Lengvųjų automobilių anglies dioksido išmetimo mokestis Lietuvoje

Kiekvienas vairuotojas, planuojantis įsigyti naują ar naudotą automobilį, pastaruoju metu susiduria su vis daugiau klausimų ne tik apie transporto priemonės techninę būklę, bet ir apie mokestinę naštą. Automobilių taršos mokesčiai, dažnai vadinami registracijos mokesčiais, tapo neatsiejama pirkimo ir pardavimo proceso dalimi. Nors taisyklės ir tarifai gali kisti, pagrindinis principas išlieka tas pats - kuo labiau automobilis teršia aplinką, tuo daugiau teks mokėti.

Kas yra automobilių taršos mokestis ir kodėl jis įvestas?

Automobilių taršos mokestis (oficialiai - motorinių transporto priemonių registracijos mokestis) - tai vienkartinis mokestis, taikomas registruojant lengvąjį automobilį (M1 ir N1 kategorijos) Lietuvoje. Šis mokestis galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. ir yra privalomas sumokėti „Regitroje“ registruojant automobilį pirmą kartą Lietuvoje arba keičiantis jo savininkui. Nuo 2025 metų sausio 9-osios vienkartinis automobilių taršos mokestis padidėjo.

Anglies dioksidas (CO₂) yra pagrindinis rodiklis, kuriuo remiantis Europos Sąjungos šalys, įskaitant Lietuvą, vertina automobilio daromą žalą aplinkai. Tai yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tiesiogiai susijusios su klimato kaita. Svarbu suprasti, kad CO₂ emisija yra tiesiogiai proporcinga suvartojamų degalų kiekiui. Kuo galingesnis variklis ir kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau degalų jam reikia nuvažiuoti šimtą kilometrų, ir atitinkamai - tuo didesnis CO₂ pėdsakas paliekamas.

Automobilių taršos mokestis yra mokestis už į aplinką išmetamas transporto priemonių taršą. Jis taikomas siekiant sumažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui, skatinti švaresnių automobilių naudojimą ir gerinti oro kokybę miestų teritorijose. Šis mokestis yra viena iš priemonių, kuriomis valstybė siekia mažinti CO₂ emisijas bei taršių automobilių dalį bendrame transporto sraute. Mokesčio administravimu užsiima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Regitra“ atlieka tik automobilio registracijos funkciją, o ne mokesčio surinkimą.

Pagrindiniai mokesčio tikslai:

• Mažinti transporto sektoriaus sukuriamą taršą.
• Skatinti vairuotojus rinktis mažiau teršiančius automobilius.
• Paskatinti automobilių parko atnaujinimą Lietuvoje.
• Sumažinti senų dyzelinių automobilių dalį keliuose.
• Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

Transporto sektorius Lietuvoje sudaro reikšmingą dalį visų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl šio mokesčio logika - „teršėjas moka“. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis - tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai - tai yra 54 proc. Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai - 50 proc.

Kaip apskaičiuojamas automobilių taršos mokestis?

Mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:

1. Kiek CO₂ automobilis išmeta (pagal registracijos dokumentuose nurodytus duomenis).
2. Kokį Euro standartą automobilis atitinka (tai tiesiogiai susiję su variklio tarša).

Didesnė tarša = didesnis mokestis.

Kur rasti CO₂ rodiklį?

Norint apskaičiuoti tikslią automobilio taršos mokesčio sumą, reikia žinoti automobilio išmetamo CO₂ kiekį (g/km). Daugelis vairuotojų sutrinka, kai reikia rasti tikslų skaičių. Automobilio skelbime gali būti nurodyta viena reikšmė, o oficialiuose dokumentuose - kita.

CO₂ išmetimo kiekis nurodomas:

• Transporto priemonės registracijos liudijime, ieškant laukelio, pažymėto kodu V.7. Būtent šiame laukelyje įrašomas CO₂ kiekis gramais vienam kilometrui (g/km).
• Gamintojo techninėje dokumentacijoje (pvz., atitikties sertifikate (angl. Certificate of Conformity - CoC), perkant naują ar apynaujį automobilį iš užsienio).

Jei šių duomenų dokumentuose nėra, jis nustatomas pagal analogų techninius parametrus arba gali būti nustatoma pagal kitų registruotų panašių automobilių duomenis „Regitros“ padalinyje. Taip pat norint paprasčiau sužinoti mokesčio dydį, galima pasinaudoti automobilių taršos mokesčio skaičiuokle, kurioje, įvedus automobilio duomenis, pateikiama preliminari suma.

Matavimo metodikos: NEDC ir WLTP

Viena didžiausių painiavų, skaičiuojant taršos mokestį, kyla dėl skirtingų matavimo metodikų. Iki 2017 metų automobilių tarša buvo matuojama pagal NEDC (New European Driving Cycle) standartą. Vėliau įsigaliojo WLTP (Worldwide Harmonized Light Vehicles Test Procedure) standartas. Šis testas yra gerokai griežtesnis, ilgesnis ir atliekamas sąlygomis, artimesnėmis realiam vairavimui.

Kodėl tai svarbu vairuotojui? Skaičiuojant mokesčius, valstybė dažniausiai remiasi WLTP duomenimis. Jei automobilio dokumentuose (dažniausiai senesnių automobilių) nurodytas tik NEDC rodiklis, taikomos specialios perskaičiavimo formulės arba koeficientai, kurie konvertuoja NEDC reikšmę į lygiavertę WLTP reikšmę.

Mokesčio tarifų lentelė

Automobilių taršos/registracijos mokesčio informacija galioja nuo 2020 m. liepos 1 d. įregistruojamiems automobiliams. Nuo 2026 m. sausio 9 d. mokesčio dydžiai buvo indeksuoti pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą (VKI).

Mokesčio apskaičiavimas remiasi CO₂ emisijos rodikliu (g/km), kuris nurodomas automobilio registracijos dokumentuose. Skaičiavimo logika paprasta: jei jūsų automobilio CO₂ emisija neviršija nustatytos apatinės ribos (pavyzdžiui, 130 g/km), mokesčio mokėti nereikia visai. Mokesčio formulė yra sukonstruota taip, kad dyzeliniams automobiliams taikomi patys aukščiausi tarifai, benziniams automobiliams tarifas yra kiek mažesnis, o dujiniams (jei tai gamyklinė įranga) - dar palankesnis.

Išimtys ir specifiniai atvejai

• Elektromobiliai (EV): 100% elektriniai automobiliai yra visiškai atleisti nuo taršos mokesčio, nes jie neišmeta CO₂ ar kitų teršalų. Skirtingai nei hibridiniai modeliai, kurie vis dar turi vidaus degimo variklius, elektriniai varikliai turi nulinę emisiją.
• Hibridiniai automobiliai: Taršos mokestis yra mažesnis. Nėra visi hibridiniai automobiliai vienodi - jų CO₂ emisija gali skirtis. Mikrohibridinė sistema neleidžia važiuoti vien elektra, tačiau padeda vidaus degimo varikliui sumažinti degalų sąnaudas ir emisijas. Pilni hibridiniai automobiliai gali važiuoti trumpus atstumus vien elektra. Iš tinklo įkraunamų hibridų efektyvumas yra didžiausias, todėl jie turi didesnę bateriją ir gali įveikti nemažą atstumą naudodami tik elektros energiją (paprastai 30-80 km).
• Automobiliai su keliais energijos šaltiniais: Jei automobilis naudoja kelis energijos šaltinius (pvz., benziną ir elektrą), taikomas benzino mokesčio tarifas.
• Dujomis varomi automobiliai: Jei dujų įranga yra sumontuota po automobilio pagaminimo (ne gamyklinė), registracijos mokestis perskaičiuojamas ne visada taip, kaip tikisi vairuotojai. Dažniausiai vertinamas pirminis automobilio taršos rodiklis (benzinu).
• Duomenų trūkumas: Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos CO₂ vertė gali būti nenurodyta. Tuomet ji nustatoma pagal analogų techninius parametrus arba taikomos sudėtingos formulės, kurios vertina automobilio masę (kg) ir variklio galią (kW). Paprastai tariant, kuo sunkesnis ir galingesnis automobilis, tuo didesnė bus teorinė jo tarša.
• Atleidimas nuo mokesčio: Automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio, nes jis negali dalyvauti eisme.

Dyzelinių automobilių tarša ir Euro standartai

Dyzeliniai automobiliai - nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto - išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų - oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. pripažino kancerogeniniais.

Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. tyrimai, dyzeliniai automobiliai, net ir atitinkantys Euro 6 standartą, aplinkos taršos požiūriu yra žymiai didesnis iššūkis nei benzininiai ar ekologiškesni automobiliai. Dėl šios priežasties, net ir naujausi dyzeliniai automobiliai gali turėti didesnį taršos mokestį.

Ateities perspektyvos: „Euro 7“ standartai ir miestų ribojimai

Europos Sąjunga ruošiasi naujam žingsniui švaraus transporto link. Nuo 2025 m. liepos lengviesiems automobiliams bus pradėti taikyti „Euro 7“ taršos standartai, o 2026 m. jie bus dar labiau išplėsti. Šie reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys „Euro 6“: vertinama ne tik tai, kas išeina iš išmetimo vamzdžio, bet ir kietosios dalelės, atsirandančios nuo stabdžių trinkelių ir padangų nusidėvėjimo. Mažiau nematomų dulkių ore, mažiau tylesnių sveikatos kenkėjų.

Kartu daugiau galios gaus ir miestų savivaldybės. Jos galės riboti senesnių ir taršesnių transporto priemonių judėjimą, plėsti mažos taršos zonas, o neatitinkantiems reikalavimų taikyti apribojimus arba baudas. Kitaip tariant, miestų centrai vis dažniau taps erdvėmis, kur prioritete yra švaresnis oras, o ne automobilio amžius.

Kaip sužinoti, ar jūsų automobiliui gali būti taikomi būsimi ribojimai?

Pirmiausia verta pasižiūrėti į automobilio registracijos liudijimą ir pasitikrinti, kokį „Euro“ ekologinį standartą jis atitinka. Ši informacija paprastai pateikiama dokumente arba gali būti rasta pagal transporto priemonės gamybos metus ir variklio tipą. Taip pat naudinga pasinaudoti internetinėmis patikros priemonėmis. Kai kurios šalys turi viešus registrus, kuriuose pagal automobilio numerį galima sužinoti jo taršos klasę. Be to, didieji miestai, tokie kaip Berlynas, Paryžius ar Vilnius, skelbia būsimas mažos taršos zonų taisykles ir priėjimo reikalavimus - juos verta peržiūrėti iš anksto. Jeigu kyla klausimų dėl automobilio techninės būklės ar galimo pritaikymo naujiems standartams, geriausia kreiptis į gamintojo atstovybę, sertifikuotą servisą arba patikimą mechaniką. Kai kuriais atvejais automobilį galima patobulinti, kad jis atitiktų griežtesnius reikalavimus.

Mokesčio panaudojimas ir lengvatos

Surinktos lėšos patenka į valstybės biudžetą ir yra nukreipiamos:

• Viešojo transporto atnaujinimui.
• Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai.
• Miestų oro kokybės gerinimo projektams.
• Žaliųjų technologijų skatinimo programoms.

Taip susidaro teigiamas ciklas: mažiau taršos - daugiau tvarių sprendimų.

Kompensacijos ir lengvatos gyventojams

Gyventojams, kurie gauna socialinę paramą ir sunaikino savo seną automobilį bei įsigijo mažataršį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone - 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją už aplinkai draugiško automobilio įsigijimą.

Senjorams, sulaukusiems 64 m. ir gaunantiems piniginę socialinę paramą - 50 proc. lengvata. Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) - tai yra 20 proc. mažiau nei vidutinis mokestis. Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį.

Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą).

Taršos mokesčio susigrąžinimas

Tam tikrais atvejais automobilių taršos mokestį galima susigrąžinti. Svarbu žinoti, kokiomis sąlygomis tai įmanoma ir kokius veiksmus reikia atlikti:

• Automobilis per 90 dienų išregistruojamas ir išgabenamas iš Lietuvos.
• Registracijos metu buvo padaryta klaida.

Norint susigrąžinti taršos mokestį, reikia kreiptis į „Regitrą“, pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus. Procesas gali būti atliekamas tiek fiziniuose padaliniuose, tiek internetu.

Lietuvos įsipareigojimai klimato kaitos srityje

Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. lyginant su 1990 m. lygiu. Valstybės tikslas iki 2030 m. - neviršyti 120 mln. tonų CO₂ ekvivalento kvotos vienetų. Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu.

Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO₂ ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų - tai yra 2,5 proc. BVP.

Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo, sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą.

tags: #lengvuju #automobiliu #anglies #dioksido #ismetimo #lentele