Valstybinės teismo medicinos ekspertizės morgas yra vieta, kur atliekami tyrimai, padedantys išaiškinti paslaptingų mirčių priežastis ir atskleisti nusikaltimus. Teismo medicinos ekspertai, tokie kaip Ovidijus Petkelis, kuris ištirto apie 2000 žmonių kūnų per dešimtmetį, atlieka atsakingą darbą, kurio daugelis nesutiktų dirbti už jokius pinigus.
Mirties kvapas ir aplinka morge
Vos įžengus į morgą, jaučiamas su niekuo nepalyginamas yrančio žmogaus kūno kvapas. Šis kvapas persekioja dar ilgai palikus patalpas. O. Petkelis pabrėžia, kad prie specifinio kvapo priprasti neįmanoma, tenka tik susitaikyti ir smarvę priimti kaip neišvengiamą darbo dalį. Net turimos ventiliacinės sistemos nepašalina smarvės, kuri jaučiama net administracijos patalpose. Ypač šlykštus yra pūlių kvapas ir vaizdas, kai lavono pilvo ertmė pilna žaliai geltonų drebučių, arba kai atvežami kūnai visiškai aplipę musių lervomis. Prieš apžiūrint tokius kūnus, kirminus tenka nuplauti vandens žarna.
Lietuvoje didžiausias mirusiųjų antplūdis fiksuojamas po švenčių ir ilgųjų savaitgalių. Autopsinės patalpos, pavyzdžiui, Vilniaus filiale, turi penkias autopsines patalpas ir šešis autopsijų stalus, leidžiančius vienu metu atlikti šešias autopsijas.
Teismo medicinos eksperto specializacija ir darbas
Baigus medicinos studijas, galima rinktis patologijos arba teismo medicinos rezidentūrą. Patologai atlieka autopsijas, siekdami patikslinti ligos diagnozę arba išsiaiškinti, nuo kokios ligos žmogus mirė, daugiausia dirbdami su mikroskopais ir nustatydami audinių patologijas.
Teismo medicinos ekspertas: platus veiklos spektras
Teismo medicinos ekspertas ne tik atlieka skrodimą, bet ir dirba su gyvais žmonėmis, kuriems reikia nustatyti patirtus sužalojimus, seksualinės prievartos požymius. Jie taip pat tiria įvairiausius atvejus - nuo naujagimių iki senyvo amžiaus žmonių, konsultuoja poliklinikose dėl medicininių dokumentų trūkumų. Teismo medicinos ekspertizė yra medicinos šaka, nagrinėjanti mirties priežastis ir aplinkybes teismų praktikoje, nustatanti mirusiųjų ir gyvųjų organizmuose esantį alkoholį, nuodus, psichotropines ir kitas medžiagas, atliekanti lytinių būklių ekspertizes bei vertinanti medicinos darbuotojų veiksmus.
Procedūros po mirties: nuo atpažinimo iki autopsijos
Morguose kartais vyksta ir mirusiojo atpažinimo procedūros, kuriose dalyvauja artimieji. Reakcijos būna labai įvairios: nuo abejingo pasakymo „taip, tai jis“ iki ašarų, isterijų ir alpimų. Dažniausiai į atpažinimo procedūras ateina moterys. Paulius Petreikis, ilgametis teismo medicinos ekspertas, pabrėžia, kad nors tai yra didelė darbo dalis, teismo medicina apima beveik visas medicinos šakas, reikalaujančias išmanyti daug - nuo visų vaikų ligų iki pat senyvo amžiaus žmonių ligų.
Autopsijos procesas
Pirmiausia kūnas atvežamas į morgą ir užkeliamas ant autopsijos stalo. Pradžioje kūnas apžiūrimas iš išorės, fiksuojama ir fotografuojama viskas, kas reikšminga, įvertinami lavoniniai reiškiniai. Tada pradedamas vidinis tyrimas. Pagalbinis darbuotojas atlieka pjūvį nuo kaklo iki gaktikaulio ir atveria krūtinės bei pilvo ertmes. Preparuojamas visas organų komplektas, įskaitant liežuvį. Kiekvienas organas yra sveriamas, matuojamas ir apžiūrimas. Smegenys negrąžinamos į kaukolę, o vidaus organai ištiriami. Jeigu reikia pakartotinio tyrimo, niekas vatos į pilvo ertmę neprikiša, kaip kalba žmonės. O. Petkelis prisimena atvejį, kai teko tirti vyro kūną su 70 durtinių ir pjautinių sužalojimų, padarytų dviem skirtingais peiliais, kas ikiteisminį tyrimą pasuko nauja linkme. Taip pat tyrė vyrą su 30 šautinių sužalojimų ir moterį, kuri buvo uždusinta be jokių išorinių žymių. Pakėlus minkštuosius veido audinius, buvo pastebėtos mažytės kraujosruvos, miniatiūrinės kraujosruvos akių junginėse.
Įprastai autopsija trunka apie valandą, kai mirtis nesmurtinė ir jos priežastis aiški, pavyzdžiui, infarktas. Sudėtingesniais atvejais, kai mirties priežasties greitai nustatyti neįmanoma arba tai yra sudėtingas nužudymas, autopsija gali užtrukti ir kelias dienas. Pavyzdžiui, minėto kūno su 70 durtinių žaizdų autopsija truko tris dienas: vieną dieną užtruko drabužių aprašymas ir kiekvienos skylutės fotografavimas, kitą - sužalojimų skaičiavimas, matavimas ir pažeidimų gylio nustatymas. Karolina Ginčienė, teismo medicinos ekspertė, pabrėžia, kad kasdien vidutiniškai sulaukiama apie 10 mirusiųjų, kurie dažniausiai ištiriami tą pačią dieną. Artimieji gali pasiimti kūną iškart po tyrimo. Po švenčių ar ilgųjų savaitgalių, kai mirusiųjų yra daugiau, tyrimai užtrunka 3-4 dienas.
Mirties laikas ir kūno irimo procesai
Mirties laikas yra atskiras, specifinis klausimas, kuris užduodamas teismo medicinos gydytojui. Nustatyti mirties laiką gali būti sunku, ypač kai irimo procesai yra pažengę. Pavyzdžiui, gavus skeletuotą kūną, mirties laiko nustatymo ribos tampa labai didelės.
Kas vyksta su kūnu po mirties?
Iš biologinės pusės, kai žmogus miršta, laipsniškai išsijungia sąmonė ir nustoja veikti pagrindiniai gyvybę užtikrinantys dalykai - kvėpavimas ir širdies veikla. Klinikinė mirtis įvyksta, kai kvėpavimas ir širdis sustoja, o smegenų veiklos nebelieka. Minkštieji audiniai gali suirti per tris savaites ar kelis mėnesius, priklausomai nuo aplinkos, kurioje palaidotas kūnas. Pavyzdžiui, pelkėje kūnas gali net užsikonservuoti dėl rūgštinės terpės ir drėgmės. Kremavimas, populiarus laidojimo būdas, kūną paverčia pelenais per 2-4 valandas aukštoje temperatūroje.
Kūnas po mirties dar kurį laiką būna šiltas, temperatūra nenukrenta per sekundę. Organai, kurie gali būti imami donorystei, pavyzdžiui, akies rainelė, turi būti paimti greitai, nes yra jautrūs deguonies stygiui ir greitai džiūsta. Teismo medicinos autopsijos metu, siekiant nustatyti mirties priežastį, organai išimami, apžiūrimi, įvertinami pakitimai ir sužalojimai. Paimami maži organų gabalėliai histologiniam tyrimui, kad būtų galima pamatyti tai, kas nematoma akimis.
Lavoninis sustingimas ir mitai
Vienas iš ankstyvųjų lavoninių reiškinių yra lavoninis sustingimas, kuris prasideda beveik iš karto po mirties. Pirmiausia susitraukia stipriausi raumenys - kramtomieji, tada sustingimas leidžiasi sprando raumenimis ir į galūnes. Po 24 valandų raumenų atsipalaidavimas vėl pradeda vystytis atvirkštine eiliškumu. Įmanomi atvejai, kai kūnas randamas sustingęs stovintis, jei mirties priežastis buvo pailgųjų smegenų sužalojimas.
Mitas, kad po mirties lavonui auga nagai ir plaukai, yra paneigiamas. Tai paaiškinama minkštųjų audinių, odos ir paodės džiūvimu, dėl ko atrodo, kad pirštų galai išburkę, balti, susiraukšlėję, tarsi padidėję apimtimi.
Nusikaltimų tyrimas ir iššūkiai
Teismo medicinos ekspertai kasdien atlieka tyrimus, kartais ir įtariamuosius apžiūri areštinėse. Įvertinę sveikatos sutrikdymo mastą ir pateikdami išvadas, jie padeda teisėsaugai vertinti, ar aplinkybės atitinka radinius, ar yra nesutapimų su įtariamojo, nukentėjusiojo žodžiais. K. Ginčienė pabrėžia, kad tyrimo metu žiūrima, kokie vidaus organai sužaloti ir ar sužalojimai turėjo reikšmės mirčiai. Taip pat atliekami histologiniai, serologijos ir toksikologijos tyrimai.
Toksikologijos tyrimai ir visuomenės problemos
Toksikologijos tyrimai atskleidžia, ar buvo vartota alkoholio, narkotikų. Anksčiau buvo ženkliai daugiau apsinuodijimų alkoholiu. Mirtys dėl narkotikų svyruoja „sezonais“, kai į rinką ateina naujos arba sintetinės medžiagos. Buvo tiriamos ir medžiagos iš veterinarijos srities, pavyzdžiui, dramblių migdomieji, dėl kurių buvo daug apsinuodijimo atvejų. Ekspertai ima panagių turinį, plaukus, žiūri rankas, imami nuoplovai, siekiant rasti įtariamojo pėdsakų. Virtuviniai peiliai Lietuvoje statistiškai pavojingesni negu ginklai, kadangi 50% nužudymų padaromi kietais, bukais daiktais, 33% - durtiniais, pjautiniais įrankiais, o šaunamieji ginklai sudaro tik 5%.
How Forensics Works To Solve Crimes: Beyond CSI
Savižudybė ar nužudymas?
Pasitaiko atvejų, kai tyrėjai įtaria nužudymą, o autopsijos metu nerandama jokių nužudymo požymių, mirties priežastis būna liga. Atskirti savižudybę nuo nužudymo yra sunku, ypač kritimų iš aukštumų ar šautinių sužalojimų atveju. Reikia žiūrėti bendrą vaizdą, tyrimai užtrunka ilgai.
Emocinis krūvis ir profesijos iššūkiai
Teismo medicinos ekspertų darbas yra emociškai sunkus. Visiems kolegoms sunkiausia tirti mažų vaikų kūnus, ypač turintiems mažamečių. Gaila būna ir jaunų žmonių, kurie žuvo eismo avarijose arba nusižudė. Dirbdami su gyvaisiais, ypač seksualinio smurto aukomis, ekspertai neretai įsijaučia į psichologo vaidmenį, ramina ir guodžia žmones, kurie būna sukrėsti. Kuo mažiau laiko praėjo po įvykio, tuo žmonės labiau sukrėsti, sunkiau atsiveria ir juos prakalbinti. Kūnai morge laikomi šaldytuvuose, o autopsijos patalpos nėra prišildytos. Specifinis kvapas, ypač prasidėjus mumifikacijai, yra aštresnis ir aitresnis, todėl ekspertai stengiasi kuo greičiau atlikti savo darbą.
Teismo medicinos ekspertų profesija neseniai įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Lietuvoje dirba apie 70 teismo medicinos ekspertų, nemažai jų - garbaus amžiaus. Atlyginimai, nors ir padidėjo, vis dar laikomi neadekvačiais, lyginant su reikalavimais ir darbo krūviu. Dėl to sunku pritraukti naujų darbuotojų, o rezidentai neretai renkasi kitas rezidentūras. Palyginti su kitomis Europos šalimis, mirusiųjų ir gyvųjų tyrimų krūvis vienam ekspertui Lietuvoje yra 4 kartus didesnis.
Kūno identifkavimas ir klaidų prevencija
Telšių rajone įvyko apmaudi klaida, kai buvo supainioti dviejų mirusių septyniolikmečių kūnai. Abiems jaunuoliams mirtis ištiko tą patį vakarą - vienas apsinuodijo smalkėmis, kitas pasikorė. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas abiejų mirusiųjų kūnus į morgą atvežė be jokių asmenybės identifikavimo dokumentų, kuriuos turėjo pasirūpinti ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai. Dėl to, kad morge nebuvo budėtojų, o dokumentai buvo atnešti tik kitą dieną, kūnai buvo suguldyti šaldytuve be jokio atpažinimo ženklo.
Vieno vaikino artimieji, turėję dokumentus, atsiėmė ir kremavo kito jaunuolio kūną, panašaus amžiaus ir išvaizdos. Vėliau, kai ekspertas pastebėjo neatitikimus tarp kūno požymių ir dokumentų, paaiškėjo klaiki realybė - lavonai buvo sukeisti. Apmaudi klaida jau buvo nebepataisoma, nes vienas kūnas jau buvo kremuotas.
Saugumo spragos ir pamokos
Ši istorija atskleidė sistemines problemas: morge nėra budinčių darbuotojų, kurie registruotų mirusiuosius ne darbo valandomis, o policijos pareigūnai dažnai atnešdavo lavono identifikavimo ir jo radimo vietos apžiūros protokolus kitą dieną. Teismo medicinos ekspertai reikalauja, kad asmens tapatybės nustatymas ir identifikavimo apyrankių užsegimas ant kūno būtų teisėsaugos institucijų pareiga, nes ekspertas tiria tik mirties priežastis. Šiuo metu šalies įstatymai dėl mirusiųjų palaikų tebėra tobulinami, o morgais vadinamų lavonų saugyklų ir tyrimo poskyrių pastatai regionuose dažnai yra apleisti.
Senasis Kauno morgo pastatas ir jo istorija
Kaune, buvusiame Aukštosios Panemunės dvare, įrengtame Carinės Lietuvos Kauno tvirtovės pionierių kuopos ir oreivystės skyriuje, vėliau įsikūrė tanatologijos poskyris, kuriame buvo atliekamos teismo medicinos ekspertizės. Nors šiuo metu pastate nebeliko nei gyvų, nei mirusių, išlikęs specifinis kvapas ir atmosfera liudija apie jo praeitį. Pastatas, statytas kaip kareivinės, turi autentiškų gubernijos laikotarpio sieninės tapybos fragmentų, liudijančių apie jo istorinę vertę. 2012 metais miesto savivaldybė kartu su teisingumo ministerija ieškojo naujų patalpų įstaigos perkėlimui, kadangi šios buvo per didelės, netinkamo išplanavimo, o remontas būtų pabrangęs dėl to, kad pastatas yra kultūros paveldo objektas. Teismo medicinos ekspertai išsikraustė į naujas patalpas.