Didžiausios avarijos ir katastrofos Lietuvoje

Lietuvos istorijoje būta daugybės sukrečiančių įvykių, kurie nusinešė žmonių gyvybes, sukėlė didžiulius nuostolius gamtai ir ilgam paliko skaudžius prisiminimus. Nors duomenų apie kai kurias katastrofas, ypač sovietmečiu, trūksta arba jie yra iškraipyti, galima išskirti keletą tragiškų avarijų, kurios įsirėžė į šalies istoriją.

Skaudžiausi eismo įvykiai Lietuvoje

Eismo įvykiai nuolat primena apie neatsargaus vairavimo keliamus pavojus. Daugelyje jų žūsta vaikai, o priežastys svyruoja nuo vairuotojų neatsargumo iki vairavimo apsvaigus nuo alkoholio.

Naujausios tragedijos

• Maišiagalos tragedija (Data nenurodyta, įvyko neseniai)

  Maišiagaloje, Jauniūnų gatvėje, susidūrus sunkiasvoriui ir lengvajam automobiliui, žuvo penki žmonės. Tris iš jų buvo nepilnamečiai: 6 metų mergaitė, 8 metų berniukas ir 17-metis. Taip pat žuvo 1980 m. gimusi moteris ir 1998 m. gimęs vyras, vairavęs po vilkiku palindusį automobilį. Pirminiais duomenimis, lengvasis automobilis „Audi“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su blaivaus vilkiko vairuotojo (gimusio 1988 m.) transporto priemone.

• Avarija Kauno rajone (Vos dvi dienos prieš Maišiagalos tragediją)

  Kauno rajone, kelyje Vilijampolė-Žeimiai-Šėta, apie 17 val. kaktomuša susidūrė „Audi“ ir „Citroen“ automobiliai. Per šį eismo įvykį žuvo trys asmenys.

Kiti tragiški įvykiai

• 4 jaunuolių žūtis Vilniuje (2022 m. balandis)

  Ant Valakampių tilto, Kareivių gatvėje, automobilis BMW rėžėsi į du lengvuosius automobilius „Toyota“ ir „Audi“. Tądien Vilniuje lijo, kelio danga buvo slidi. Automobilis BMW išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Per įvykį žuvo 2003 metais gimęs BMW vairuotojas ir du keleiviai - 2002 metais gimęs vaikinas bei 2003 metais gimusi mergina. Dar viena 2001 m. gimusi keleivė, gydyta reanimacijoje, vėliau taip pat mirė.

• Žuvo dvi mažametės Alytaus rajone (2021 m. liepa)

  Alytaus rajone, Žaunieriškių kaime, automobilis užvažiavo ant kelkraščio, sumėtė transporto priemonę, ji vertėsi ir atsidūrė griovyje. Per avariją žuvo vos 6-erių ir 9 metų mergaitės. Septynviečiu automobiliu „Renault“ važiavo 8 asmenys - keturi suaugusieji ir keturi nepilnamečiai vaikai. Automobilis buvo visiškai sumaitotas. Policija teigia, kad greičio viršijimo faktas nebuvo užfiksuotas, tačiau tiriamos visos versijos.

• Girtas karys sukėlė avariją Marijampolėje (2019 m. pradžia)

  Naujųjų metų naktį Marijampolėje įvyko avarija, kurią sukėlė apgirtęs profesinės karo tarnybos eilinis. Žuvo 40-metis vyras, jo žmona ir 16-metis sūnus. Dar du vaikai - 11-metis ir 16-metė - sunkios būklės atsidūrė Kauno klinikose. Žuvusieji ir įtariamasis buvo kilę iš vieno kaimo ir pažinojo vienas kitą. Kariui buvo nustatytas lengvas girtumas (1,27 promilės). Po avarijos vyras rastas laukuose, netoli tragedijos vietos, ir apie įvykį nepranešė Bendrajam pagalbos centrui.

• Kraupi paauglių kelionė Vilniuje (2007 m. birželis)

  Birželio 24-osios naktį 17-metis A. P., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, sėdo prie tėvams priklausiusio automobilio „Chrysler Voyager“ vairo. Važiuodamas Laisvės prospektu Savanorių prospekto link, ties visuomeninio transporto stotele „Parodų rūmai“ nepasirinko saugaus greičio, dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Žuvo 16-metis keleivis A. K., 14-metis R. A. ir 16-metė V. Š. Pastaroji nuo sužalojimų mirė ligoninėje. Kiti keleiviai patyrė lengvesnius sužalojimus. A. P. po eismo įvykio išlipo iš automobilio, patikrino keleivių pulsą ir išvyko taksi. Vėliau pats kreipėsi į Eismo priežiūros tarnybą.

• Neblaivaus policininko avarija Skuodo rajone (2007 m.)

  Neblaivus policininkas Saulius Paulikas Skuodo rajone automobiliu rėžėsi į šalikele iš mokyklos einančius vaikus ir pabėgo iš įvykio vietos. Trys vaikai žuvo.

Didžiausios technogeninės katastrofos Lietuvoje

Kartais žala gamtai yra didesnė, nei galima įsivaizduoti. Šios katastrofos parodė, kokį ilgalaikį poveikį gali turėti aplinkai.

1. Tanklaivio „Globe Assimi“ avarija (1981 m. lapkričio 21 d.)

Audros metu, lapkričio 21 d., su Gibraltaro vėliava plaukiojęs 170 metrų ilgio tanklaivis „Globe Assimi“ užplaukė ant seklumos. Stiprėjantis vėjas ir srovės nunešė laivą ant šiaurinio Klaipėdos uosto molo, ir šis lūžo į kelias dalis. Išsiliejo apie 17 000 tonų mazuto, kuris padengė paplūdimius iki pat Šventosios, sukeldamas 5-50 metrų pločio ir iki pusės metro storio mazuto ir smėlio mišinio sluoksnį.

Žala gamtai ir padarinių likvidavimas

Per pusmetį iš paplūdimių buvo išvežta 300-600 tūkst. tonų mazuto ir smėlio mišinio. Ši katastrofa suniokojo kopas ir padarė didžiulę žalą ekosistemai, kurios pasekmės jaučiamos ir praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų. Didžiulis išvežto smėlio kiekis paspartino kranto eroziją. Dalis mazuto nusėdo ant jūros dugno ir iki šiol kartais išmetamas į krantą. Tuometinė Sovietų Sąjunga neturėjo patirties likviduojant tokius padarinius. Iškastas užterštas gruntas buvo palaidotas Kretingos rajone, Kalgraužių miške, veikusiame žvyro karjere.

Mazuto kapinės ir ilgalaikės pasekmės

2011 metais eigulys pastebėjo į žemės paviršių prasiskverbusį mazutą. Tyrimų metu nustatyta, kad tarša pasiekė 4 metrų gylį, o gruntiniuose vandenyse norma viršyta 3 kartus. 2018 metais, miškininkams vėl pastebėjus mazutą, atlikti nauji tyrimai parodė, kad 30 arų miško plote užkasta mažiausiai 6 tūkst. kubinių metrų užteršto smėlio, o grunto tarša normas viršijo 109 kartus. Gruntiniuose vandenyse tarša siekė 38-44 kartus didesnes normas nei leistina. Geologai teigė, kad taršos kvapas buvo juntamas iš tolo. Nors svarstyti vietos tvarkymo planai, įskaitant grunto iškasimą ir išvežimą (kaina virš 1 mln. Eur), jie nebuvo įgyvendinti dėl lėšų trūkumo ir abejonių dėl proceso efektyvumo bei rizikos padidinti taršą. Manoma, kad naftos produktai vandenyje skaidosi greičiau nei manyta ir skverbiasi gilyn bei į plotį. Vėlesni tyrimai parodė, kad Laukžemės gyventojų šuliniuose tarša neviršija leistinos ribos, o gruntinių vandenų tarša juda link Šventosios upės. Monitoringas, vykdytas 2020-2024 m., neparodė didelių pokyčių, o taršos židinys tebėra aktyvus. Geologai tikisi, kad ateities technologijos leis rasti efektyvių sprendimų.

2. Jonavos „Azoto“ avarija (1989 m. kovo 20 d.)

Sprogus įmonės izoterminei saugyklai, į aplinką išsiliejo 7500 tonų skysto amoniako. Kilo didžiulis gaisras, persimetęs į trąšų sandėlį.

Žala gamtai ir žmonėms

Į orą pakilo nuodingų cheminių medžiagų debesis. Jonavoje amoniako koncentracija ore viršijo maksimalią leidžiamą normą dvidešimt kartų. Degant nitrofoskos trąšoms išsiskyrė dar nuodingesni azoto oksidai ir fosforas. Cheminiam ginklui prilygstantys teršalai išdegino teritorijas aplink gamyklą, o aplinkiniuose Kėdainių ir Širvintų rajonuose duso žmonės ir gyvuliai. Susidarė 50 kilometrų ilgio ir 15 kilometrų pločio užteršta zona, o vietomis susidarė skysto amoniako ežerėliai. Mažos amoniako koncentracijos vandenyje yra pražūtingos vandens augalams ir gyvūnams, padidindamos vandens šarmingumą ir sukeldamos eutrofikaciją. Avarijos padariniai ir žala gamtai buvo slepiami. Septyni žmonės žuvo tiesiogiai dėl avarijos, tačiau nėra aišku, kiek mirė dėl teršalų sukeltų ligų. Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas šią avariją įvardijo kaip didžiausią ekologinę katastrofą Lietuvoje dėl milžiniško poveikio miškų plotams ir žmonių sveikatai.

3. Dyzelino potvyniai Juodupėje (2009 m. kovo 25 d. ir 2010 m. gruodžio 28 d.)

2009 metais dyzelino vagys prisijungė prie AB „Orlen Lietuva“ produktotiekio. Bebrams pragraužus žarną, į aplinką pasklido virš šimto tonų dyzelino. 2010 metais įvyko dar viena avarija produktotiekyje, išsiliejęs dyzelinas susikaupė lomoje ir suformavo maždaug 20 arų ploto ežerą. Dalis dyzelino nutekėjo melioracijos grioviais ir vamzdžiais į upelius.

Ekologinės pasekmės

Pirmosios avarijos atveju buvo užteršta 14 hektarų pelkės, teršalai pateko į Vyžuonos ir Šaltojos upelius, kurie yra svarbios saugomos ornitologijos zonos. Net po pusmečio buvo pranešama apie paukščių ir bebrų žūtis. Nors vietomis teršalų koncentracija viršijo kelis šimtus kartų, tinkamai sureagavus ir atsisakius cheminių priemonių, buvo išsaugota vandens augmenija. Naftininkams skirta atlyginti 10 milijonų litų žalą gamtai, tačiau teismų procesas užtruko penkerius metus, ir galutinis sprendimas buvo priimtas balandžio mėnesį. 2010 metais dvi savaites Juodupės seniūnijoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. Keturių ūkininkų laukai buvo užteršti dyzelinu ir iki šiol netinkami žemdirbystei. Avarijos likvidavimo metu surinkta apie 3 tūkstančiai kubinių metrų teršalų. Antrą kartą pavyko apsaugoti nukentėjusį upelį, nukreipus drenažo sistemas ir surinkus teršalus dar jiems nepasiekus vandens.

Kitos didelės ekologinės nelaimės Lietuvoje (per pastaruosius 20 metų)

Pastaruoju metu didesnė žala gamtai dažniausiai padaroma vienai ekosistemai - gėlam vandeniui, kaip pastebi K. Navickas.

1. „Grigeo Klaipėda“ teršė Kuršių marias (Data nenurodyta)

   „Grigeo Klaipėda“ kartono fabrikas leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika manė, kad žala aplinkai galėjo siekti apie 60 mln. eurų. Įmonė galėjo tyčia teršti aplinką daugelį metų, siekdama sutaupyti 1,5 mln. eurų per metus, kuriuos būtų kainavęs prisijungimas prie miesto nuotekų sistemos.

2. Gaisras padangų saugojimo aikštelėje Trakų rajone (2002 m. rugpjūtis)

   Įmonei „Egapris“ priklausančioje padangų saugojimo aikštelėje kilus gaisrui sudegė daugiau nei 3 tūkst. senų padangų. Vilniaus apygardos teismas iš bankrutuojančios įmonės priteisė 290 tūkst. eurų (iš pradinių 5,8 mln. eurų) už aplinkos orui padarytą žalą.

3. Gaisras Alytaus padangų gamykloje (2019 m. spalis)

   Alytaus padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilęs gaisras atskleidė, kad valdžios institucijos nebuvo pasiruošusios tinkamai reaguoti į didelio masto ekologinę nelaimę. Gaisrą dešimt dienų gesino per 300 ugniagesių-gelbėtojų, Alytuje buvo paskelbta ekstremali situacija. Prokurorai gaisro aplinkai padarytą žalą preliminariai įvertino 5,3 mln. eurų.

4. „Kauno vandenys“ teršė Nemuną (2017 m.)

   „Kauno vandenys“ į Nemuną leido nelegalias nuotekas per niekur nedokumentuotą vamzdį, apeinant taršos tikrinimo įrangą. Pradinė 10 mln. eurų žala aplinkai vėliau buvo patikslinta iki 4,6 mln. eurų.

5. Nuo bėgių nuvirto cisternos Vaidotų geležinkelio stotyje (2000 m. vasario 24 d.)

   Nuo bėgių nuriedėjus kelioms cisternoms su dyzeliniais degalais, į aplinką ištekėjo apie 200 tonų naftos produktų. Aplinkosaugininkai tuomet tvirtino, kad aplinkai padaryta žala siekia apie 1,7 mln. eurų.

6. Avarija Būtingės naftos terminale (2001 m. lapkritis)

   Būtingės naftos terminale trūko povandeninė transportavimo žarna, kuria nafta tekėjo į Norvegijos tanklaivį „Catherine Knutsen“. Išsiliejo apie 59 tonos naftos ir užteršė 4,7 tūkst. kvadratinių metrų Baltijos jūros paviršiaus. Aplinkosaugininkai skaičiavo, kad žala aplinkai siekė 724 tūkst. eurų.

7. Išbėgusios nevalytos nuotekos į Nerį Vilniuje (2016 m. gruodžio 23 d.)

   Upės g. Vilniuje trūkus dviem magistraliniams kanalizacijos vamzdžiams, nuotekos pradėjo tekėti į Nerį. Į aplinką pateko apie 200 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų. Avarijos kaltininkais pripažinti biurų pastato „Green Hall 3“ projektuotojai ir rangovai. Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad bendra žala aplinkai siekė 629 tūkst. eurų, tačiau teisme susitarta dėl 315 tūkst. eurų atlyginimo.

Kitos avarijos ir katastrofos Lietuvoje (sovietmečiu ir ankstesniais laikais)

Informacija apie katastrofas sovietmečiu buvo dažnai slepiama arba iškraipoma, tačiau pavyko surinkti keletą svarbių faktų.

Laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo (1944-1950)

• Kauno bombardavimas (1944 m. gruodžio 15 d.)

  Praėjus kuriam laikui po III Reicho kariuomenės išstūmimo iš Kauno, sovietiniai lėktuvai bombardavo miestą. Bendras žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius neaiškus.

• Sprogimas Vilniaus geležinkelio stotyje (1945 m. sausio 12 d.)

  Vilniaus geležinkelio stotyje užsidegė ir sprogo reaktyvinių pabūklų „Katiuša“ šaudmenis gabenęs ešelonas. Sprogimas apgriovė daug pastatų, sviediniai krito ant aplinkinių pastatų, sukeldami gaisrus. Stoties pastatas buvo smarkiai apgriautas ir vėliau perstatytas stalinizmo stiliumi.

• Dėmėtosios šiltinės epidemija (1945 m. gegužė)

  Epidemija kilo dėl badaujančių žmonių srauto iš SSRS, ieškančių geresnio gyvenimo Pabaltijyje. Šiltinę platino utėlės. Didžiausias sergamumas buvo Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilkaviškyje, Šiauliuose ir Joniškyje. Epidemija buvo sustabdyta prievartiniais karantinavimais ir sanitarinėmis priemonėmis.

• Incidentai su cheminiu ginklu Baltijos jūroje (1945 m. birželis)

  Lietuvos žvejai susidūrė su sovietų paskandintu cheminiu ginklu (ipritu). Jūroje per 70-75 mylias į vakarus nuo Klaipėdos ir per 40-50 kilometrų nuo Palangos ištrauktos 250 kilogramų vokiškos bombos, užtaisytos ipritu.

• Geležinkelio avarija Kauno tunelyje (Data neaiški)

  Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du garvežiai, sutrūko vieno ar abiejų garo katilai.

• Garlaivio „Hubert Shrioder“ nuskendimas (Data neaiški)

  Klaipėdoje prie pietinio molo nuskendo garlaivis „Hubert Shrioder“.

• Lėktuvo avarija Kauno Aleksoto aerodrome (1945 m. liepos 9 d.)

  Kauno Aleksoto aerodrome sudegė lėktuvas Jak-9. Visi ekipažo nariai žuvo.

• Gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga (1945 m.)

  Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga, įvedamos karantino zonos.

• Kybartų rajono Stulgelių kaimo bombardavimas (1946 m. liepos 18 d.)

  Iš Černiachovsko pakilę 5 kariniai lėktuvai išbombardavo Stulgelių kaimą Kybartų rajone. Numestos 39 bombos, du namai visiškai sugriauti, 3 žmonės nukentėjo, bent du žuvo (Otas Titas ir Zigmas Norkaitis). Sprogimų užmuštos trys karvės ir sunaikintas vienas traktorius. Oficialiais duomenimis, kariškiai supainiojo kaimą su poligonu.

1950-1980 metai

Šiuo laikotarpiu buvo nemažai avarijų, susijusių su KAG autobusais, kurių mediniai kėbulai neatlaikydavo ir užsidegdavo, nusinešdami dešimtis žmonių gyvybių. Informacija apie jas yra fragmentiška.

• Poliomelito epidemija (1958 m.)

  Didžiulė poliomelito epidemija apėmė visą SSRS, įskaitant Lietuvą. Apie keli tūkstančiai žmonių (daugiausia vaikų) susirgo poliomielitu. Apie 10% susirgusių mirdavo, o apie 40% tapdavo invalidais.

• Lėktuvo Li-2 avarija Vilniaus aerouoste (1958 m. gruodžio 17 d.)

  Lėktuvas Li-2, vežęs 4 keleivius ir toną krovinio, pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. Žuvo lėktuvo radistas, lėktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai sužeisti. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas neteisingai, o lėktuvo vadas Borisas Pautovas buvo neblaivus.

• Masinis gyvulių sirgimas (1960 m.)

  Gyvulių infekcinės ligos (kiaulių maras ir snukio ir nagų liga?) sukėlė masinį gyvulių dvėsimą visoje Lietuvoje.

• Traukinių susidūrimas Kauno geležinkelio tunelyje (1960 m. spalio 24 d.)

  Kauno geležinkelio tunelyje susidūrė du krovininiai traukiniai.

• Snukio ir nagų ligos epizootija (1961, 1963 m.)

  Masinis gyvulių sirgimas snukio ir nagų liga. Įvedamos karantino priemonės, užkardos, konfiskuojami ir naikinami galimai užsikrėtę gyvuliai.

• Šalnos Pietų Lietuvoje (1963 m. rugpjūčio 30 d.)

  Varėnoje fiksuota -3 laipsnių temperatūra. Kai kuriose vietovėse vėl įvedamos karantino priemonės dėl gyvulių sirgimo snukio ir nagų liga.

• Vokietijos laivo „Hans Bernstein“ išmetimas ant kranto (1965 m. lapkričio 3 d.)

  Per audrą iš Klaipėdos uosto buvo nuneštas ir ant kranto Smiltynėje išmestas seniausias Vokietijos laivas „Hans Bernstein“, statytas dar 1907 metais. Jo liekanos pašalintos tik 1995 metais.

• Lėktuvo An-2 avarija prie Šiaulių (1966 m. liepos 26 d.)

  Lėktuvas An-2 darė mirties kilpą, iš kurios išeinant nepakako aukščio. Lėktuvas užkabino medžių viršūnes ir nukrito, du lakūnai ir vienas keleivis žuvo.

• Lėktuvo An-12 avarija prie Panevėžio (1967 m. gegužės 26 d.)

  SSRS karinių oro pajėgų lėktuvas An-12, vykdęs mokomąjį skrydį naktį lietingu oru, užkabino medį ir namo kaminą, nukrito ir sudužo. Iš 6 ekipažo narių žuvo 5 (kitais duomenimis 7 iš 9). Katastrofos priežastimis įvardintas blogas skrydžių organizavimas ir nepakankama ekipažo kvalifikacija.

• Daktarų lėktuvo avarija prie Maskvos (1967 m. gruodžio 16 d.)

  Dėl Tu-124 valdymo sistemų gedimo lėktuvas sudužo. Žuvo 6 ekipažo nariai ir 45 keleiviai, dauguma - Vilniaus ir Kauno gyventojai, tarp kurių buvo žymiausi to meto Lietuvos medikai. Nors katastrofa įvyko ne Lietuvoje, ji svarbi dėl daugybės Lietuvos piliečių žūties.

• Žaslių geležinkelio avarija (1975 m. balandžio 4 d.)

  Žaslių geležinkelio stotyje, Kaišiadorių rajone, keleivinis traukinys maždaug 70 km/h greičiu įsirėžė į krovininę cisterną su naftos produktais. Kilo gaisras, žuvo mažiausiai 20 žmonių (neoficialiais duomenimis, apie 200), dar maždaug šimtas ar daugiau pakliuvo į ligoninę su nudegimais. Traukinys buvo perpildytas. Manoma, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius galėjo būti daug didesnis, nes pirmieji du vagonai visiškai sudegė, o lavonų dalis teko išvežti sunkvežimiais.

• Vilniaus pontoninio tilto griūtis (1977 m. balandžio 13 d.)

  Po koncerto Sporto rūmuose, maždaug 22:30 val., minia žmonių ėjo pontoniniu tiltu į kitą Neries pusę. Tiltas sugriuvo, žmonės ėmė kristi į vandenį. Oficialiais duomenimis, žuvo 4 žmonės, 31 nukentėjo. Neoficialiais duomenimis, paskendusių žmonių skaičius galėjo būti 5-10 kartų didesnis.

• Reaktyvinio lėktuvo avarija prie Ginučių kaimo (Data neaiški)

  Prie Ginučių kaimo, netoli Kirdeikių, nukrito reaktyvinis lėktuvas (modelis ir data neaiškūs).

• Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios gaisras (1978 m. kovo 17 d.)

  Įvyko Šiaulių šv. Jurgio bažnyčios gaisras. Aukų nebuvo.

• Didžiulė lijundra visoje Lietuvoje (1978 m. balandžio 12-14 d.)

  Pustrečios paros trukmės lijundra sukėlė ledo sluoksnį, vietomis siekiantį 17 centimetrų. Nuo laidų kabantys varvekliai svėrė 0,5-1,6 kilogramo. Trūkinėjo laidai ir vertėsi elektros perdavimo stulpai.

• Šalnos pajūryje (1979 m. birželio 5 d.)

  Šventojoje fiksuota rekordinė -3 laipsnių temperatūra.

• Dizenterijos epidemija Vilniuje (Data neaiški)

  Oficialiai fiksuotais duomenimis, apie 1000 susirgusių, mirusių skaičius nežinomas.

• Viesulai Medekščiuose ir Josvainiuose (1980 m. rugpjūčio 18 ir 30 d.)

  Medekščiuose (Kėdainių rajonas) ir Josvainiuose (Kėdainių rajonas) buvo viesulai.

• Masinis galvijų dvėsimas (Data neaiški)

  Masinis galvijų dvėsimas (snukio ir nagų liga?), kaimo vietovėse įvedamas karantinas, konfiskuojami ir naikinami mėsos produktai, atimami gyvuliai.

• Kelto „Nida“ susidūrimas su žvejybiniu botu (1981 m. sausio 8 d.)

  Į Smiltynę plaukusio kelto „Nida“ susidūrimas su žvejybiniu botu L-6910. Žuvo dvi kelto keleivės.

• Viesulas Širvintose (1981 m. gegužės 29 d.)

  Apie 17 valandą prasidėjęs viesulas nusiaubė Širvintas, apgriovė daug namų ir nuplėšė stogus.

Kiti reikšmingi įvykiai

• Uraganas Lietuvos pakrantėse (1983 m. sausis)

  Uraganas nusiaubė Lietuvos pakrantes, sukeldamas itin didelę bangų mūšą. Į jūrą buvo nuplauta apie 900 tūkstančių tonų smėlio, didžiąja dalimi dėl to, kad krantai buvo susilpnėję dėl anksčiau išvežto mazutu užteršto smėlio. Palangoje po šio uragano neliko natūralių pliažų.

• Autobuso katastrofa Jugoslavijoje (1983 m. gegužės vidurys)

  Autobuso katastrofa Jugoslavijoje nusinešė 6 žmonių (Lietuvos kultūros ir meno veikėjų) gyvybes, dar nemažai sužeistų.

Aviacijos katastrofos pasaulyje

Orlaiviai, oro navigacijos prietaisai ir skrydžių valdymo sistemos nuolat tobulinami, tačiau katastrofų išvengti nepavyksta. Jas lemia įvairios priežastys - techniniai gedimai, prastos oro sąlygos, pilotų, aptarnaujančio personalo ar aviacijos dispečerių klaidos, taip pat teroro aktai.

Didžiausios aviacijos katastrofos

1. Lėktuvų susidūrimas Tenerifės oro uoste (1977 m. kovo 27 d.)

   Ispanijos Kanarų salose, Los Rodeoso oro uoste Tenerifės saloje, susidūrė du lėktuvai „Boeing 747“ - bendrovės „Pan American“ ir Nyderlandų aviacijos bendrovės KLM. Ši katastrofa nusinešė 583 žmonių gyvybes ir tapo didžiausia aviacijos katastrofa žmonijos istorijoje pagal aukų skaičių. Prie tragedijos netiesiogiai prisidėjo teroro aktas Las Palmaso oro uoste, dėl kurio lėktuvai buvo nukreipti į Los Rodeosą, bei prastas matomumas dėl rūko. Tyrimas nustatė, kad nelaimę lėmė KLM pilotų klaidingas dispečerio komandų supratimas, prastas radijo ryšys ir „Pan American“ įgulos savavališkas sprendimas nusukti į kitą takelį.

   Avarija Klaipėdoje Baltijos pr.apvirto mašina

2. „Japan Airlines“ lainerio avarija Japonijoje (1985 m. rugpjūčio 12 d.)

   Iš Tokijo Hanedos oro uosto pakilęs oro transporto bendrovės „Japan Airlines“ laineris „Boeing 747“ su 509 keleiviais ir 15 įgulos narių skrido į Osaką. Po 12 minučių po pakilimo, sprogimo metu nutrūko kilis ir buvo sugadinta hidraulinė sistema. Orlaivis tapo nevaldomas ir rėžėsi į statų mišku apaugusio kalno šlaitą. Žuvo 520 žmonių, išgyveno tik keturi keleiviai. Tyrimas atskleidė, kad nelaimę sukėlė nevykęs remontas, atliktas dar 1978 metais, kai lėktuvo galas kliudė tūpimo taką.

3. Lėktuvų susidūrimas ore Indijoje (1996 m. lapkričio 12 d.)

   Indijoje, virš Čarki Dadrio vietovės, 4 kilometrų aukštyje susidūrė oro transporto bendrovės „Saudi Arabian Airlines“ laineris „Boeing 747“ ir „Air Kazakhstan“ transportinis lėktuvas „Il-76“. Žuvo visi 349 orlaiviuose buvę žmonės. Skrydžių valdymo centro dispečeris informavo įgulas apie artėjančius lėktuvus, tačiau Kazachstano aviatoriai, prastai mokėję anglų kalbą ir padarę pilotavimo klaidų, tapo avarijos kaltininkais.

4. „Turkish Airlines“ lainerio katastrofa šalia Paryžiaus (1974 m. kovo 3 d.)

   „Turkish Airlines“ lėktuvas „McDonnell Douglas DC-10“, skridęs iš Stambulo į Londoną su tarpiniu nusileidimu Paryžiaus Orli oro uoste, po 9 minučių po pakilimo sudužo keliasdešimt kilometrų nuo Prancūzijos sostinės. Žuvo visi 346 lėktuvu skridę žmonės. Avariją sukėlė nutrūkusios bagažo skyriaus durys, kurios pažeidė variklį ir aukščio vairus. Nustatyta, kad durų uždarymo ir fiksavimo mechanizmas buvo nevykusiai sukonstruotas, o turkų inžinieriai neteisingai suprato instrukcijas, kaip pašalinti gedimą.

tags: #lietuvoje #ivykusios #avarijos #katastrofos