Nors automobiliams įprasta skleisti įvairius garsus, neįprastas triukšmas ar bildesys gali tapti perspėjimu, kad kažkas negerai. Atsilaisvinusios, pernelyg įkaitusios ar nusidėvėjusios dalys dažniausiai kelia specifinius garsus, taip leisdamos laiku užsiimti problemos šaltinio paieškomis. Tačiau tam, kad paieškos būtų sėkmingos, pirmiausia reikia suvokti, kurie garsai yra įprasti, o kurie - ne, ir ką jie reiškia.
Ar tai būtų galimas variklio gedimas, ar su saugumu susijusi rizika, ankstyvas problemos identifikavimas gali padėti išvengti rimtų gedimų ir didelių išlaidų.
Skirtingi garsai, skirtingos problemos
Automobilio skleidžiami garsai gali skirtis nuo švelnaus tiksėjimo iki garsaus kalimo ar cypimo. Kiekvienas šių garsų gali signalizuoti apie skirtingas problemas, todėl svarbu suprasti jų kilmę.
Švilpimas ir zvimbimas: nuo smulkių defektų iki turbokompresoriaus problemų
Nuo pažeistų langų tarpiklių iki suskeldėjusios turbokompresoriaus žarnos - pasigirdęs švilpimas ir zvimbimas gali signalizuoti apie visą eilę problemų. Kadangi šie garsai gali skirtis, svarbu įvertinti jų stiprumą ir suprasti, iš kur jie sklinda.
Švilpimą paprastai sukelia pro siaurą plyšį patenkantis oras, o štai zvimbimas dažnai įspėja apie mechaninės dalies gedimus, pvz., susidėvėjusias arba tepimo netekusias judančias dalis.
Įprastai garso stiprumas nurodo problemos rimtumą. Pvz., jeigu lyg iš niekur pasigirdo garsus švilpimas arba zvimbimas, reikėtų nieko nelaukiant sustabdyti automobilį ir įsitikinti, kad tęsti kelionę saugu. Jei garsas ne toks didelis, stipriai nerimauti nereikia, tačiau atsarga gėdos nedaro. Tiesa, pasigirdusių garsų stiprumą gali lemti ir automobilio garso izoliacija - kuo ji geresnė, tuo silpniau girdėsis visi išoriniai garsai.
Lengvi ir sudėtingi sprendimai
Priklausomai nuo problemos, kai kurias jų galima pataisyti gana greitai ir nesudėtingai. Švilpimą gali lemti net valytuvai arba atsilaisvinusios plastikinės detalės, tad bėdą galima išspręsti juos viso labo pritvirtinus arba pakeitus.
Kai kurie vairuotojai kartais automobiliuose įmontuoja ultragarsinius švilpukus žvėrims atbaidyti, ir jų švilpimas girdimas važiuojant 50 km/h ir greičiau.
Visgi neretai neįprastą švilpimą ar zvimbimą lemia pažeistos turbokompresoriaus, tarpinio oro aušintuvo (interkulerio), vakuumo žarnos arba prakiurusi išmetimo sistema. Kartais šios bėdos išsprendžiamos tiesiog tinkamai prijungus žarnas, tačiau dažnu atveju remontui atlikti reikia tinkamų įrankių ir žinių.
Bet kuriuo atveju, laiku pastebėjus bėdą galima apsisaugoti nuo didesnės žalos (ir išlaidų).
Tiksėjimas ir kalimas: variklio pagalbos šauksmas
Pasigirdęs kalimas ir tiksėjimas dažnai sklinda iš variklio, ypač jeigu garsas kinta paspaudus akceleratoriaus pedalą. Visi garsai nuo švelnaus tiksėjimo iki besidaužančio metalo gali pranešti apie žemą alyvos slėgį arba pažeistą švaistiklį, ir daugumą šių problemų reikia spręsti kaip įmanoma greičiau.
Ką reiškia automobilio skleidžiami tiksintys garsai?
Jeigu išgirsti tiksėjimą, sklindantį iš variklio skyriaus, tai gali reikšti, kad kai kurios judančios dalys sugedo arba nėra tinkamai suteptos. Įprastai šis garsas yra šiek tiek švelnesnis už variklio kalimą, ir greitas problemos sprendimas gali apsaugoti nuo žalos.
Variklio tiksėjimą gali lemti keletas priežasčių:
- Žemas variklio alyvos slėgis - viena dažniausių variklio tiksėjimo priežasčių, ją neretai lemia alyvos trūkumas arba nusidėvėjęs siurblys. Tokiu atveju skydelyje turėtų įsižiebti perspėjimo indikatorius.
- Vožtuvų sistema. Daugumos šiuolaikinių automobilių vožtuvai reguliuojami automatiškai, tačiau kai kuriuose varikliuose vis dar esama vožtuvų, kuriuos reikia sureguliuoti rankiniu būdu. Kitu atveju jie ims skleisti tiksintį garsą ir gali pažeisti variklį.
- Užvedimo žvakės. Atsilaisvinusios arba sugedusios užvedimo žvakės gali kelti tiksėjimą. Netinkamai veikiančios žvakės reikiamu metu neuždega degalų mišinio, o netinkamai įstatytos jos lemia pratekėjimą.
- Pažeistos smulkios variklio detalės ir (ar) diržai. Diržas arba sankaba gali būti pažeisti ir dirbant varikliui skleisti tiksintį garsą.
- Kiaura išmetimo sistema. Nedidelės skylės išmetimo sistemoje, ypač netoli variklio, gali lemti tiksėjimą. Ieškok tamsių dėmių - jos padės rasti nuotėkį.
Išgirdus tiksėjimą pirmiausia patikrink variklio alyvos lygį - variklis gali deginti arba praleisti alyvą, o važiavimas be alyvos gali turėti rimtų pasekmių. Bet kokiu atveju automobilį reikėtų gabenti į servisą, kur problema bus išspręsta.
Variklio kalimas - gerokai rimtesnis
Įprastai variklio kalimas atsiranda „negydant“ tiksėjimo arba kažkam lūžus, išgirdus tokį garsą reikėtų sunerimti.
Priklausomai nuo garso stiprumo problema gali slypėti daug kur: nuo pernelyg žemo oktaninių dalelių skaičiaus benzine ar anglies sankaupų cilindruose iki netinkamo degimo laiko ar lūžusio švaistiklio. Kalančio variklio eksploatavimas gali lemti rimtą žalą, todėl rekomenduojama kuo greičiau užgesinti automobilį ir susisiekti su savo mechaniku.
Stabdžių ir transmisijos problemos
Važiuojant juda daugybė stabdžių ir transmisijos sistemų dalių, kurios dažnai liečiasi su kitomis metalinėmis detalėmis. Kai viskas veikia tinkamai ir yra geros būklės, šis kontaktas neskleidžia jokio garso, tačiau net mažiausi nukrypimai nuo normos gali kelti didelį garsą - jeigu laiku sureaguosi į jo siunčiamam signalą, bėdą, tikėtina, išspręsi greitai ir nesudėtingai.
Stabdžių cypimas arba gremžimas: kai stabdžiai prašo pagalbos
Jeigu stabdymo metu girdėti cypimas, metalo trynimasis ar bildesys, tikėtina, kad nusidėvėjo arba buvo pažeistos stabdžių kaladėlės arba diskai.
Stabdžių kaladėlės sudarytos iš plieninės plokštelės ir ją dengiančio storo frikcinės medžiagos sluoksnio. Kai ši medžiaga nusidėvi, plokštelė ima liestis prie disko, todėl pasigirsta cypimas arba gremžimas. Be to, sumažėja stabdymo jėga, o skydelyje gali įsižiebti stabdžių kaladėlės formos lemputė.
Nepamiršk, kad eksploatuoti tokios būklės automobilį yra rizikinga, be to, kyla pavojus pažeisti kitas stabdžių sistemos dalis.
Nusidėvėję ir efektyvumą praradę stabdžių diskai
Jei stabdymo metu pasigirsta beldimas ir juntamas drebėjimas, panašu, kad nusidėvėjo arba buvo pažeisti stabdžių diskai. Įprastai jie pažeidžiami (metalas deformuojasi) esant ypač staigiam temperatūrų skirtumui, pvz., po staigaus ir stipraus stabdymo įvažiavus į balą.
Kartais cypia net naujos stabdžių kaladėlės ar diskai. Visgi tai turėtų būti tik laikina, kol nusitrins viršutinis šių dalių sluoksnis.
Iš transmisijos sklindantis gremžimas reiškia rimtesnes bėdas
Automobilio transmisija turėtų veikti sklandžiai - ūžimo, trinties ar gremžimo garsai nėra įprasti.
Transmisijos sistema yra sudaryta iš daugybės velenų, guolių, krumpliaračių, vožtuvų ir kitų metalinių dalių. Netinkamai veikiančios transmisijos dalys dažnai kelia drebėjimą ir gremžimo arba ūžimo garsą. Jei transmisijos skysčio lygis yra nepakankamas, taip pat gali išgirsti neįprastų garsų dėl padidėjusios trinties tarp judančių detalių.
Kad išvengtum didesnės žalos, šias problemas reikėtų spręsti kaip įmanoma greičiau. Jeigu įmanoma, vos išgirdus neįvairius garsus reikėtų sustabdyti automobilį ir susisiekti su mechaniku. Transmisijos remontas gali kainuoti tūkstančius eurų, tačiau kartais padėti paprasčiausias skysčio pakeitimas, ypač laiku pastebėjus problemą.
Išmetimo sistema, diržai ir padangos
Nors dauguma neįprastų automobilio garsų gali būti apgaulingi, išmetimo sistemos, padangų ir diržų skleidžiami garsai yra saviti ir nesunkiai atskiriami. Kai kurie iš jų nereiškia jokio pavojaus, tačiau gali perspėti apie įvairias problemas, pradedant padidėjusiomis emisijomis ir baigiant galimu variklio gedimu.
Variklio barškėjimas ir garsus veikimas laisvąja eiga įprastai sklinda iš išmetimo sistemos
Automobilio išmetimo sistema valdo variklio garsą ir išmetamąsias dujas nukreipia iš išmetimo kolektoriaus į orą. Ją sudaro keletas metalinių vamzdžių su tarp jų įsiterpusiais rezonatoriais, duslintuvais ir katalizatoriais, kurie gali būti pažeisti ir laikui bėgant pradėti skleisti nemalonius garsus.
Vienas didžiausių išmetimo sistemos priešų - korozija, kadangi ji nuolat susiduria su ekstremaliais temperatūros pokyčiais ir kelio nešvarumais. Prakiurus išmetimo sistemai automobilis dirba garsiau, o kuo didesnė skylė, tuo garsas didesnis.
Barškėjimas taip pat yra gana dažnas, jį dažniausiai lemia dvi priežastys. Išmetimo sistemos dalis prilaiko ir nuo vibracijos saugo guminiai laikikliai, kurie yra per laiką suskeldėja arba praranda formą. Be to, rezonatorių ir duslintuvų viduje esantys metalo lakštai gali atsilaisvinti ir pradėti barškėti.
Dažniausiai patikrinti, ar barškėjimas sklinda iš išmetimo sistemos, galima pačiam. Viskas, ką reikia padaryti, tai pačiupti ir pajudinti išmetimo vamzdį į šonus besiklausant, ar negirdėti neįprastų garsų. Nepamiršk mūvėti pirštinių ir tikrinti tik neįkaitusį vamzdį.
Cypiantys diržai: neleisk jiems praslysti pro tavo ausis
Dauguma automobilių variklio skyriuje turi bent 1 ar 2 paskirstymo diržus, sukančius vairo stiprintuvo hidraulinį siurblį, generatorių ir kt. Daugelis gamintojų rekomenduoja juos keisti kas 100 000 km arba kas trejus metus, kitu atveju diržai dažnai pradeda cypti. Iš pradžių garsas nėra nuolatinis, tačiau gana greit tokiu tampa.
Cypimas yra puikus perspėjimas apie tai, kad jau laikas keisti diržą, mat šis gali trūkti ir sugadinti kitas dalis / sistemas ir patį variklį. Diržo keitimas gali būti gana sudėtingas procesas, ypač naujesniuose automobiliuose, todėl šį darbą rekomenduojame palikti profesionalams.
Padangų garso svarba
Visos padangos skleidžia šiokį tokį garsą, ypač žemo profilio ar skirtos bekelei. Vis dėlto perteklinis, su pertrūkiais ir nemalonus garsas gali įspėti apie saugumo riziką ir turėti tragiškų pasekmių.
Išgirdus bet kokį neįprastą iš padangų sklindantį garsą reikėtų nedelsiant jas apžiūrėti. Spragsėjimą įprastai lemia protektoriaus griovelyje įstrigusios šiukšlės, o štai zvimbimą sukelia netinkamas ratų suvedimas arba padangų pažeidimai.
Nepamiršk, kad padangas pažeisti gali ir susidėvėjusi pakaba, ypač jeigu pastebimas netolygus padangų nusidėvėjimas, pvz., išorėje, viduje arba skirtingose vietose.
Neįprasti garsai variklio užvedimo metu
Nemažai komponentų užvedant automobilį patiria didelį spaudimą. Taigi, būtent šis momentas gali padėti laiku identifikuoti įvairias problemas: pradedant atsilaisvinusiais varžtais ir baigiant potencialia užsidegimo rizika.
Nepaisant gedimo rimtumo, norint išvengti didelių problemų reikia mokėti atskirti, kurie užvedimo metu girdimi garsai yra įprasti, o kuriuos išgirdus būtina atkreipti dėmesį.
Užvedimo metu girdimas gremžimas
Pasukus į spynelę įkištą raktą, galingas elektrinio starterio variklis sužadinamas ir prisijungia prie variklio. Starterio varikliui sugedus ar susidėvėjus, gali išgirsti nemalonų gremžimo garsą. Tai reiškia, kad starteris nėra pilnai sužadinimas arba pažeista jo pavara.
Kai kurie vairuotojai yra linkę šią bėdą ignoruoti nesuprasdami, kad netinkamai veikiantis starteris gali sugadinti smagratį. Taigi, jei gremžimo garsas sklinda iš starterio variklio, tikėtina, kad greitai jis nustos veikti, taip sukeldamas dar daugiau bėdos (ir, galimai, pačiu netinkamiausiu metu).
Nedelsk ir nugabenk automobilį pas mechaniką, kad šis sudegusią detalę pakeistų nauja ir keliones galėtum tęsti be rūpesčių.
Iš variklio skyriaus sklindantis šnypštimas
Jei užvedant tavo automobilio variklis šnypščia it gyvatė, panašu, kad kažkur pro siaurą plyšį skverbiasi dujos arba suspaustas oras. Bet kuriuo atveju šnypštimas variklio užvedimo metu nėra geras ženklas.
Dažniausiai šį garsą kelia tokios priežastys:
- Prakiurusi išmetimo sistema. Įprastai iš šios sistemos šnypštimas sklinda atsilaisvinus kuriai nors jungčiai, taip susidaro siauras plyšys, pro kurį skverbiasi dujos.
- Vakuumo nuotėkis. Dauguma automobilių turi vakuumo sistemas, kurios privalo būti visiškai sandarios, todėl nuotėkis gali lemti šnypštimą. Atsargiai - prakiurusi vakuumo sistema gali susilpninti stabdžių veikimą.
- Atsilaisvinusios užvedimo žvakės. Laisva žvakė gali lemi kartkartėmis pasigirstantį šnypštimą, kadangi įvyksta degimo kameros nuotėkis.
- Pažeistos žarnos. Vakuumo, aušinimo ir kitos žarnos prakiurusios gali lemti šnypštimo garsą. Įsitikink, kad jos yra geros būklės ir tinkamai priveržtos.
Taip pat šnypštimas gali girdėtis ir užvedus variklį, tai perspėja apie rimtas bėdas. Šnypšti gali kiaura vėdinimo arba aušinimo sistema, dėl ko gali perkaisti variklis. Deja, dauguma tokių problemų nėra lengvai sutaisomos.
„Šaudantys“ garsai užvedimo metu
Šiuolaikinių automobilių degimo sistemos degalų mišinį uždega tiksliai reikiamu momentu, taip užtikrindamos sklandų ir tolygų variklio darbą.
Visgi jeigu sistema sugenda ir mišinys dega netinkamai, jis ima sproginėti, dažnai sukeldamas šaudančius garsus bandant užvesti automobilį ar jau dirbant varikliui. Tai gali lemti netinkamai veikiantys degalų purkštukai, uždegimo žvakės, anglies sankaupos ir kt.
Skysčiai ir važiuoklės garsai
Skysčių burbuliavimas
Skysčiai gali skleisti burbuliavimo garsus, o dažniausias to kaltininkas - aušinimo skystis. Jis variklio ir kitų taškų generuojamą karštį „išgabena“ tekėdamas per radiatorių. Tekėjimas gali būti girdimas ir keletą minučių po to, kai užgesinai variklį - tai visiškai normalu, ypač esant aukštai temperatūrai.
Problema atsiranda tuomet, kai tekėjimo garsą papildo iš aušinimo sistemos sklindantis burbuliavimas, reiškiantis, kad sistema kažkur nėra sandari ir praleidžia orą. Taip dažniausiai nutinka pakeitus aušinimo skystį ar kurią nors kitą aušinimo sistemos dalį. Padėti turėtų oro išleidimas iš sistemos, tik nepamiršk pasirūpinti, kad iki tol variklis neperkaistų.
Važiuoklė ir vairo mechanizmo sistema
Automobilio vairo mechanizmo ir pakabos sistemos atsakingos už gerą valdomumą, sukibimą ir bendrą važiavimo komfortą. Tačiau jos yra gana sudėtingos - net ir mažiausias atsilaisvinęs ar nusidėvėjęs varžtelis gali lemti nemalonius garsus.
Barškančios plastikinės važiuoklės apsaugos
Beveik visi šiuolaikiniai automobiliai turi plastikines dugno apsaugas, saugančias važiuoklę nuo šiukšlių, korozijos ir kt. Žinoma, plastikas gali lengvai lūžti ir atsikabinti nuo važiuoklės, ypač važiuojant žvyrkeliu ar bekele.
Tad pirmiausia reikėtų pažiūrėti po automobiliu - atsilaisvinusios ir barškančios apsaugos tikrai nėra retenybė.
Ūžimas važiuojant
Važiuojant girdimas ūžimas dažniausiai sklinda iš padangų arba guolių. Padangų skleidžiamus garsus jau aptarėme, tačiau ne mažiau pravartu susipažinti ir su nusidėvėjusių ratų guolių skleidžiamu ūžesiu.
Susidėvėję ratų guoliai ima ūžti dėl padidėjusios trinties. Kadangi ūžimas vis garsėja, o pats guolis, padidėjus spaudimui, ima kaisti, rasti bėdos kaltininką nesunku. Pvz., jeigu garsas sklinda iš priekinių ratų, klausykis, kaip jis kinta sukant į vieną ar kitą pusę - dešinys guolis gali būti labiau apkrautas sukant į kairę ir atvirkščiai.
Specifinės BMW E90 variklio problemos: alkūninio veleno ir paskirstymo veleno bildesys
Alkūninio veleno bildesys atsiranda dėl didelių tarpų švaistiklio arba pagrindiniuose guoliuose, atsiradusių dėl įdėklų arba (ir) veleno kakliukų susidėvėjimo. Nesugedusiame variklyje tarpas nedidelis, maždaug 0,020 - 0,040 mm, tarpo padidėjimas iki 0,070 mm šiuolaikiniams didelių apsisukimų varikliams yra netinkamas ir rodo, kad būtina remontuoti.
Priežastys, lemiančios alkūninio veleno bildesį:
- Mechaniniai priedai, patenkantys į guolį su alyva. Alyvos filtrai savo paskirtį atlieka pakankamai gerai, tačiau jeigu filtro ilgai nekeisim, jis užsikimš, ir suveiks vožtuvas, kuris atidaro apvedamąjį kanalą alyvai tais atvejais, kai filtro praleidžiamumas tampa nepakankamas tam, kad galėtų tekėti reikalingas kiekis alyvos.
- Nekokybiška alyva. Deja, dabar galima įsigyti klastotę, kuri pavadinta kaip alyvų, žinomų visame pasaulyje ir nekeliančių abejonių dėl kokybės, markės.
- Nepakankamas kiekis tepalo guoliuose. Taip gali atsitikti dėl sugedusios alyvos pompos, užsikimšusio alyvos filtro, neturinčio apvedamojo kanalo. Tokiais atvejais užsidega lemputė, signalizuojanti apie nepakankamą alyvos slėgį.
- Neleistinas paviršiaus grubumas arba įbrėžimai veleno kakliukuose po remonto, arba kaip neteisingo saugojimo rezultatas.
- Neleistinas veleno kakliukų ovalumas (arba įdėklų atramų), pavyzdžiui, po alkūninio veleno pakeitimo į tariamai gerą, kuris pasirodo yra nuo sugedusio variklio arba variklio, kuris neužilgo pradės „bildėti". Dėl šios priežasties, perkant alkūninį veleną, būtina išmatuoti visus veleno kakliukus mikrometru, kad patikrintumėt ovalumą (leistina iki 0,005, kraštutiniu atveju iki 0,010 mm, bet tada guoliai tarnaus labai mažai).
- Vanduo arba aušinimo skystis alyvoje.
- Variklio darbas be alyvos.
Šie garsai gerai girdimi, kai paleidžiamas šaltas variklis, kai alyva dar nepasiekė guolių; tam tikrame alkūninio veleno sukimosi dažnio diapazone bildesys gali dingti, jeigu variklis neseniai pradėjo bildėti.
Skirstymo veleno bildesys yra duslus ir atsiranda dėl skirstymo veleno guolių susidėvėjimo, kurio priežastys gali būti: nekokybiška alyva, mechaniniai priedai arba vanduo alyvoje, nepakankamas alyvos kiekis, paduodamas į guolius, variklio darbas be alyvos, įbrėžimai, nepakankamas kakliukų grubumas arba ovalumas.
Apie tai, kad skirstymo velenas pradėjo bildėti, sužinoma iš duslaus bildesio, paleidžiant šaltą variklį, bildesys dingsta, kai į guolius pradeda patekti alyva (maždaug 1-2 sekundės). Su tokiu varikliu galima dar drąsiai nuvažiuoti iki 50000 km, jeigu tik vožtuvai be hidrokompensatorių.
Skirstymo veleno bildesio dažnis du kartus mažesnis, negu alkūninio veleno bildesio dažnis.
Kiti variklio garsai ir jų reikšmės
Kai anksti įpurškiami degalai dyzeliniuose varikliuose arba įjungiamas uždegimas benzininiuose varikliuose, vyksta degalų - oro mišinio detonacinis degimas, lydimas bildesiais. Apie benzininius variklius sakoma - „pirštai bilda", apie dyzelinius - kietas dyzelio darbas.
Vožtuvų bildesys atsiranda dėl didelių tarpų, arba, varikliuose su hidrokompensatoriais, dėl to, kad jie neužpildomi alyva. Toks bildesys pagal dažnį sutampa su skirstymo veleno bildesiu, jo garsas skardus.
Dyzeliniuose varikliuose gali bildėti aukšto slėgio degalų pompa.
Gali bildėti stūmoklis, pasiekdamas vožtuvus dujų paskirstymo fazėse.
Stūmoklio bildesys į galvutę
Vienas iš neįprastų garsų yra stūmoklio bildesys į galvutę, kylantis dėl to, kad galvutė atsistojo šiek tiek arčiau stūmoklio. Tokiu atveju gali atsirasti nedidelė dėmelė be suodžių nuosėdų ant stūmoklio ir galvutės kontakto vietoje.
Keistas stuksenimas arba metalo garsas užvedus variklį gali būti įspėjamasis rimtos problemos ženklas. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių garsų yra metalinis stuksenimas arba trinktelėjimas netrukus po užvedimo.
Šaltame Lietuvos klimate variklio alyva per naktį sutirštėja. Naudojant A92 vietoj A95, gali padidėti detonacijos rizika, ypač šiuolaikiniuose varikliuose. „Matome daug sugadintų variklių dėl to, kad vairuotojai naudoja pigesnius A92 degalus. Tie keli centai, sutaupyti prie siurblio, vėliau kainuoja tūkstančius remontui“, - perspėja T.
Jei stuksenimas išnyksta po kelių sekundžių, tai gali būti dėl šaltos alyvos. Prieš važiuodami žiemą leiskite varikliui veikti tuščiąja eiga 30-60 sekundžių.