Lietuvoje lyties keitimo teisinis reglamentavimas yra sudėtinga ir iki šiol visiškai neišspręsta problema, sukelianti daug diskusijų ir teisinių iššūkių.
Teisės aktų spragos ir neįgyvendintos nuostatos
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.27 straipsnio 1 dalis įtvirtina nesusituokusio pilnamečio asmens teisę pakeisti lytį. Nors LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnis numato, jog minėta LR CK nuostata įsigalioja nuo 2003 metų liepos 1 dienos, tais pačiais metais buvo parengtas LR lyties pakeitimo įstatymo projektas. Tačiau projektui nebuvo pritarta ir lyties pakeitimo tvarką reglamentuojantis įstatymas iki šiol nepriimtas.
Priešingai, 2004 metų balandžio mėnesį buvo siūloma panaikinti daug diskusijų keliančias LR CK nuostatas, tačiau ir šiai iniciatyvai nebuvo pritarta, o klausimas liko neišspręstas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) įtaka
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje „L. prieš Lietuvą“ pripažino, kad Lietuvos valstybė pažeidė pareiškėjo L. teises. Sprendime buvo nurodyta, kad jeigu per tris mėnesius toks įstatymas negalėtų būti priimtas, valstybė turės išmokėti pareiškėjui 40 tūkst. eurų. Teisingumo ministerija ėmėsi EŽTT sprendimo analizės ir jo argumentų įtakos Lietuvos nacionalinei teisei.
Ketinate bylinėtis teisme: kiek tai kainuos?
Tačiau galimybės administracine tvarka keisti lytį civilinės būklės aktuose Lietuvoje nėra, dėl to tai padaryti Lietuvoje vis dar turi įpareigoti teismas.
Lyties keitimo įstatymo projekto rengimo motyvai ir problemos
Nors LR lyties pakeitimo įstatymo projekto rengėjų duomenimis, norinčiųjų pasikeisti lytį Lietuvoje būtų per penkiasdešimt, kitais duomenimis, žmonių, turinčių lyties dvilypumo problemų, skaičius siekia du šimtus. Nedidelis asmenų, suinteresuotų lyties pakeitimu, skaičius tebuvo vienas iš įstatymo nepriėmimo motyvų.
Mokslinis ir teisinis pagrįstumas
Abejonių sukėlė ne tik rengiamo įstatymo, bet ir LR CK 2.27 straipsnio mokslinis bei teisinis pagrįstumas. LR lyties pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis numatė, jog lyties pakeitimas yra procesas, kurio metu taikant gydymo metodus ir medicinos technologijas yra pakeičiami žmogaus pirminiai ir antriniai lyties požymiai bei asmenybė psichologiškai prisitaiko prie pasikeitusios lyties.
Skirtumai tarp hermafroditizmo ir transseksualumo
Pažymėtina, kad kalbant apie lyties pakeitimą, reikia skirti hermafroditizmą nuo transseksualizmo. Pirmuoju atveju, asmeniui būdingas kiaušidžių ir sėklidžių audinys (jis gali turėti įvairiai atrodančius lytinius organus: kiaušides ar sėklides su abiejų lyčių išoriniais požymiais). Tokiems asmenims taikomas hormoninis gydymas bei lyties korekcija atsižvelgiant į genetinę lytį. Pažymėtina, kad į LR lyties pakeitimo įstatymo projekto sferą nepateko hermafroditizmo ir kitų įgimtų interseksualių būsenų gydymas, todėl reiktų manyti, kad LR CK 2.27 straipsnis taip pat neapima minėtų sričių.
Tuo tarpu transseksualumas suprantamas kaip psichinis lyties tapatumo sutrikimas, pagal 10-ąją tarptautinę ligų klasifikaciją priskiriamas pilnamečių žmonių asmenybės brandos ir elgesio sutrikimų grupei. Pastaruoju atveju, mokslininkai neranda biologinio elgesio sutrikimo pagrindimo ir laikosi nuomonės, kad žmogaus lytį nepakeičiamai apibūdina chromosomų rinkinys (vyrų - XY, moterų - XX). Todėl išeina, kad mediciniškai lyties pakeisti neįmanoma. Chirurginiu būdu galima pakeisti tik lytinius organus, nes asmens anatominė lytis nepakeičiama, ir čia glūdi lyties keitimo padarinių teisinė problematika. Vadinasi, nei mediciniškai, nei teisiškai negalime kalbėti apie lyties pakeitimą, šiuo atveju tiktų kompromisinė „lyties keitimo“ sąvoka.
Medicininės ir etinės problemos
Pagal LR lyties pakeitimo įstatymo projektą lyties pakeitimas (jis apima psichoterapiją, hormonų terapiją ir chirurgines operacijas) atliekamas, jei lyties pakeitimas pagrįstai leidžia tikėtis pagerėjusios paciento psichikos sveikatos, ir tai mediciniškai įmanoma. Taigi gydytojai susiduria su medicininėmis, etinėmis problemomis: kiek proporcinga chirurgine intervencija asmens psichikos būsenai pagerinti ir kiek pagrįstas žmogaus kūno pakenkimas (mokslininkai neginčija žalingo hormonų terapijų bei lyties keitimo operacijų poveikio).
LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai, kuriais vadovaujantis atliekama visuomenės sveikatos priežiūra. Pabrėžtini iš jų: visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumas, priimtinumas, tinkamumas, prieinamumas ir mokslinis pagrįstumas; visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas; žalos visuomenės sveikatai atlyginimas. Tuo tarpu lyties keitimo metu negrįžtamai pakeičiamas žmogaus kūnas: moterims pašalinamos krūtys, gimda, suformuojamas dirbtinis penis (čia tiktų apibūdinimas „artificial“), vyrai kastruojami ir t.t. Tokių hormoninio gydymo ir operacijų padarinys: sunaikintas vaisingumas, padidėjęs mirtingumas, pagreitėjęs senėjimo procesas, įvairių ligų pavojus.
Teisinės problemos po lyties keitimo
Neabejotina, kad nustačius lyties keitimo tvarką Lietuvoje, iškils daugybė teisinių problemų. Kils klausimas, kaip suderinti asmens teisinį statusą su jo lytimi. Ką pasirinkti lyties nustatymo kriterijumi? Ar pagrįstas žmogaus lyties nustatymas remiantis tik jo lyties išoriniais požymiais? Kokią reikšmę teikti asmens genetinei lyčiai? Nuo pasirinkto kriterijaus priklausys teisinis asmens, pasikeitusio lytį, statusas: teisė sudaryti santuoką, pensinis amžius, galimybė dirbti darbus, priklausančius nuo asmens lyties ir daugelis kitų.
Vaisingumas ir įvaikinimas
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas LR lyties pakeitimo įstatymo projektas viena iš lyties pakeitimo sąlygų numato reikalavimą, kad asmuo, kuriam keičiama lytis, neturėtų vaikų. Hormonų terapija ir chirurginė intervencija negrįžtamai sunaikina vaisingumą, tačiau asmens įgimtas poreikis reprodukcijai išlieka, todėl problematiškas teisiniu bei moraliniu požiūriu bus tokių asmenų siekis įsivaikinti.
Diskriminacija ir privatumo apsauga
Kita vertus, jei asmens teisinis statusas bus nustatomas remiantis vien genetine jo lytimi, neišvengiamai susidursime su asmens diskriminavimo ir privataus gyvenimo neliečiamumo problematika.
EŽTT praktika ir jos reikšmė Lietuvai
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą sprendė transseksualų bylas. Nors „Rees v. Didžioji Britanija“, „Cossey v. Didžioji Britanija“, „X, Y ir Z. v. Didžioji Britanija“, „Sheffield ir Horsham v. Didžioji Britanija“ bylose EŽTT konstatavo, jog nebuvo jokios pozityvios pareigos valstybei imtis aktyvių veiksmų siekiant apsaugoti transseksualų teises (pvz., koreguojant gimimo registravimo sistemą), tačiau „Goodwin v. Didžioji Britanija“ byloje EŽTT pabrėžė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įtvirtina esmines žmogaus teises, todėl būtina žmogaus teisių pažeidimus vertinti atsižvelgiant į pasikeitusias socialines aplinkybes.
Svarbu ir tai, jog EŽTT konstatavo, kad jei valstybė pripažįsta lyties keitimo operacijas, jai nėra jokio logiško pagrindo atsisakyti pripažinti visus teisinius padarinius, kylančius iš to. EŽTT praktika svarbi visoms Europos Tarybos narėms, tarp jų ir Lietuvai. Juo labiau, kad, kaip pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, EŽTT ėmėsi nagrinėti Lietuvos piliečio, siekiančio pasikeisti lytį, bylą prieš Lietuvą.
Nors iki šiol visos iniciatyvos dėl lyties keitimo reglamentavimo baigėsi diskusijomis apie įstatymo tikslingumą, medicinos komercializaciją, teisinį bei mokslinį pagrįstumą ar siūlymais panaikinti LR CK 2.27 straipsnį, klausimas lieka neišspręstas ir belieka spėlioti, kuriuo keliu ir kada ryšis pasukti įstatymų leidėjas.