Vairavimas automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač dideliuose prekybos centruose ar požeminėse aikštelėse, gali tapti tikru iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams. Svarbu prisiminti Kelių eismo taisykles (KET) ir būti ypač atsargiems, kad išvengtumėte eismo įvykių ir nemalonių situacijų.
Bendrosios nuostatos ir sąvokos
Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms.
Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apima daugybę su eismu susijusių terminų, tokių kaip:
- Duoti kelią (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
- Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
- Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
- Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones.
- Stovėjimo aikštelė - teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.
Automobilio statymas aikštelėse: taisyklės ir patarimai
Kiekvienas vairuotojas, statydamas automobilį, turi įvertinti galimas rizikas ir pasekmes kitiems eismo dalyviams. Automobilį reikia pastatyti taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų įlipant ar išlipant iš jo (KET 150 p./150.10). Jei kyla sunkumų parkuojantis, visada galima pasimokyti.
Parkavimo būdai ir jų ypatybės
Statant automobilį, svarbu atkreipti dėmesį į vietą ir pasirinkti tinkamiausią parkavimosi būdą:
- Statmenai (90 laipsnių kampu): Šį būdą dažniausiai renkasi patyrę vairuotojai, nes dauguma aikštelių yra pritaikytos būtent tokiam parkavimui.
- Atbulai: Dažnai patogus, nes vėliau išvažiuoti iš aikštelės būna paprasčiau. Prieš pradedant judėti atbulomis, svarbu apžiūrėti aplinką, naudojantis veidrodėliais ir per petį, kad įsitikintumėte, jog manevras bus saugus.
- Lygiagrečiai (šonu): Vienas sudėtingiausių būdų, reikalaujantis atidumo ir įgūdžių.
Statmenas parkavimas priekiu
- Sustokite, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos.
- Laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo.
- Važiuokite labai lėtai.
- Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia šonu, pažvelkite į laisvą vietą.
- Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį.
- Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone.
- Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.
Statmenas parkavimas atbuline eiga
Jei šį manevrą atliksite atbuline eiga, pirmiausia sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos, o tik tuomet pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Lygiai taip pat, kaip ir aukščiau aprašytoje situacijoje, automobilį statyti įstrižai galite tiek galu, tiek priekiu.
Lygiagretus parkavimas
Kone vienas iš sudėtingiausių automobilio statymo būdų yra parkavimasis lygiagrečiai - šonu. Kai automobilis statomas lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui už stovinčio automobilio, pirmiausia sustoti reikia lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, nuo jos paliekant tinkamą tarpą. Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu. Sustojus ratai turi būti tiesūs. Parkuojant automobilį lygiagrečiai, reikia įvertinti, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.
Bendri patarimai parkuojantis
- Neužvažiuokite ant baltų ženklinimo linijų, atskiriančių stovėjimo vietas.
- Nepastatykite automobilio per arti ir per toli gale esančios linijos.
- Laikykitės kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y., pastatykite automobilį kiek galite centruotai.
- Jei parkavimo vietos nėra sužymėtos baltomis linijomis, mintyse nusibraižykite nematomas juostas.
Išvažiavimas iš stovėjimo vietos
- Išvažiuojant priekiu: Įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuokite tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
- Išvažiuojant galu: Įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuokite tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.
Eismo įvykiai automobilių stovėjimo aikštelėse
Deja, automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač prie didelių prekybos centrų, įvyksta nemažai eismo įvykių. Vilniuje prie prekybos centro Ozo g. 25 per metus įvyksta virš šimto eismo įvykių. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais automobilių stovėjimo aikštelėse įvyko 3,5 tūkst. draudžiamųjų įvykių, kurie sudaro 7,5 proc. visų įvykių. Dažniausiai tokie įvykiai fiksuojami didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur stovėjimo aikštelėse būna daugiau automobilių. Įprastai tokių eismo įvykių žalos yra nedidelės - siekia kelis šimtus eurų. Tačiau draudimo bendrovė pernai atlygino ir 27 tūkst. eurų nuostolius, kai automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė du atbulomis važiavę automobiliai. Iš viso pernai „Gjensidige“ už žalas, kurias transporto priemonių savininkai patyrė automobilių stovėjimo aikštelėse, išmokėjo virš 2 mln. eurų.
Dažniausios eismo įvykių priežastys:
- Vairuotojų neatidumas važiuojant atbuline eiga.
- Nusitrynusios žymos ant asfalto.
- Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir nemandagumas kelyje.
- Pirmumą turinčio automobilio nepraleidimas.
- Greta stovinčio automobilio apgadinimas neatsargiai atidarant dureles.
Šių klaidų bendras vardiklis - vairuotojų nedėmesingumas.
Kaip elgtis įvykus eismo įvykiui?
Eismo įvykiu yra laikomas ne tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar kai nukenčia žmonės, bet ir tada, kai yra apgadinamas turtas. Jei įvyko eismo įvykis, svarbu:
- Neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos.
- Pabandykite surasti kitos transporto priemonės vairuotoją. Palaukite 20-30 minučių. Jei nelaimė įvyko kieme, paprašykite kaimynų pagalbos. Jei avarija įvyko prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių, kad darbuotojas praneštų žalą patyrusio automobilio valstybinius numerius per garsiakalbį.
- Jei nepavyksta surasti vairuotojo, paskambinkite trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. Policijos pareigūnai, tikėtina, padės surasti transporto priemonės savininką ir su juo susisieks.
- Nenurodykite raštelių už valytuvo, nes tai nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju. Palikus raštelį, galima būti baudžiamam už administracinį nusižengimą (pasitraukimą iš įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles), jei jį radęs vairuotojas kreipsis į policiją.
- Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, nedvejodami kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą.
Greitis ir atidumas - lemiami veiksniai
Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje, patariama vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į eismo tvarką ir kelio ženklinimą. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Vairuotojai turi praleisti kitus automobilius, kurių judėjimo kryptį jie kerta, jei kelio ženklinimas rodo, kad privalote tai padaryti. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle.
Požeminės stovėjimo aikštelės: ypatumai ir taisyklės
Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, daug incidentų kyla dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių. Ypač sunku būna susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų.
Dešinės rankos taisyklė ir jos taikymas
Dešiniosios rankos taisyklė visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o mes kertame lygiareikšmę vienodos dangos sankryžą. Pagal KET 159 p. lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Tik tais atvejais, kai nėra kelio ženklų, bet susikertantys keliai yra nevienodos dangos (pavyzdžiui, vienas kelias asfaltuotas, o jį kertantis - žvyrkelis), mes jau turime sankryžą, kurioje pirmumą turės važiuojantys asfaltuota danga. Ji - neatsiejama vairavimo kultūros dalis, todėl turime atidžiai stebėti kelią ir leisti dešinėje esantiems automobiliams saugiai užbaigti manevrą, nepaisant to, ar jie važiuoja tiesiai, ar atlieka posūkį. Jei visi laikytųsi dešinės rankos taisyklės, jokių dviprasmiškumų nekiltų.
Kada dešinės rankos taisyklė negalioja?
- Dešinės pusės taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos, nes vairuotojai privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir duoti pirmenybę kitiems eismo dalyviams.
- Dešinės rankos taisyklė taip pat negalioja, jei ant kelio dangos iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.
- Taip pat dešiniosios rankos taisyklė negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Būtent ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu.
Netvarkingai pastatyti automobiliai
Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui. Požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniausiai daugiausia, o kartais vos matomai nukenčia automobilių bamperiai, veidrodėliai, transporto priemonės būna apibraižomos.
Parkavimas per dvi stovėjimo vietas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas. O jeigu vienas vairuotojas automobilį pastato ne į savo vietą, tai ir kitas vairuotojas priverstas taip daryti. Dėl to vienoje vietoje automobiliai stovi didesniais tarpais, kitur tenka labiau susispausti. Galiausiai kažkas įspraudžia savo transporto priemonę taip, kad kitas vairuotojas ir keleiviai negali laisvai patekti į savo automobilį.
Važiavimas atbulas: atsargumas būtinas
Tiek kiemuose, tiek automobilių aikštelėse susiduriame su automobiliais, bandančiais atbulomis išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos. Nors KET aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau kai kurie vairuotojai šį nurodymą ignoruoja. Išvažiuodami iš savo vietos jie neretai skuba, pamiršta apsidairyti ir pažiūrėti į veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes. Gerai, jei automobilio galiniame buferyje yra atstumo davikliai, fiksuojantys iš šono atvažiuojančius automobilius, o jei tokių nėra ir jei mažesnis automobilis stovi tarp dviejų didesnių - padėtis tikrai ne iš lengvųjų.
Padėtį apsunkina ir tai, kad dažnas vairuotojas automobilių statymo aikštelėse juda ne leistinu 20 km/val. o bent dvigubai greičiau, tarsi ten būtų gatvė. Tokiose situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles - tiesiog leisti kitam vairuotojui pabaigti atlikti manevrą: sustoti, jeigu užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos, žibintai ir išleisti jį iš stovėjimo vietos. Juk tikriausiai patys ne kartą esate buvę tokioje padėtyje ir žinote, kad tai nelengva. Tad sustokite, nepaisant to, kad turite pirmumą.
Atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Tačiau jeigu žala didesnė, bauda gali siekti ir 1 500 eurų. O jeigu eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, bauda gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Vairavimo kultūra ir mandagumas
Stovėjimo aikštelėje dėmesį reikėtų sukaupti labiau nei gatvėje ir prisiminti, kad joje galioja Gyvenamosios zonos taisyklės. Negalima viršyti 20 km/h greičio. Pėstiesiems visose situacijose teikiama pirmenybė. Lenkimai šioje zonoje draudžiami. Važiuodami atbuline eiga vairuotojai privalo praleisti visus kitus eismo dalyvius. Stebėkite ženklus ir ženklinimus, prisiminkite dešinės rankos taisyklę.
Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant jūsų regėjimo laukas būtų geresnis, o manevras - saugesnis. Tačiau labai dažnai statantys mašiną galu galvoja tik apie savo manevrą ir nieko daugiau: staiga automobilis, nerodydamas jokių ženklų (pagal KET, ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius, juos reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga) pasukamas skersai, o po akimirksnio jau pradeda judėti atbulomis. Bet juk galima lukterėti, pažvelgti į veidrodėlius, praleisti kitus automobilius ir tik tada manevruoti. Žinoma, standartinių ir vienodų situacijų nebūna, tačiau tokiu atveju statantis automobilį ir laukiantis, kol kelias judėti pirmyn vėl bus laisvas, turėtų vadovautis abipuse pagarba.
Prekybos centrų valdytojų atsakomybė
Didelę dalį kaltės už įvykius stovėjimo aikštelėse turėtų prisiimti ir prekybos centrų valdytojai. Stovėjimo vietų standartas reikalauja, kad vienam automobiliui turi būti skiriama 2,5 m pločio stovėjimo vieta. Siūlyčiau šį plotį didinti, nes standartas senas, o nauji automobiliai yra linkę platėti, tad vietos įlipti ir išlipti darosi vis mažiau. Taip pat svarbu tinkamai suženklinti pravažiavimus, nurodyti, kurie keliai yra pagrindiniai, o kurie - šalutiniai. Būtina, kad žymėjimas būtų aiškus ir atitiktų nustatytus reikalavimus. Tam maždaug du kartus per metus jis turi būti atnaujintas. Tikrai dažnai eismo įvykio priežastimi tampa nusitrynusios žymos. Tokiu atveju policija eismo įvykio kaltininkais pripažįsta abu į ją patekusius asmenis.
tags: #kurio #automobilio #vairuotojas #privalo #duoti #kelia