Tinkamas ir saugus automobilio statymas aikštelėje gali tapti iššūkiu daugeliui vairuotojų, ypač pradedantiesiems. Kiekvienas vairuotojas privalo tinkamai įvertinti galimas visų savo veiksmų rizikas bei pasekmes kitiems eismo dalyviams. Labai svarbu nepamiršti, jog pastatyti automobilį reikia taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų tiek įlipant, tiek išlipant iš jo (KET 150 p./150.10).
Jei jums kyla sunkumų parkuojantis, visada galite to išmokti. Statant automobilį, išskirtinį dėmesį atkreipkite į vietą, bei nuspręskite, koks parkavimosi būdas čia tinkamiausias.
Parkavimosi būdai ir jų ypatumai
Statmenas parkavimas (90 laipsnių kampu)
Šį parkavimosi būdą renkasi dauguma vairuotojų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, kadangi įprastai daugelis aikštelių mieste yra parengtos automobilius statyti būtent tokiu būdu.
Parkavimas priekiu statmenai
Artėdami prie stovėjimo vietos, laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo. Važiuokite labai lėtai. Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia - šonu, pažvelkite į laisvą vietą. Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį. Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone. Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.
Parkavimas atbulomis statmenai
Automobilio pastatymas atbulomis dažnu atveju yra patogus, nes vėliau išvažiavimas iš aikštelės yra paprastesnis. Svarbiausi dalykai prieš pradedant judėti atbulomis - pažiūrėti į priekį, į galinio vaizdo veidrodėlį, į kairės pusės veidrodėlį, per kairį petį, į dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį.
Jei šį manevrą atliksite atbuline eiga, pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras.
Parkavimas įstrižai
Lygiai taip pat kaip ir aukščiau aprašytoje situacijoje, taip ir šioje - automobilį statyti įstrižai galite tiek galu, tiek priekiu.
Lygiagretus parkavimas (šonu)
Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Turbūt ne vienam iš jūsų teko pastebėti nubraukimais paženklintų automobilių galinių buferių kairiąsias puses bei priekinių buferių dešiniąsias - dažnu atveju tokie automobilio apgadinimai atsiranda būtent statant automobilį lygiagrečiai.
Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.

Bendrieji parkavimo principai ir taisyklės
Automobilio parkavimo metu itin svarbu neužvažiuoti ant baltų ženklinimo linijų atskiriančių stovėjimo vietas, taipogi statant automobilį nepastatyti šio per arti ir per toli gale esančios linijos, visada reikia laikytis kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų t. y. pastatyti automobilį kiek galite centruotai.
Pasitaiko, kad parkavimo vietos nebūna sužymėtos baltomis linijomis, atskiriančiomis stovėjimo vietas, tad statant automobilį reikia mintyse nusibraižyti nematomas juostas.
Išvažiavimas iš stovėjimo vietos
Išvažiavimas priekiu
Išvažiuojant priekiu iš stovėjimo vietos, įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
Išvažiavimas galu
Išvažiuojant galu, įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuoti iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.
Teisės aktai ir reikalavimai automobilių stovėjimo vietoms
Minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius
Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą.
Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Daugiabučių namų statybos reikalavimai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje nurodyta, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą. Rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilių stovėjimo vietų įrengimą.
Pagrindiniai teisės aktai ir reikalavimai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“
Reikalavimai skirtingoms statinių paskirtims
- Daugiabučiam gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui.
- Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m² pastato pagrindinio ploto.
- Vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto. Pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys vietos, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Elektromobilių įkrovimo vietos
Nuo 2022 m. pradžios tapo privaloma ne tik numatyti įprastas vietas automobiliams statyti, tačiau ir vietas elektromobiliams krauti. Statomų, rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar kapitališkai remontuojamų gyvenamųjų pastatų automobilių saugyklose (nuo 5 ir daugiau automobilių stovėjimo vietų) ne mažiau kaip 20 procentų bendro privalomo automobilių stovėjimo vietų turi būti užtikrinta galimybė įkrauti elektromobilius. Įrengiant krovimo stoteles, vietoj apskaičiuotų (privalomų suprojektuoti) 5 lėto krovimo stotelių gali būti įrengiama 1 greito arba itin greito krovimo stotelė.
Atstumų tarp automobilių aikštelių ir pastatų reikalavimai
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
Pakeitimai taip pat panaikino atstumų iki pastato reglamentavimą automobilių aikštelėms iki 5 automobilių. Gyvenamajam vienbučiam namui iki 140 kv. m ploto reikia numatyti vieną vietą automobiliui.
Anksčiau buvo reglamentuojami automobilių statymo atstumai absoliučiai nuo visų pastatų. Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.
Nuo šiol įvestas reglamentavimas nuo trijų tipų langų - gyvenamųjų, mokslo pastatų (mokyklų ir darželių) bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti.
Taip pat įvesta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku dėl automobilių aikštelių įrengimo.

Savivaldybių reglamentavimas ir zonavimas
Vilniaus Miesto Savivaldybės Reglamentavimas
Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Jame nustatyta, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas.
Zonavimas ir koeficientai
Vilniaus miesto savivaldybės teritorija suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai. Tai leidžia lanksčiau reguliuoti stovėjimo vietų poreikį, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus.
| Zona | Apibūdinimas | Mažiausias koeficientas | Didžiausias koeficientas | Mokestis už neįrengtą vietą |
|---|---|---|---|---|
| 1 (Vilniaus senamiestis) | - | 0.25 | 0.5 | N/A |
| 2 | - | N/A | 0.5 (galima sumažinti iki 0.25) | 4000 EUR |
| 2.1 (Naujasis Vilniaus centras) | (aplink Konstitucijos pr.) | N/A | N/A | Brangiausias |
| 3 | - | N/A | N/A | 2000 EUR |
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas yra 0,25, didžiausias - 0,5. Tai reiškia, kad projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vietą 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams).
Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą.
Neringos savivaldybės specifika
Neringos savivaldybės nekilnojamojo turto savininkai nuo gegužės 12 d. pageidauja statyti automobilį ne toliau kaip 200 metrų nuo nekilnojamojo turto objekto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta arba įregistruota buveinė, bei žaliojoje zonoje. Leidimai galioja tik rinkliavos laikotarpiu - nuo birželio 1 d. Neringos gyventojai, kuriems yra 65 metai ir daugiau, gali nemokamai statyti transporto priemonę.
Ateities perspektyvos ir tendencijos
Bendras siekis, kad automobilių mažėtų, ypač miestų centruose. Viena priemonių - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Vienam butui turi būti skirta ne mažiau nei viena stovėjimo vieta. Toks reglamentavimas, manoma, turėtų keistis - vienam butui - ne daugiau nei viena vieta, o gal ir mažiau, ypač senamiesčiuose, kur galėtų būti projektuojama ne daugiau nei pusė vietos, nes čia galima nesunkiai judėti pėsčiomis, dviračiu.