Neretai patekus į eismo įvykį ar tokį pastebėjus, žmonės linkę manyti, jog tiesiog nepasisekė. Vairuotojai atsidūrė ne laiku ir ne vietoje, kelią perbėgo juoda katė, ar iš lovos kuris nors išlipo ne ta koja. Tiesa tokia, jog net ir tokios, atrodytų, smulkmenos kaip automobilio spalva gali padidinti eismo įvykio tikimybę.
Automobilio spalvos ir eismo įvykių statistika
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ tyrimo duomenimis, iš visų šiuo metu eksploatuojamų bei į eismo įvykius patekusių automobilių net 51% yra rudos spalvos. Džiaugsmą ir optimizmą spinduliuojančią geltoną bei veržlumu trykštančią raudoną dažnai renkasi žmonės, norintys išsiskirti iš kitų. Deja, panašu, jog kelyje ši energija turi tendenciją virsti nuostoliais - net 50,6% geltonų bei 49,8% raudonų tikrintų automobilių turi žalos įrašų.
„Tiesioginio ryšio tarp automobilio spalvos, žalos sumos ar vidutinės variklio galios nėra. Galime tik daryti prielaidą, jog tokias automobilių spalvas, kurios susijusios su daugiausiai žalų, renkasi žmonės, norintys atsidurti dėmesio centre. Žmonės, vairuojantys ryškių spalvų automobilius, dažnai yra drąsūs, aktyvūs, pasitikintys savimi. Ryškūs automobiliai išsiskiria iš juos supančios aplinkos net ir lietingą dieną, o tai leidžia pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams greičiau juos pastebėti. Šviesesnės spalvos automobilius lengviau pastebėti naktį, tad jų savininkai tamsiuoju paros metu turi pranašumą.
„carVertical“ tyrimo duomenimis, rečiausiai į eismo įvykius patenka pilkos arba sidabrinės (44,7%) bei baltos (44,5%) spalvų automobiliai.
Kita vertus, „carVertical“ atliktas tyrimas siekiant nustatyti pačias populiariausias automobilių spalvas ir jų pasirinkimo tendencijų pokyčius atskleidė, kad net 60% „carVertical“ platformoje tikrintų raudonų automobilių yra buvę eismo įvykyje. Ruda (59%) ir juoda (57%) taip pat yra spalvos automobilių, kurie į eismo įvykius patenka dažniau nei kiti. Toliau seka geltona (55%), mėlyna (54%), balta (50%), ir pilka (50%).
Nors manoma, kad automobilio spalva neturi įtakos tam, kaip dažnai jis patenka į avarijas, tačiau ryškiaspalviai automobiliai neretai laikomi saugesniais, nes jas eismo dalyviams lengviau pastebėti tamsoje. Kai matomumas itin prastas, šalikelėje sustojusį pilką ar juodą automobilį pamatyti gali būti sudėtinga. Iš visų Lietuvoje tikrintų automobilių saugiausi yra žali modeliai. Visgi daugiau nei pusė jų (56,7%) yra patyrę didesnių ar mažesnių apgadinimų, o tai tik patvirtina faktą, kad visiškai saugių automobilių nėra.
Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertai atliko tyrimą siekdami nustatyti pačias populiariausias automobilių spalvas ir jų pasirinkimo tendencijų pokyčius. Vairuotojai vengia spalvingų automobilių. Ryškiaspalviai automobiliai gerokai dažniau sutinkami šilto klimato šalyse nei šiaurinėje pasaulio dalyje. Balti automobiliai yra populiaresni šalyse, kuriose vyrauja aukšta oro temperatūra, nes balta spalva atspindi saulės šviesą ir neleidžia salonui taip stipriai įkaisti. Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad balta spalva yra populiariausia Australijoje (39,1% visų automobilių) ir Europoje (26,8%). Australai taip pat mėgsta sidabrinius (15,9%) ir pilkus automobilius (14%). Europiečiai pilką spalvą mėgsta dar labiau (25,9%), bet nuo jos nedaug atsilieka ir juoda (24,5%).
„71% mūsų platformoje patikrintų automobilių yra monochromatiniai - juodi, balti, pilki arba sidabriniai. Tai įrodo, kad žmonės transporto priemones renkasi gana konservatyviai“, - teigia automobilių ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Automobilių spalvų tendencijos stipriai pakito per pastaruosius 20 metų. 42% automobilių, kurie pagaminti 2002 metais ir patikrinti automobilių istorijos platformoje, yra pilki arba sidabriniai. Tuo tarpu, baltų automobilių tada beveik nebuvo, nors dabar ši spalva yra viena populiariausių. Šiandien situacija yra stipriai pakitusi. Iš visų mūsų patikrintų 2020 metais pagamintų automobilių, 26% jų buvo pilki ir 18% balti. Juodų automobilių populiarumas tiek 2002, tiek 2020 metais išliko panašus. Kartais spalvų tendencijos tęsiasi vos keletą metų. Pavyzdžiui, rudų automobilių populiarumas stipriai išaugo 2012 ir 2014 metais, bet netrukus pradėjo kristi.
Naudotų transporto priemonių patikros tarnyba „AutoDNA“ nusprendė išsiaiškinti, ar kėbulo spalva yra susijusi su rizika, kad automobilis anksčiau buvo patekęs į susidūrimą. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad populiariausios spalvos ne visada reiškia didesnę žalos riziką. Rudi automobiliai, kurių 2023 m. praeitis buvo tikrinama naudojant autoDNA duomenų bazę, net 11,8% paieškų pagal VIN numerį pateikė pranešimą apie žalą. Po to sekė grafito spalvos automobiliai (11,4%) ir pilkos bei juodos spalvos (abiejų spalvų rezultatai siekė 11%).
„autoDNA“ ataskaitoje teigiama, kad balta spalva kartu su perlamutru užima 34% Europos rinkos. Pasaulinės automobilių dažymo medžiagų lyderės „Axalta“ statistikos duomenimis, net 21% pirkėjų rinkosi juodos spalvos automobilius.
Automobilių vagysčių statistika
Lietuvoje keičiantis automobilių parkui ir didėjant naujų bei brangiau kainuojančių transporto priemonių skaičiui, deja, auga ir ilgapirščių aktyvumas. Kaip rodo statistika, vagiamos ne tik pačios transporto priemonės, bet ir jų detalės, o žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Kaip rodo Lietuvos policijos duomenys, per visus 2024 metus registruotos 373 automobilių vagystės. Tai 102 vagystėmis daugiau nei 2021 metais, 42 daugiau nei 2022 metais ir 97 daugiau nei 2023-iais.
Anot draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko, viena tokių ilgapirščių suaktyvėjimo priežasčių - Lietuvoje esantis automobilių parkas tampa vis naujesnis: „Regitros“ duomenimis, vien pernai pirmą kartą šalyje įregistruota 54 121 nauja transporto priemonė, iš kurių 30 069 - M1 klasės nauji lengvieji automobiliai. Deja, bet netekus transporto priemonės žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų, didžiausia 2024 metais ERGO užfiksuota žala siekė net 50 tūkst. eurų.
„Iš viso mūsų klientams 2024 metais į transporto priemones nusitaikę ilgapirščiai padarė žalos beveik už ketvirtį milijono eurų. Už pavogtą automobilį vidutiniškai išmokėta virš 14 tūkst. eurų, o skaičiuojant su rezervu išmokoms, vidutinė žala pasiekė daugiau nei 20 tūkst. eurų. Tai rodo, kad vagys taikosi ne tik į itin prabangius, bet ir vidutinės klasės daugiau kainuojančius bei populiaresnių markių automobilius“, - duomenis analizuoja ERGO atstovas.
Vagiamų automobilių detalių statistika
Negana to, ilgapiršius domina ne tik lengvieji automobiliai, bet ir jų dalys, o taip pat ir vilkikų priekabos, puspriekabės. Pernai net 45 tūkst. eurų žala patirta, kai buvo pavogta vilkiko puspriekabė, dar 25 tūkst. žala padaryta nusikaltėliams neteisėtai pasisavinus prabangaus automobilio žibintus. Vagys taikosi ir į automobilių salonus - net 20 tūkst. eurų išmokėta apvogus pačią transporto priemonę.
„Ilgapiršius domina ir automobiliuose įrengta multimedijos įranga, kurią galima apsaugoti ją pažymint policijos įstaigose, atskiros interjero detalės, pavyzdžiui, vairai. Taip pat įsilaužti į transporto priemonę vagis gali spontaniškai paskatinti joje paliktas turtas, tad matomose vietose automobilyje niekada nepalikite net ir nevertingų daiktų. Iš viso pernai dėl automobilių dalių vagysčių patirtoms žaloms kompensuoti skyrėme ir rezervavome virš trečdalio milijono eurų, o vidutiniškai atlyginome 2,27 tūkst. eurų nuostolį“, - apibendrina R. Bieliauskas.
Kaip apsaugoti automobilį nuo vagysčių?
Lietuvos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis primena, kad įvykus nusikaltimui apie jį visada privalu pranešti policijos pareigūnams. Tuomet apie transporto priemonės ar jų detalių vagystę informuojami visi Lietuvoje esantys policijos padaliniai ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taip pat specialistas dalinasi patarimais, kaip išvengti tokių situacijų ir apsaugoti savo automobilį.
„Transporto priemonę rekomenduojama laikyti saugomose aikštelėse arba apšviestame kiemo plote arčiau savo buto langų. Taip pat visada reikėtų įsitikinti, kad uždaryti langai ir stoglangis, veikia ir yra įjungta apsaugos sistema. Pravartu saugumo tema pasikalbėti su kaimynais ir jų paprašyti matant šalia jūsų automobilio besisukinėjančius įtartinus asmenis pranešti jums ar policijai. Galiausiai, norint sumažinti dėl ilgapirščių veiklos patiriamą žalą, patariama pasirūpinti kasko draudimu“, - pataria specialistas.
Jis priduria, kad pasitaiko atvejų, kai nuo vagių nukentėję asmenys sulaukia nepažįstamų asmenų skambučių, kurie siūlo informaciją apie pavogtą automobilį. Tai gali būti sukčiavimo forma.
Techniniai automobilio trūkumai ir jų įtaka saugumui
Asociacija „Transeksta“ centralizuotoje techninės apžiūros duomenų bazėje (CTADB) sudarė vidutinio statistinio „lietuviško automobilio“ portretą bei sukūrė galimybes palyginti skirtingų segmentų, automobilių markių ir modelių, amžiaus grupių ratuočius pagal dažniausiai fiksuojamas problemas. Ši informacija yra puikus sufleris besidomintiems technikos pasauliu, nusprendusiems atnaujinti šeimos transporto parką ir norintiems rinktis automobilį racionaliai kriterijais. T. y. įvertinant dažniausiai tam tikrų prekinių ženklų ar konkrečių modelių patikimumą, labiausiai tikėtinus trūkumus, išryškėjančius ilgalaikės eksploatacijos metu.
Dažniausi techniniai trūkumai
Analizėje apžvelgiami į 8 pagrindines grupes suskirstyti automobilių defektai, pagal techninės apžiūros metu naudojamus trūkumų kodus: stabdymo įrangos, vairo mechanizmo, matomumo, žibintų ir elektros įrangos, ašių-ratų-padangų-pakabos, važiuoklės-kėbulo ir prie jų tvirtinamų mechanizmų, variklio (išmetamųjų dujų - skysčių nuotėkio - taršos) bei kitos įrangos. Pagal jas nustatyta, kad dažniausiai transporto priemonių savininkai susiduria su žibintų, atšvaitų bei elektros įrangos trūkumais (visose amžiaus grupėse). O 40% automobilių į techninių apžiūrų stotį atvyksta su prastai sureguliuotais ar netvarkingais žibintais.
7 dažniausiai su eismo saugumu susiję trūkumai
„Transeksta“ taip pat įvardija 7 skirtingus trūkumus, dėl kurių tikrintojai neišduoda vadinamojo „žalio lapo“:
- Apšvietimas, žibintai, stabdymo signalai - akina kitus arba nemato kelio;
- Stabdžių sistema - nusidėvėję diskai, trinkelės, nesandarūs vamzdeliai, pailgėjęs stabdymo kelias (iki 40% avarijų įvyksta dėl stabdymo, slydimo klaidų);
- Pakabos lankstinės jungtys, lankstai („šarnyrai“) - valdymo praradimas, ypač posūkyje;
- Vairo traukės ir svirtys - nestabilus vairavimas, „uždelsto veikimo bomba“;
- Amortizatoriai ir spyruoklės - didina valdymo nestabilumą posūkiuose, didina apvirtimo tikimybę;
- Padangos - blogas sukibimas, nesilaikoma sezoniškumo, skirtingas protektorius didina stabdymo kelią;
- Saugos diržai ir oro pagalvių sistema (SRS) - saugos sistema nesuveikia taip, kaip suprojektuota (ypač po kėbulo remontų).
Automobilių amžiaus įtaka techniniams trūkumams
Tyrimas, apimantis 9 populiariausių automobilių segmentų statistiką pagal 6 amžiaus grupes (nuo 3-5 metų iki 19-22 metų), parodė tiesioginę koreliaciją tarp automobilių amžiaus ir patikros metu fiksuojamų techninių trūkumų. Jauniausioje 3-5 metų amžiaus grupėje iš pirmo karto teigiamą TA kontrolierių išvadą gauna 86,9% mašinų, 9-11 metų senumo grupėje tokį rezultatą fiksuoja 65% automobilių, o 19-22 metų grupėje - tik 40,1% tikrinamų transporto priemonių.
„Gana akivaizdus dalykas - amžiaus riba, kuomet techninės problemos ar tikimybė dėl jų nepasiekti kasdienių kelionių tikslų tampa sąlyginai didelė. Bemaž visų segmentų ir visų markių bei modelių automobilių patikros rezultatų lentelėse trūkumus įvardijantys skaičiai nuo 12-14 metų pradeda augti kaip ant mielių, nes „sultys“ iš automobilio būna išspaustos.
Tačiau atradome ir paradoksalių dalykų. Tarkime, baigdami analizuoti „C“ segmento duomenis, atkreipėme dėmesį į „Toyota Prius“. Tai automobilis, užsitarnavęs „beveik nemirtingos“ mašinos reputaciją, mūsiškėje statistikoje atrodo kaip bėdžius: jaunesnėse amžiaus grupėse šio modelio rezultatai akivaizdžiai gerokai prastesni už vidurkį ir tik 15-18 metų bei 19-22 metų grupėje ataskaitoje pradeda dominuoti geltona bei žalia spalvos. T. y. senesniuose modeliuose techninės apžiūros metu fiksuojama mažiau problemų nei tikrinant naujesnius. Pradėjus gilintis į šį paradoksą, netrukus atkreipėme dėmesį, kad lietuviškos „Toyota Prius“ istorijos specifiką lemia pavežėjai. Jų gildijoje šis modelis ypač populiarus, automobiliai eksploatuojami nepaprastai intensyviai, o priežiūros dėl daugybės priežasčių sulaukia mažiau nei derėtų. Rezultatas - sudėvėtas darbinių stabdžių mechanizmas, sudilusios vairo traukės ir svirtys, vairo kolonėlė, „pavargusios“ ašys ir ratų guoliai bei visa laikančioji kėbulo konstrukcija ir t.t. Tik 71,8% sąlyginai naujų (3-5 metų) automobilių teigiamą techninės apžiūros kontrolierių išvadą gauna pirmuoju bandymu, kai segmento vidurkis yra 87,3%“, - pastebi A. Glėbus.
tags: #masinu #spalvos #avarija #statistika