Saugus važiavimas atbuline eiga: taisyklės ir rekomendacijos

Važiavimas atbuline eiga yra sudėtingas manevras, reikalaujantis ypatingo atidumo ir gerų vairavimo įgūdžių. Nors vidutiniškai vairuotojai atbulomis nuvažiuoja apie 1,5 kilometro per metus, draudimo bendrovės perspėja, kad būtent šie manevrai dažnai tampa automobilių sugadinimų priežastimi. „Gjensidige“ duomenimis, kas penktas automobilis apgadinamas važiuojant atbuline pavara, o vidutinė kompensacija už transporto priemonės sugadinimą per pastaruosius kelerius metus išaugo net 24 proc.

Važiuoti atbuline eiga nėra paprasta, nes reikia turėti gerus vairavimo įgūdžius ir būti ypač atidiems. Pastebima, kad vairuotojai, neseniai įgiję vairuotojo pažymėjimą, važiuodami atbuline pavara, yra gan atsakingi, tačiau labiau patyrę vairuotojai per daug savimi pasitiki ir praranda budrumą. Laimei, nuostoliai tokiu atveju nėra dideli, tačiau tokie įvykiai nėra malonūs.

Dažniausiai pasitaikančios situacijos ir žalos tipai

Draudimo bendrovės atstovės pabrėžia, kad dažniausiai nesėkmingai manevruojama atbulomis daugiabučių kiemuose, požeminėse stovėjimo aikštelėse bei parkavimo aikštelėse prie prekybos centrų ir biurų. Pasak V. Katilienės, žalos, kurias jų klientai patiria po tokių eismo įvykių, yra nedidelės. Dažniausiai apgadinami veidrodėliai, nubrėžiami dažai ar kartais įlenkiamas automobilio sparnas, durelės - tai yra dažniausiai pasitaikantys nuostoliai.

Draudimo specialistė primena, kad netinkamai ir netvarkingai sudėti daiktai automobilio salone gali tapti eismo nelaimės priežastimi. Bagažas transporto priemonėje turi būti sukrautas taip, kad netrukdytų vairuotojui stebėti eismo per galinį langą.

Svarbiausi saugaus važiavimo atbulomis principai

V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad manevruojant atbuline eiga būtina stebėti aplinką ne tik per automobilio langus, bet ir veidrodėliuose. Ypač svarbu nepamiršti apie „akląsias zonas“. Žalų ekspertė primena, kad naujesniuose automobiliuose įdiegtos elektroninės parkavimo sistemos itin praverčia važiuojant atbuline eiga.

Draudikė teigia, kad žymiai daugiau dėmesingumo reikia tiems, kurie vairuoja skirtingų gabaritų transporto priemones arba turėjo mažesnį automobilį ir jį pakeitė į didesnį. Draudimo bendrovės atstovė nori perspėti ir pėsčiuosius, kad šie būtų atsargesni.

„Gjensidige“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad net trečdalis vairuojančiųjų tikisi, kad kiti eismo dalyviai neviršys saugaus greičio. Per pirmus 7 šių metų mėnesius „Gjensidige“ jau išmokėjo 11 mln. eurų kompensacijoms už nuostolius, kuriuos sukėlė vairuotojų privalomuoju draudimu apsidraudę klientai. Ši suma yra ketvirtadaliu didesnė, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.

Signalo naudojimas ir Kelių eismo taisyklės

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad įspėjamųjų signalų grupei priskiriami šie signalai: posūkių, stabdžių šviesos signalai arba ranka; garso signalas; žibintų šviesos perjunginėjimas; avarinės šviesos signalizacijos; įspėjamųjų mirksinčių oranžinių šviesų įjungimas; avarinio sustojimo ženklo pastatymas.

„Šiuos signalus reikia naudoti pagal paskirtį. Važiuojant atbuline eiga įjungti avarinės šviesos signalizacijos nereikia, nes apie atbulinę eigą mus informuoja atbulinės eigos žibintas. Deja, visi ignoruoja posūkio į kairę ar dešinę signalą. Be to, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuoj pat po jo, signalą rodant taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. Važiuojant atbulomis kai kuriems vairuotojams sunku nuspręsti, į kurią pusę rodyti posūkį, bet jis turi išlikti toks pat, kaip ir važiuojant į priekį“, - aiškina VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro mokytojas R. Balkė.

Todėl ir patyrusiems, ir pradedantiesiems vairuotojams primenama, kada vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi - tą reikia daryti ranka: prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Laikant praktikos egzaminą VĮ „Regitra“, to irgi nereikėtų užmiršti, nes KET neišskiria judėjimo krypties, kada rodyti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalą, važiuojant į priekį ar atgal.

Pirmenybė ir atsakomybė eismo situacijose

Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Be to, matomumą riboja automobilio konstrukcijos, todėl patariama vengti važiuoti atbulomis. „Automobilių stovėjimo aikštelėse to dažnai nepavyksta išvengti, todėl siūlome atvykus automobilį iš karto pasistatyti atbulą, kai esame apžvelgę laisvą automobilio statymui skirtą vietą ir kelionę pradėti visada pajudant į priekį. Tai būtina norint išvengti nelaimingų eismo įvykių, nes įsėdus į automobilį iš karto nepradedame važiuoti, užvedame variklį, įsijungiame radiją ar užsisegame saugos diržus (gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse) ar atliekame kitą veiksmą, kurio metu mūsų dėmesys nukrypsta nuo galinio vaizdo automobilio veidrodžių. Pradėję važiuoti mes jau nežinome, ar nėra kliūties už mūsų automobilio galo, o juk tai gali būti ir žaidžiantis vaikas daugiabučio kiemo aikštelėje. Jeigu galime naudotis tik išoriniais galinio vaizdo veidrodžiais, prieš važiuojant atbulomis reikėtų šiek tiek pavažiuoti į priekį, pilnai susukus vairą į dešinę arba kairę ir taip pamatyti, ar nėra kliūties už mūsų automobilio“, - teigia saugaus eismo mokytojas R. Balkė.

Jis primena, kad avarinė šviesos signalizacija transporto priemonėje, jeigu tokia įrengta, privalo būti įjungta šiais atvejais: priverstinai sustojus, kur sustoti (stovėti) draudžiama; įvykus eismo įvykiui; tikrinančiam pareigūnui sustabdžius; sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa; kai ji velkama; kai vairuotojas akinamas; kai norima perspėti kitus vairuotojus apie kliūtį ar pavojų; vaikų įlaipinimo (išlaipinimo) į (iš) transporto priemonę (-ę) su vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais metu.

Jeigu trumpam sustojame ne dėl priverstinio sustojimo, o tiesiog pasikalbėti telefonu ten, kur sustoti (stovėti) nedraudžia kelio ženklai, avarinė šviesos signalizacija jungti nereikia.

Dešiniosios pusės taisyklė ir jos taikymas

Dešiniosios pusės taisyklė yra kertinis Kelių eismo taisyklių principas, žinomas kiekvienam vairuotojui. Tai viena pagrindinių KET taisyklių, su kuria būsimi vairuotojai supažindinami dar pirmomis pamokomis, tačiau sėdus patiems prie vairo po išlaikyto vairavimo egzamino dažnam vairuotojui ši taisyklė iš galvos tiesiog išgaruoja.

Dažnai policijos pareigūnai turi vykti į įvykio vietą dėl paprasto susidūrimo daugiabučio kieme ir išsiaiškinti, kuris gi vairuotojas buvo kaltas. KET 154 p., 155 p., 159 p., 115 p. nurodo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tai nereguliuojama sankryža, kurioje susikertantys keliai nėra paženklinti pirmumo ženklais ir šių kelių danga yra vienoda. Lietuvoje lygiareikšmių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios pusės taisyklę, nėra daug.

Kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Artėjant prie bet kokios sankryžos visada reikia žiūrėti, ar nėra pirmumą nusakančių ženklų.

Nesutariant su kitu vairuotoju, kuriam reikėtų pajudėti pirmam, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje, galima duoti kelią pamojant ranka ar pamirksint šviesomis. Šioje situacijoje abiejų automobilių vairuotojai važiuoja vienodu greičiu ir ruošiasi persirikiuoti. KET 104 p. nurodo, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. KET 112 p. patvirtina, kad dešiniosios pusės taisyklė taikoma ir stovėjimo aikštelėse.

Daugiabučių kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse, sodų bendrijose yra labai daug kelių, nepažymėtų pirmumo ženklais, ir ten žmonės mėgsta vadovautis „važiavimo tiesiai” taisykle. Neva vairuotojui, kuris važiuoja tiesiai, suteikiamas pirmumas. Vis dėlto žmonės kartais klaidingai galvoja, jog platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, bet tai nėra tiesa - tokie keliai yra lygiareikšmiai. Prisiminkite, kad kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga.

Žinios apie KET ir automobilio paruošimas

Kelių eismo taisykles daugelis vairuotojų išmoksta prieš teorijos egzaminą ir retas kuris tas žinias vėliau atnaujina. O tai daryti reikėtų, nes taisyklės kinta, o kai kurios - ir pasimiršta. Pavyzdžiui, kiekvienas vairuotojas gali susidurti su kliūtimi kelyje, dėl kurios reikės apsukti automobilį.

Nuo gero valdymo taip pat neatsiejamas greitas ir tikslus vairo valdymas, vairuotojui atsižvelgiant į vairuojamos transporto priemonės gabaritus. Savaime suprantama, jog prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti.

Prieš kiekvieną kelionę rekomenduojama atlikti automobilio patikrą:

• Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių.
• Kėbulas, langai ir langų valytuvai.
• Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai).
• Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti).
• Langai ir veidrodėliai (ar švarūs).
• Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai).
• Alyvos lygis.
• Stabdžių skysčio lygis.
• Aušinimo skysčio lygis.
• Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis).
• Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra).
• Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.

Važiavimo atbulomis technika ir manevravimas

Prieš įlipant į automobilį pirmiausia reikia žvilgtelėti, ar už automobilio nėra jokių kliūčių, kurios trukdys pajudėti atbuline eiga. Po to reikia eiti lygiagrečiai su automobiliu. Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms.

Pajudėjimą iš vietos įkalnėje galima atlikti dviem būdais: arba važiuojamojoje kelio dalyje, arba kelkraštyje. Pirmuoju atveju sustojama ir vėl pajudama įkalnėje esančioje važiuojamojoje kelio dalyje. Antruoju atveju sustojama įkalnėje esančiame dešiniame kelkraštyje. Vadinasi, įkalnėje sustota tyčia, o ne todėl, kad to reikalauja eismo situacija. Sustokite dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje. Tinkamai įsiliekite į transporto srautą.

Važiuojant atbuline eiga, vairuotojas privalo stebėti aplinką per visus veidrodėlius ir, jei reikia, pasukti galvą ir žvilgtelėti per kairį petį. Pradėjus važiuoti, netrukus reikia posūkio signalą išjungti.

Sustokite pakankamu atstumu iki važiuojamosios kelio dalies dešinio kelkraščio. Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs. Jei vairuotojas nori, jis gali pasisukti per liemenį taip, kad dešine ranka nebelaikytų vairo. Dešine ranka galima kur nors atsiremti.

Atbuline eiga važiuojama lėtai. Nežymiais vairo judesiais išlaikomas vienodas atstumas į abi puses. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

Sustokite pakankamu atstumu iki transporto priemonės, už kurios statysite automobilį. Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs. Automobilio galas turi daugmaž sutapti su kelkraštyje stovinčios transporto priemonės galu. Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą ir vėl grąžinkite jį į pradinę padėtį. Tuo metu, kai automobilio priekis yra labiausiai išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį, negaiškite laiko, kad netrukdytumėte artėjančioms transporto priemonėms. Atliekant šį manevrą, reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

Sustokite pakankamu atstumu iki vietos, kurioje statysite automobilį. Pradėjus judėti į priekį reikia tam tikru momentu pasukti vairą. Važiavimo trajektorija turi būti sklandi ir tiksli. Likus nedideliam atstumui iki šaligatvio, ištiesinamas vairas. Kai automobilis atsiduria lygiagrečiai su šaligatviu, sustojama. Važiavimo greitis turi būti tolygus ir nedidelis. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

Jeigu automobilis statomas važiuojant į priekį, vairuotojas gali rinktis tiek dešinėje, tiek kairėje esančią stovėjimo vietą. Kai manevras atliekamas atbuline eiga, galima rinktis tik dešinėje esančią stovėjimo vietą. Negalima automobilio statyti labai arti dvi stovėjimo vietas vieną nuo kitos skiriančios linijos ar ant jos.

Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos, reikia sustoti. Pradėjus judėti tinkamu momentu sklandžiai pasukti vairą, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos reikia sustoti. Iš šios pozicijos pavažiuoti į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą taip, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto. Automobiliui sustojus jo ratai turi būti tiesūs. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

Važiuoti reikia kuo mažesniu greičiu, bet vairuoti - kuo greičiau. Kai apsisukama, atliekant kelis judesius, naudojamasi tik važiuojamąja kelio dalimi. Atliekant šį manevrą, tenka padaryti kelis judesius. Manevro metu atbulinė pavara turi būti įjungiama tik vieną kartą.

Sustokite tinkamu atstumu iki dešinio kelkraščio. Važiuodami nedideliu, bet pastoviu greičiu staigiai pasukite vairą į kairę. Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į dešinę ir ištiesinkite ratus. Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto.

Įjunkite atbulinę pavarą ir važiuodami pasukite vairą į dešinę. Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į kairę ir ištiesinkite ratus. Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto. Važiuodami sukite į kairę. Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

Kai apsisukama, atliekant vieną judesį, naudojamasi ne tik važiuojamąja kelio dalimi, bet ir stovėti skirta juosta. Apsisukama vienu sklandžiu judesiu (pusračiu) ribotoje erdvėje. Važiuoti pradedama dešiniame kelio krašte. Sustokite tinkamu atstumu iki dešinio kelkraščio. Pavažiuokite kelis metrus tiesiai. Jei reikia, įvažiuokite į dešinėje esančią stovėjimo vietą ar kitą laisvą kelio dalį. Staigiai pasukite vairą į kairę. Greitis turi būti mažas, bet nekintantis. Baigiant suktis puslankiu, ištiesinkite ratus, kad liktumėte savo kelio dalyje. Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio. Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo dalyviai gali būti bet kurioje automobilio pusėje. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.

Pirmenybė ir pėsčiųjų saugumas

V. 27. Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose - į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

tags: #kurio #automobilio #vairuotojas #turi #pirmenybe #melynas