Lietuvos vairuotojų įpročiai: išsami apžvalga

Lietuvos keliuose greičio viršijimas išlieka viena opiausių problemų, o vairavimo kultūra kelia susirūpinimą daugeliui gyventojų. Projekto „Mylios be promilių su Švyturys Nealkoholinis“ metu atlikta gyventojų apklausa atskleidė nerimą keliančią statistiką.

Greičio viršijimas - įprastas reiškinys

Net 76 proc. apklaustųjų prisipažino mieste mėgstantys važiuoti greičiau nei leidžiama. Užmiestyje situacija dar prastesnė: tik 14 proc. vairuotojų teigia niekada neviršijantys greičio, o likę 86 proc. prisipažįsta pažeidžiantys taisykles. Užmiesčio keliais važiuojantys vairuotojai greitį viršija drąsiau - net 47 proc. teigia dažniausiai viršijantys jį 10-20 km/h. Panašūs rezultatai buvo fiksuoti ir ankstesniais metais: 85 proc. bent kartą per mėnesį vairuojančiųjų automobilį mieste tuomet pripažino viršijantys greitį daugiau nei 10 km/h.

Kodėl greitis viršijamas?

Buvęs lenktynininkas ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad nedidelis greičio viršijimas daugeliui atrodo kaip nekaltas įprotis, tačiau būtent tokie įpročiai dažnai lemia skaudžias pasekmes. Pasak A. Pakėno, vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, nes vieni mano, kad radarai nefiksuoja nedidelių viršijimų, kiti tiesiog nejaučia atsakomybės. „Tačiau esmė yra tokia, kad daugeliui niekas nepaaiškino, kodėl taisyklių laikytis svarbu. Apie eismo kultūrą kalbama labai retai, o kai kalbama - tai dažniausiai pamokslaujant, moralizuojant, kaltinant, bet ne ugdant“, - sako A. Pakėnas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors modernūs automobiliai tapo žymiai saugesni, pats žmogus iš esmės nepasikeitė: „Mūsų reakcijos laikas, dėmesingumas, psichologinė būsena išliko tokia pati arba net suprastėjo. Šiandien žmonės gyvena nuolatiniame strese, pervargę, dažnai kenčia nuo psichologinių problemų.“

Pavojingas pasitikėjimas savo gebėjimais

A. Pakėnas pastebi, kad vairuotojai Lietuvoje pernelyg pasitiki savo gebėjimais, kelyje jausdamiesi lyg lenktynių trasoje. „Žmogus per 30 akademinių valandų vos išmoksta automobilį aikštelėje pastatyti iš dešimto karto ir jau nori važiuoti 130 km/h ar 160 km/h greičiu. Tai absurdas“, - tvirtina instruktorius. Jis pabrėžia, kad saugus greitis priklauso ne nuo automobilio galimybių, o nuo paties žmogaus, nes „vairuoja ne technika - vairuoja žmogus.“

Pradedančiųjų vairuotojų iššūkiai ir taisyklės

Vos gavęs vairuotojo pažymėjimą, pradedantysis vairuotojas dažnai pervertina savo galimybes. Po truputį atsiranda pojūtis, kad viską jau moka, dingsta baimė, ir elgesys prie vairo tampa drąsesnis. Tačiau tai tęsiasi tik iki pirmojo eismo įvykio. Todėl labai svarbu laikytis saugaus greičio ir neatsipalaiduoti.

Papildomi mokymai pradedantiesiems vairuotojams

Daugelis pažeidimus padariusių pradedančiųjų vairuotojų (neturinčių 2 metų stažo) nežino apie reikalavimą išklausyti papildomą vairuotojų mokymą. Jei per metus nebaigiami šie mokymai, prarandama teisė vairuoti, o pažymėjimas nebebus keičiamas į galiojantį 10 metų.

Papildomus mokymus galima išklausyti bet kurioje vairavimo mokykloje, kuri juos organizuoja. Mokymai apima:

• Ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us).
• Atvykstant į mokymo kursus, vairuotojas privalo turėti užpildytą pažeidimo (-ų) aprašą.

Mokymų kainas ir trukmę nustato kiekviena vairavimo mokykla individualiai, dažniausiai mokymai trunka 1-2 darbo dienas.

Vairavimo įgūdžių tobulinimas

Vairuodami vis ilgesnį laiką, vairuotojai tobulina įgūdžius: gebėjimą greitai mąstyti, suvokti ir įvertinti situaciją bei priimti tinkamą sprendimą. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Stabdymas: Stabdyti reikia prieš posūkį, o ne posūkyje. Reikia išmokti greitai ir efektyviai stabdyti, nepasitikėjimo savimi baimė „nepajėgsiu sustabdyti“ gali lemti pavojingas situacijas. Prieš netikėtą kliūtį reikėtų vairuoti ir stabdyti, o ne rinktis tik vieną veiksmą.
• Juostų keitimas: Pradedantieji vairuotojai dažnai užsibūna antroje juostoje, net ir apvažiavus kliūtį, nes susikoncentruoja į apvažiavimą, o ne grįžimą į pirmą juostą.
• Taisyklinga sėdėsena: Sėdint prie vairo, rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto. Nugara turi remtis į atlošą, o akys turi būti tinkamame aukštyje virš vairo, kad gerai matytumėte kelią. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
• Automobilio gabaritų pajautimas: Norint pajusti automobilio gabaritus, rekomenduojama treniruotis aikštelėje, naudojant butelius ir pagaliukus, kol įgysite pasitikėjimo.

Saugumo aspektai ir vairuotojo elgsena

Pagrindinės avarijų priežastys

Lietuvos policijos duomenimis, nors žuvusiųjų skaičius per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo (nuo 147 iki 122 per metus iki 2022-ųjų), bendras eismo įvykių skaičius ir sužeistųjų skaičius išlieka aukštas. Daugiausiai sužalojimų sukeliančių įvykių priežastys yra itin panašios į mirtinas avarijas:

• Saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas: 38 proc. mirtinų avarijų, 18 proc. sužalojimų.
• Reikalavimo duoti kelią nevykdymas: 14 proc. mirtinų avarijų, 17 proc. sužalojimų.
• Dviračio, turinčio pirmenybę, nepraleidimas automobiliu: 10 proc. mirtinų avarijų, 9 proc. sužalojimų.
• Pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje: 5 proc. mirtinų avarijų, 10 proc. sužalojimų.
• Saugaus atstumo nesilaikymas: 5 proc. mirtinų avarijų, 11 proc. sužalojimų.

2023 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais Lietuvos policija užfiksavo 305593 greičio viršijimo 10-20 km/h atvejų ir 139129 greičio viršijimo 20-30 km/h atvejų. Taip pat fiksuoti 32819 pažeidimų dėl naudojimosi mobiliuoju telefonu ir 1163 atvejai, kai nebuvo duotas kelias kitam eismo dalyviui.

Vairavimas apsvaigus

Vairuotojai, kurių alkoholio kiekis kraujyje viršija leistiną normą, yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo pavojų. 2023 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje fiksuoti 3858 KET pažeidimai, susiję su vairavimu apsvaigus. Dažniausiai registruotas transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumas

Daug vairuotojų daro klaidą nepakankamai atsižvelgdami į pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą. Lietuvos kelių policijos 2022-ųjų duomenimis, per metus 11 proc. dažniau buvo partrenktas pėčiasis, o pėsčiųjų perėjose partrenkta 6 proc. daugiau žmonių. Taip pat nukentėjo 18 proc. daugiau pėsčiųjų vaikų.

Vairavimo kultūra ir etiketas

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad 18 proc. šalies gyventojų vairavimo kultūrą Lietuvos keliuose vertina itin prastai, o 60 proc. - patenkinamai. Didžioji dalis vairuotojų (63 proc.) prisipažino, kad labiausiai nuotaiką gadina kitų eismo dalyvių agresyvus elgesys kelyje. 57 proc. išskiria situacijas, kuomet kiti vairuotojai nesilaiko eismo taisyklių.

Etiketo ekspertė Emilija Ždanovič-Pečkienė pabrėžia, kad etiketas gali pasitarnauti ir kelyje, nes kiekvieno vairuotojo veiksmai formuoja bendrą eismo atmosferą. Mandagus elgesys kelyje tiesiogiai veikia kitus eismo dalyvius, mažina stresinių situacijų skaičių, didina saugumą ir padeda sklandžiau dalyvauti eisme.

Etiketo specialistės patarimai mandagiam vairavimui:

• Būkite empatiški: Neskubėkite vertinti kitų. Vairuotojai yra skirtingi - vieni skuba, kiti dar tik įgyja patirties. Reaguokite pagarbiai, net jei kas nors suklysta.
• Išlikite ramūs: Kelyje neprovokuokite konfliktų ir nepasiduokite provokacijoms. Išlaikykite santūrumą ir emocinę pusiausvyrą.
• Nepamirškite padėkoti: Padėka už tai, kad jus praleido, palaukė ar sumažino greitį, nieko nekainuoja, bet pakelia nuotaiką.
• Atminkite užtrauktuko taisyklę: Efektyvus būdas mažinti spūstis - nuosekliai taikyti „užtrauktuko principą“, kai pagrindiniame kelyje važiuojantys automobiliai paeiliui įleidžia po vieną transporto priemonę iš šalutinio kelio.
• Nespauskite kitų vairuotojų: Suteikite laiko ir erdvės kitiems vairuotojams ir jų manevrams, pvz., įvažiuojant į stovėjimo vietą ar apsisukant.
• Naudokite įspėjamuosius signalus: Posūkio signalas, avariniai žibintai - tai pagarba grįstas informacijos perdavimas kitiems eismo dalyviams.

Saugus vairavimas ir automobilio stabilumas

Pasiruošimas važiavimui

Prieš pradedant važiuoti, kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę: stabdžių sistemą, vairo mechanizmą, šviesas, signalizacijos sistemas, stiklo valytuvus, spidometrą, saugos diržus, padangas. Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena taip pat turi būti tinkama vairuoti.

Automobilio stabilumas

Automobilio stabilumas priklauso nuo daugelio veiksnių:

• Kuo žemiau yra jo svorio centras, tuo didesnis automobilio stabilumas.
• Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta.
• Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
• Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
• Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.
• Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
• Jei automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai.
• Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.
• Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.
• Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.

Važiavimas posūkyje

Posūkyje sumažinus važiavimo greitį, išcentrinė jėga sumažės. Vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą. Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėtasi, būtina sumažinti greitį.

Stabdymas

Sustojimo kelias - tai kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo. Stabdymo kelias yra kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo. Reakcijos laikas - kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.

Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo. Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta, stabdymo kelias pailgėja. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jei bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).

Vairavimas tamsiu paros metu

Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.

tags: #lietuvos #vairuotoju #iprociai #stebina