumėtė, o tada jie įvažiavo į griovį, automobilis vertėsi ir jis prarado sąmonę. Mano, kad įvykio priežastis pašalinė veikla - telefono ieškojimas, vairavimo patirties neturėjimas. Dėl padaryto nusikaltimo vyras nuoširdžiai gailėjosi.
Chuliganiškas elgesys kelyje
Viena studentė pasakojo apie įvykį kelyje Vilnius - Panevėžys, ties Ukmerge. Ją maždaug 30 kilometrų sekė juodas autobusiukas - kai studentė lenkdavo kliūtį, šis irgi aplenkdavo, kai grįždavo į pirmą juostą, jis irgi grįždavo, važiuodavo itin arti, signalizavo šviesomis, o priartėjęs prie šono ėmė stumti. Policija nustatė automobilio savininką ir jo asmenybę - tai Vievio gyventojas. Teisinio pagrindo bausti vairuotojo nėra, nes mergina atsisakė rašyti pareiškimą. Policijos atstovas patarė tokiais atvejais skambinti 112, klausyti operatoriaus ar pareigūnų nurodymų, nebijoti rašyti pareiškimą ir, esant galimybei, nufilmuoti visą veiksmą.
Vairuotojų aptarnavimo kokybė ir keleivių skundai
Daugelis keleivių susiduria su įvairiais nemalonumais kelionėse autobusais. Pasitaiko, kad vairuotojai išvažiuoja anksčiau nei nurodyta grafike, nestoja numatytose stotelėse, arba elgiasi nemandagiai su keleiviais. Pavyzdžiui, keleivė iš Vilniaus į Kauną džiaugėsi malonia vairuotoja, kuri suteikė informaciją ir pagelbėjo keleiviams. Tačiau yra ir daug skundų dėl neatsargaus vairavimo, greičio viršijimo, kelių eismo taisyklių pažeidimų, nemandagaus bendravimo, atsisakymo priimti mokėjimus kortele ar nepagrįsto keleivių apšaukimo. Taip pat keleiviai skundžiasi dėl neblaivių keleivių ar triukšmo autobuse. Keleiviai pabrėžia, kad įmonės turėtų organizuoti vairuotojams mokymus ir užtikrinti aptarnavimo kokybę.
Atsakymai į keleivių skundus
Autobusų įmonės atsiprašo už patirtus nepatogumus, žada imtis priemonių, organizuoti mokymus ir akcentuoti sustojimų svarbą, perspėti vairuotojus dėl netoleruojamo elgesio. Pabrėžiama, kad tik dėka neabejingų keleivių galima suformuoti dėmesingų, kultūringų ir paslaugių vairuotojų kolektyvą. Taip pat vertinami ir teigiami atsiliepimai apie rūpestingus ir mandagius vairuotojus, kurie pasirūpina keleivių saugumu, pavyzdžiui, primena apie atšvaitus tamsiuoju paros metu.
Netylėti ir kreiptis pagalbos
Užpuolimo akimirką labai svarbu šaltakraujiškai įvertinti padėtį, žaibiškai reaguoti į aplinkybes. Tokiais atvejais žmonės dažniausiai sutrinka, išsigąsta, nežino, ką daryti. Net po nusikaltimo abejoja, ar verta kreiptis į policiją: ar jos darbuotojai patikės, kad apiplėšė, ar ten niekas neapšauks, ar, užuot padėję, nenugabens į blaivyklą ir panašiai. Taip žmogus įtikina save, kad neverta pradėti žygio norint atgauti prarastas vertybes. Dėl to įvykio detales dažnai sužino tik šeimos nariai, artimieji, o ne policijos darbuotojai. Taip nusikaltėlio veiksmai lieka nuslėpti ir sudaromos sąlygos jam toliau plėšikauti.
VVTAT rekomendacijos vartotojų teisių pažeidimo atveju
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė aiškino: jeigu automobilio remonto paslauga buvo atlikta nekokybiškai, vartotojas turi teisę iš paslaugos teikėjo reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu tokia vartotojo teisė buvo numatyta sutartyje. Jeigu paslaugos teikėjas trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, vartotojas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.
Nustačius, kad automobilio remonto paslauga suteikta netinkamai, pirmiausia vartotojas turi raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Paslaugų teikėjas privalo atsakyti per keturiolika dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimų, arba per pirmiau nurodytą terminą atsakymo nepateikia, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pateikdamas prašymą dėl ginčo nagrinėjimo, vartotojas privalo pridėti paslaugos pirkimo-pardavimo, užsakymo ar darbų priėmimo-perdavimo dokumentus, pateikti kitus turimus įrodymus, kuriais vadovaudamasi VVTAT priimtų sprendimą dėl ginčo.
tags: #mergina #praso #vairuotojo #pavezti