Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., prasidėjo kompleksinis valstybės institucijų formavimo procesas. Nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, draudžiantį Lietuvos piliečiams tarnauti SSRS kariuomenėje, o po kelių dienų buvo nutraukta SSRS karinių komisariatų veikla Lietuvoje. Šiame įtemptame kontekste, 1990 m. balandžio 25 d., įsteigtas Krašto apsaugos departamentas, kuriam pavesta sukurti krašto apsaugos sistemą. Vėliau, gegužės 31 d., prie Krašto apsaugos departamento buvo įkurtas karinis-techninis sporto klubas, o birželį Krašto apsaugos departamento skyriai įsteigti septyniose Lietuvos zonose. Rugpjūčio 21 d. įsteigta Apsaugos tarnyba, o rugsėjo 10 d. - Pasienio apsaugos tarnybos skyrius.
1991 m. sausio mėnesį Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos Vilniuje ir kitose šalies vietovėse jėga užėmė svarbiausius šalies objektus. Nepriklausomybės gynėjai gyva siena apjuosė Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Spaudos rūmų, Radijo ir televizijos pastatus bei Televizijos bokštą. Šiomis dienomis krašto apsaugos kariai savanoriai prisiekė ištikimybę Lietuvai. Nors neturint pakankamos ginkluotės buvo aišku, kad priešintis ilgai nepavyks, tačiau 1991 m. sausio 13 d. įvykęs bandymas įvykdyti valstybinį perversmą baigėsi nesėkmingai. Šie tragiški įvykiai paskatino krašto apsaugos formavimą, ir 1991 m. sausio 17 d. buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT).
1991 m. vasario 22 d. Sovietų Sąjunga iki pat 1991 m. rugpjūčio 19 d. pučo įvairiausiomis priemonėmis stengėsi Lietuvai vėl primesti sąjunginės respublikos statusą. Pavasarį ir vasarą sovietų armija vykdė išpuolius prieš Lietuvos valstybės institucijas ir gyventojus, ypač nukreiptus prieš Pasienio apsaugos tarnybas ir muitines. Gegužės 19 d. Krakūnų pasienio kontrolės poste nužudytas pamainos viršininkas Gintaras Žagunis, o liepos 31 d. Medininkų pasienio kontrolės poste žiauriai nužudyti septyni muitininkai ir policininkai.
Nepaisant Sovietų Sąjungos spaudimo, Lietuvoje vyko referendumai, kuriuose daugiau kaip 80 procentų gyventojų pasisakė už valstybės nepriklausomybę ir okupacinės kariuomenės išvedimą iki 1992 m. pabaigos. Sovietų kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos prasidėjo intensyviau po 1991 m. Tuo pat metu buvo intensyviai perimami sovietų kariniai komisariatai, steigimosi Lietuvos apskričių karo komendantūros. 1991 m. spalio 16 d. buvo likviduotas Krašto apsaugos departamentas, o po dviejų dienų paskirtas krašto apsaugos ministras. Spalio mėnesį paskelbtas pirmas naujokų šaukimas į krašto apsaugos tarnybą, o 1991 m. lapkričio 14 d. įkurtas Mokomasis junginys.
Lietuvos karinių oro pajėgų atkūrimas ir plėtra po 1992 m.
1992-1993 m. laikotarpiu sparčiai kūrėsi naujos Lietuvos kariuomenės pajėgos. 1992 m. sausio 2 d. atkurta Lietuvos karo aviacija, suformuota Krašto apsaugos aviacijos tarnyba. 1992 m. pradžioje Lietuvoje pirmą kartą apsilankė NATO generalinis sekretorius Manfredas Verneris, akredituoti pirmieji karo atašė. 1992 m. vasario 3 d. darbą pradėjo Krašto apsaugos ministerijos Jungtinis štabas, planavęs kariuomenės operatyvinius veiksmus. 1992 m. sausio 17 d. Maskvoje Lietuvos ir Rusijos vadovai pasirašė komunikatą dėl Rusijos kariuomenės išvedimo, ir jau 1992 m. vasario 27 d. iš Lietuvos iškeliavo pirmasis svetimos kariuomenės dalinys. 1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos grafiką. Iki 1992 m. pabaigos iš Lietuvos pasitraukė 78 proc. numatytų išvesti pajėgų. Lietuvos valdžia perėmė 52 karinius objektus.
Paskutinis Rusijos karinis ešelonas pervažiavo Lietuvos sieną 1993 m. rugpjūčio 31 d., oficialiai užbaigdamas Rusijos kariuomenės išvedimą. Atkuriant Lietuvos kariuomenę, susirūpinta karininkų rengimu. 1992 m. rugsėjo 1 d. Vilniuje duris atvėrė Krašto apsaugos mokykla. 1992 m. lapkričio 1 d. įkurta Karinių jūrų pajėgų flotilė. 1992 m. pabaigoje Lietuvos krašto apsaugos kariniai daliniai tapo Lietuvos kariuomene. 1992 m. lapkričio 19 d. Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė atkuriama Lietuvos Respublikos kariuomene.
Karinės oro pajėgos: istorinė perspektyva ir atkūrimas
Lietuvos karinės oro pajėgos (KOP) yra sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. Jų istorija siekia tarpukario Lietuvos karo aviaciją. 1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys - pirmasis aviacijos padalinys Lietuvos istorijoje. Būrio vadu paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. 1919 m. kovo 12 d. šis būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Dėl lietuvių aviacijos specialistų trūkumo 1919 m. dauguma karo lakūnų buvo samdomi vokiečių kariškiai, taip pat specialistai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių.
Pirmasis lėktuvas (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI, o birželį - dar 5 tokie lėktuvai. Nepriklausomybės kovų metu daug lėktuvų buvo paimta kaip trofėjai, neoficialiai pirkti iš Vokietijos, dalį orlaivių Antantės nurodymu perdavė Vokietijos pajėgos. Vėliau kariniai orlaiviai įsigyti Čekoslovakijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje.
Karo aviacijos dirbtuvėse 1919-1930 m. buvo statomos nelicencinės vokiškų I Pasaulinio karo laikotarpio lėktuvų kopijos, surenkami užsienyje įsigyjami orlaiviai. Nuo 1919 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 1932 m. iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos karo aviaciją sudarė įvairūs daliniai, įskaitant žvalgybos, naikintuvų ir bombonešių grupes, Karo aviacijos mokyklą, Tiekimo skyrių ir karo meteorologijos tarnybą. Tądien Karo aviacija turėjo 117 orlaivių.
SSRS aneksavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į DVRA 29-ąjį Šaulių teritorinį korpusą, o rugsėjo 7 d. Lietuvos Karo aviacija buvo reorganizuota į šio korpuso dalinį - Tautinę eskadrilę. Į ją perkelta apie 20 lėktuvų ir 54 Karo aviacijos karininkai. Kita technika buvo perduota SSRS KOP aviabazėms, o Karo aviacijos dirbtuvės reorganizuotos į DVRA remonto dirbtuves.
Karinės oro pajėgos po nepriklausomybės atkūrimo (1992-2012 m.)
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. sausio 2 d. įkurta Krašto apsaugos ministerijos Aviacijos tarnyba, kurios viršininku paskirtas Z. Vegelevičius. Svarbiausi jos funkcijas vykdantys padaliniai - štabas, Radiolokacinio aprūpinimo skyrius, Aviacijos bazė ir Valdymo centras. 1992 m. kovo 26 d. Krašto apsaugos ministerijai priskirtas Šiaulių oro uostas, buvęs Barysių aerodrome, su 25 lėktuvais An-2 ir kitu turtu. 1992 m. balandžio 27 d. Aviacijos tarnybos radiolokacijos specialistai pradėjo budėti Vilniaus oro uoste. 1992 m. birželio 12 d. Aviacijos bazėje pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo pakilo lėktuvas su lietuviškais ženklais.
1992 m. lapkričio 19 d. priėmus Lietuvos kariuomenės atkūrimo aktą ir pertvarkant krašto apsaugos sistemą, 1993 m. kovo 1 d. Aviacijos tarnyba reorganizuota į Karines oro pajėgas. Radiolokacinio aprūpinimo skyrius tapo Oro erdvės kontrolės tarnyba, Valdymo centras - Vadaviete, įkurta Antroji aviacijos bazė. 1993 m. spalio 20 d. patvirtinus Lietuvos kariuomenės sudėtį, Karinės oro pajėgos tapo jos dalimi.
1992 m. perimti 25 aviakompanijoms „Lietuvos avialinijos“ priklausę transporto lėktuvai An-2. 1993 m. į Lietuvą atskraidinti Kirgizijoje įsigyti 4 mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39C Albatros ir Vokietijos vyriausybės perduoti 2 transporto lėktuvai L-410UVP Turbolet. Rusijoje įsigyti 2 sraigtasparniai Mi-8T ir vienas Mi-8MTV-1. 1994 m. Karinėms oro pajėgoms perduoti 3 transporto lėktuvai An-26B ir vienas An-24B. 1996 m. Lenkijos vyriausybė perdavė 5 sraigtasparnius Mi-2, 1998 m. Čekijoje įsigyti 2 lengvieji atakos lėktuvai L-39ZA Albatros, o 1999 m. įsigyti 7 sraigtasparniai Mi-8T.
2000 m. rugsėjo 1 d. kaip Lietuvos karinių oro pajėgų dalis įsteigtas Oro gynybos batalionas. Švedijoje įsigyta pirmoji batalionui skirta ginkluotė - 18 sistemų m/48. 2004 m. kovo 17 d. NATO Taryba priėmė politinį sprendimą dėl oro policijos funkcijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje. 2004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo visateise NATO nare. 2004 m. spalio 1 d. veiklą pradėjo Ginkluotės ir technikos remonto depas.
2011 m. Lietuvos kariuomenės oro pajėgas sudarė vadovybė ir štabas (Kaune), Aviacijos bazė (Šiauliuose), Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (Kaune), Oro gynybos batalionas (Radviliškyje), Ginkluotės ir technikos remonto depas (Šiauliuose), Inžinerinė tarnyba (Šiauliuose) ir Mokymo centras (Kaune).
Karinės oro pajėgos naudoja įvairius orlaivius, įskaitant transporto lėktuvus C-27J Spartan ir L-410 UVP Turbolet, sraigtasparnius AS365N3+ Dauphin, taip pat bepiločius orlaivius sienų apsaugai. Nuo 2013 m. naudojamos modernizuotos RBS-70 NG sistemos, o 2022 m. įsigyta moderniausia NASAMS 3 oro gynybos sistema.
tags: #du #desimtmeciai #padanges #sargyboje #lietuvos #karines