Kompensacijos už mažiau taršių transporto priemonių įsigijimą
Gyventojams, siekiantiems įsigyti mažiau taršią transporto priemonę, yra numatytos kompensacijos. Prašymus dėl kompensacinių išmokų už įsigytą elektromobilį gyventojai gali teikti nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taip pat, nuo 2022 m. birželio 10 d. gyventojai gali teikti paraiškas 1000 eurų kompensacijoms gauti, sunaikinę taršų automobilį ir įsigiję mažiau taršų automobilį (M1 klasės transporto priemonė, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km) ar kitą registruojamą elektrinę L klasės transporto priemonę, kurios galios šaltinis yra tik elektra ir bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 0 g/km (pvz., el. mopedą, el. motorolerį).
Norintieji gauti kompensacines išmokas turi būti sunaikinę savo M1 klasės taršų automobilį ir išregistravę jį iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro bei įsigiję mažiau taršų automobilį ar registruojamą L klasės elektrinę transporto priemonę. Gyventojai prašymus gali teikti iki 2023 m. birželio 1 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.
Kompensacijos juridiniams asmenims
Nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. arba iki tol, kol pakaks lėšų, juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas paramai už įsigytas M1, N1 klasės tik elektra varomas transporto priemones. Už kiekvieną naują M1 ar N1 klasės elektromobilį bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka.
Yra nustatyti apribojimai kompensacijų sumoms juridiniams asmenims:
- Vienai įmonei teikiamų kompensacijų suma negali viršyti 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurį 3 (trejų) finansinių metų laikotarpį.
- Bendra vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, teikiamų kompensacijų suma negali viršyti 100 000 (vieno šimto tūkstančių) eurų per bet kurį 3 (trejų) finansinių metų laikotarpį.
Transporto išlaidų apmokestinimas darbdavio iniciatyva
Tarp kartu su 2018 metų biudžetu pateiktų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų buvo pasiūlymas, pagal kurį prie neapmokestinamųjų pajamų būtų priskirti ir geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietai, už kuriuos sumoka darbdavys. Šiuo metu darbdavio darbuotojui nupirktas bilietas laikomas pajamomis natūra ir yra apmokestinamas kaip darbo užmokestis, t. y. 15 % GPM tarifu.
Pagal naująją tvarką, bilietus perkantis darbdavys galėtų sutaupyti mokesčių sąskaita. Sutaupyta suma priklausytų nuo bilieto kainos. Pavyzdžiui, Vilniuje 30 dienų bilietas, galiojantis tik darbo dienomis, kainuoja 26 eurus (be nuolaidų), tad sutaupymas siektų 3,9 euro. Tiesa, darbdavys gali pasirinkti apmokėti tik dalį bilieto vertės, tada sutaupymo suma priklausytų nuo skiriamų lėšų. Šis pasiūlymas jau buvo priimtas Seimo plenariniame posėdyje.
Diskutuojami apmokestinimo pakeitimai
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė darbdavio apmokamas keliones, tačiau atsisakė Teisės departamento pasiūlymo į neapmokestinamąsias pajamas įtraukti ir išlaidas taksi arba nuosavo automobilio kurui, motyvuojant tuo, kad tai būtų sunkiai administruojama. Pasiūlyta lengvata yra kaip alternatyva tam atvejui, kai darbdavys skiria transportą darbuotojų kelionei į darbo vietą ir iš jos, o tai ir šiuo metu nėra apmokestinama.
Kaip teigė vienas iš atstovų, „Jei įmonė turi savo autobusą ir susirenka darbuotojus, viskas gerai, to autobuso kuro sąnaudos gali būti nurašomos įmonės patirtoms sąnaudoms, tačiau jeigu darbuotojas naudojasi viešuoju transportu, jo patirtos išlaidos įmonei apsiskaito kaip darbuotojo gaunamos pajamos natūra ir darbdavys, padengdamas savo darbuotojų kelionių išlaidas, turi susimokėti visus su darbo santykiais susijusius mokesčius“.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas pastebėjo, kad anksčiau Seimui buvo pateiktas platesnis įstatymas - „Įmonių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymas“, kurio esmė tokia, kad darbuotojo gaunamos pajamos natūra nebūtų apmokestinamos. Jis paaiškino, kad pajamos natūra gali būti labai įvairios, pradedant papildomu sveikatos draudimu, baigiant maisto talonais pietums. Jis paminėjo, jog kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Silicio slėnyje, darbuotojai nemokamai gauna maistą, tačiau tai apmoka įmonė, įtraukdama išlaidas į sąnaudas.
Pagal praeitoje Seimo kadencijoje registruotą GPM įstatymo pataisą, pajamoms natūra būtų galima skirti iki 25 % darbo užmokesčio fondo. Šioms išlaidoms turėtų būti pritarta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbuotojų atstovų susirinkime ir jomis be diskriminacijos ir apribojimų galėtų naudotis visi darbuotojai. D. Arlauskas sutiko, kad kai kurie darbuotojai gali norėti tiesiog gauti didesnę, nors ir apmokestintą algą, o ne maisto ar bilietą viešajam transportui. „Būtent, mūsų pasiūlyme yra kolektyvinės sutarties klausimas. 25 % darbo užmokesčio fondo gali skirti šitoms reikmėms. Vieni renkasi pietus, kiti - medicinines paslaugas, treti - sporto klubus. Tada darbo taryba ar profsąjunga sprendžia, kaip išnaudoti valstybės paskirtą limitą socialinei gerovei“, - komentavo jis.
D. Arlauskas taip pat pastebėjo, kad Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų pasirašytame Nacionaliniame susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų yra punktas: „Peržiūrėti pajamų natūra už įmonės suteiktas paslaugas darbuotojui pripažinimo tvarką.“ Tai rodo, kad darbdavių perkamais neapmokestintais bilietais gali būti neapsiribojama.
Kelyje į klestėjimą: ekonominės reformos Lietuvoje
Europos praktika ir profsąjungų požiūris
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas apie nuo kitų metų įsigalioti galinčią tvarką atsiliepė teigiamai, teigdamas, kad „Daugelyje Europos šalių taip yra - darbdavys apmoka darbuotojo keliones į ir iš darbo. Yra skiriama suma, net ir tiems, kurie važiuoja dviračiais, o bendrai paprasčiausiai yra perkamas nuolatinis bilietas“.
Profsąjungų atstovo teigimu, svarbiausia - kad išlaidos bilietui nebūtų iš darbuotojo atlyginimo. „Jei šiuo dalyku galės pasinaudoti dauguma darbuotojų, tai bus gerai. Jei darbdaviai ryšis tai daryti“, - svarstė R. Tamošauskas.
Kuro kompensavimo ir pajamų natūra niuansai
Kilo diskusija dėl kuro kompensavimo darbuotojams, naudojantiems savo automobilius kelionėms į darbą. Jei darbuotojas vazineja su savo automobiliu, o direktorius kompensuoja dalį degalų, tai gali būti vertinama kaip kelionės į/iš darbo kompensavimas. Kai kurie mano, kad tai nėra pajamos natūra, ypač jei darbuotojas naudoja visuomeninį transportą, o darbdavys apmoka jo mėnesinį bilietą. Tokiu atveju gauta nauda nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra.
Taip pat svarstoma, ar įmonės apmokamos tarpmiestinių autobusų bilietų išlaidos laikytinos visuomeninio transporto išlaidomis ir ar jos neapmokestinamos.
Kilus klausimui dėl įmonės darbuotojo, kuris su įmonės kuro kortele prisipylė degalų, kurių neturėjo piltis, ir sutinka kompensuoti šią sumą, pažymima, kad jei galima įrodyti, jog tai padeda uždirbti pajamas, tuomet tai būtų leidžiami kaštai. Tačiau jei darbuotojas gyvena rajone ir turi važinėti automobiliu į miestą darban, įmonė nori apmokėti jo kuro išlaidas. Kelionės išlaidos į/iš darbo nėra pajamos natūra. Svarstoma, ar būtina nuoma automobiliui, ar gali darbuotojas tiesiog atnešti kuro čekį su įmonės rekvizitais (arba užsipilti įmonės kuro kortele), bet be kelionės lapų.