Kelių eismo taisyklės: Sukimas į dešinę

Kelių eismo taisyklių žinojimas ir tinkamas jų taikymas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam eismo dalyviui, siekiant užtikrinti saugumą keliuose. Ypač didelė rizika įvykti eismo įvykiui kyla sankryžose, todėl būtina mokėti nustatyti eismo dalyvių pirmumą ir kitas važiavimo per sankryžas taisykles.

Sankryžų tipai ir važiavimo taisyklės

Sankryža - tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžos taip pat gali būti skirtingo lygio.

Lygiareikšmės sankryžos

Lygiareikšmė sankryža - tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Lygiareikšmės sankryžos dažniausiai jungia mažo eismo intensyvumo kelius, kuriuose transporto srautai yra palyginti vienodi. Lietuvoje tokių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios pusės taisyklę, nėra daug.

Važiuojant tokia sankryža, reikia vadovautis vadinamąja dešinės pusės taisykle. Tai reiškia, kad jeigu privažiavus prie sankryžos iš dešinės esančiame kelyje stovi automobilis, važiuoti negalima, nes jis turi pirmumą. Kelių eismo taisyklių (KET) 155 punkte nustatyta, kad „susikirtus kelių, kurių reikšmė vienoda, transporto priemonių judėjimo trajektorijoms, privalo duoti kelią vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės pusės.“

Pavyzdžiui, jei važiuojate tiesiai ir turite kliūtį iš dešinės (kelyje, esančiame dešinėje, stovi transporto priemonė), turite duoti kelią. Tas pats galioja, jei sukate į dešinę ar į kairę ir turite kliūtį iš dešinės.

Jei sukate į kairę, neturite kliūties iš dešinės, bet turite kliūtį iš priekio, tokiu atveju reikia įvažiuoti į sankryžą ir atsistoti jos viduryje taip, kad netrukdytumėte pravažiuoti iš priekio atvažiuojantiems automobiliams. KET 156 punkte numatyta, kad „sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiuojančioms arba į dešinę sukančioms transporto priemonėms, išskyrus tuos atvejus, kai posūkis atliekamas esant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, rodančiam kryptį.“

Nelygiareikšmės sankryžos

Nelygiareikšmė sankryža - tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai paženklinti pirmumo ženklais ir (arba) šių kelių danga yra skirtinga. Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, tos pačios reikšmės keliu (pagrindiniu/šalutiniu) važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Tai reiškia, jog vairuotojai privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės pusės.

Pavyzdžiui, žemiau pateiktoje situacijoje pirmas važiuoja mėlynas automobilis, nes jis yra pagrindiniame kelyje. Žalias automobilis taip pat yra pagrindiniame kelyje, tačiau sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią mėlynam automobiliui, važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi, nes šis yra jam iš dešinės pusės.

Svarbu! Jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu!

Nelygiareikšmių sankryžų atveju, pirmumą važiuoti turite, jei esate pagrindiniame kelyje.

Šviesoforu reguliuojamos sankryžos ir posūkiai

Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, nepaisant važiavimo pirmenybę nurodančių kelio ženklų. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais. Artėjant prie bet kokios sankryžos, visada reikia atkreipti dėmesį į pirmumą nusakančius ženklus. Jei sankryža akivaizdžiai lygiareikšmė, papildomas atsargumas nepakenks.

Pokyčiai šviesoforu reguliuojamose sankryžose nuo 2019 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo svarbūs Kelių eismo taisyklių pakeitimai, susiję su šviesoforais reguliuojamomis sankryžomis, ypač su posūkiais į dešinę. Buvo atsisakyta Kelių eismo taisyklių 75 punkto, kuris papildomos sekcijos rodyklės kryptimi leisdavo važiuoti tik įsijungus šios sekcijos signalui. Šviesoforuose su papildoma sekcija į dešinę, dabar leidžiama sukti į dešinę trimis atvejais:

1. Degant žaliam skritulio formos šviesoforo signalui (be rodyklių) su išjungta papildoma sekcija. Tokiu atveju reikia praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus. Tai leidžiama, jei pagrindinis žalias signalas yra be rodyklių. Jeigu žaliame apskritime yra rodyklės, nurodančios, kuriomis kryptimis galima važiuoti, sukti dešinėn vairuotojas negali.
2. Degant žaliam skritulio formos šviesoforo signalui (be rodyklių) su įjungta papildoma sekcija. Tuomet leidžiama sukti į dešinę, nepraleidus pėsčiųjų ir dviratininkų (nebent KET nurodo kitaip).
3. Degant raudonam skritulio formos šviesoforo signalui (be rodyklių) su įjungta papildoma sekcija su žalia rodykle į dešinę. Tuomet leidžiama atlikti posūkį į dešinę nesustojus, tačiau, pagal KET 163 punktą, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.

Šios eismo organizavimo naujovės bus tik naujuose ir atnaujintuose šviesoforuose. Didmiesčiai jau ruošiasi įrengti naujas papildomas sekcijas. Inžinierius Dalius Santockis įsitikinęs, kad toks pokytis bus tik į naudą, padidinant sankryžų pralaidumą. Anksčiau nedegant papildomai sekcijai į dešinę buvo draudžiama važiuoti papildomos sekcijos rodyklės į dešinę kryptimi, net jeigu degdavo pagrindinis žalias signalas. Tokia tvarka buvo paveldėta iš TSRS standartų ir mažino sankryžų pralaidumą.

Dalius Santockis, transportu besidomintis automatikos inžinierius iš Kauno, pastebi, kad vairuotojai nepaiso naujų taisyklių ir vengia sukti į dešinę tada, kai tą šviesoforo signalas leidžia daryti. Dėl to kai kuriose Kauno sankryžose susidaro spūstys, pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo prospekto ir Kaunakiemio gatvės šviesoforinėje sankryžoje, taip pat Raudondvario plento sankirtoje su Via Baltica.

Lentelių su žaliomis rodyklėmis panaikinimas

Nuo 2020 m. sausio 1 d. nebegalioja KET 76 punktas, kuris nurodė, kad „jeigu sankryžoje ties raudonu šviesoforo signalu pritvirtinta lentelė su žalia rodykle, nukreipta į dešinę, vairuotojams leidžiama sukti į dešinę ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau prieš įvažiuodami į sankryžą jie privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, jeigu jų nėra, - prieš pėsčiųjų perėją, šviesoforą ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinę, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems, kurių judėjimo kryptį jie kerta“. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. tokių lentelių jau nebebuvo galima įrenginėti šalies gatvėse.

Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigia, kad papildomų lentelių su žalia rodykle pašalinimas Vilniuje vykdomas palaipsniui. Alternatyvų jau yra ne vienoje sostinės gatvėje - čia demontuotas lenteles pakeitė kitokie šviesoforai. Pavyzdžiui, Ukmergės g.-Geležinio Vilko g., Pilaitės g.-V. Pociūno g., Ukmergės-Perkūnkiemio g., Žalgirio g.-Linkmenų g., Rinkinės g.-Šeimyniškių g., S. Batoro g.-Pergalės g.-Pramonės g., Ukmergės g.-Fabijoniškių g., Kauno g.-Žemaitės g.-Naugarduko g. ir kitose intensyvaus transporto eismo judėjimo gatvėse ir jų sankryžose įrengti šviesoforai arba papildomos šviesoforų sekcijos, kurios reguliuoja posūkius į dešinę.

Antakalnio-Žolyno g., Rygos-Taikos g. ir kitose intensyvaus pėsčiųjų judėjimo sankryžose įgyvendinti kitokie sprendimai: panaikinus papildomas lenteles su žalia rodykle į dešinę, pakeistas eismo organizavimas ir šviesoforinis reguliavimas, apsaugant pėsčiuosius.

Apsisukimas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje

Kelių eismo taisyklių 115 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Esant tokiai nuostatai, apsisukantis automobilis turėtų duoti kelią automobiliui, darančiam dešinį posūkį, kadangi apsisukančiam automobiliui būtų kliūtis iš dešinės pusės.

Pagal KET 163.1 punktą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams. Išimtis: apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.

Žiedinės sankryžos

Žiedinėse sankryžose nėra kairiojo posūkio manevro ir tikimybės susidurti su priešinga kryptimi važiuojančia transporto priemone. Taip pat važiavimo greitis žiedinėse sankryžose yra nedidelis, todėl net ir įvykus eismo įvykiui, dažniausiai jis būna tik techninis, be skaudžių pasekmių.

Dažniausiai įvažiavimai į žiedines sankryžas yra pažymėti kelio ženklais Nr. 203 „Duoti kelią“ arba Nr. 204 „Stop“. Tačiau gali būti situacijų, kai įvažiavimas į žiedinę sankryžą yra pažymėtas kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ arba nėra pažymėtas jokiu pirmenybę nurodančiu kelio ženklu. Šiais atvejais pirmumą turi transporto priemonės, įvažiuojančios į žiedinę sankryžą.

Įvažiuojant į žiedinę sankryžą svarbu pasirinkti teisingą eismo juostą. Iš pirmos važiuojamosios juostos važiuojame į pirmą, iš antros - į antrą arba trečią eismo juostą. Posūkio signalai nerodomi įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o prieš išvažiuojant iš jos - būtini.

Bendrosios taisyklės ir draudimai

Kada draudžiama įvažiuoti į sankryžą?

Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Sukant į kairę, įvažiuoti į sankryžą ir joje sustoti, praleidžiant priešinga kryptimi atvažiuojančias transporto priemones, nėra draudžiama.

Kur draudžiama sustoti ir stovėti?

KET 150 punkte išsamiai nurodomos vietos, kuriose draudžiama sustoti ir stovėti:

• Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
• Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
• Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais (išskyrus atvejus, kai leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai), taip pat tuneliuose.
• Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
• Ant vejos, šaligatvio (išskyrus atvejus, kai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
• Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
• Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
• Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (išskyrus atvejus, kai leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai).
• Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
• Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
• Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118.
• Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
• Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
• Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

tags: #keliu #eismo #taisykles #sukimas #i #desine