Pastarosiomis savaitėmis, po pandemijos nulemtos pauzės, kruiziniai laivai sugrįžo į Veneciją, o protestuojantys prieš juos miesto gyventojai ir aktyvistai susibūrė su „No big boats“ vėliavomis mažose valtyse ir krantinėje. Italijos kultūros ministras Dario Franceschini teigia, jog sprendimas uždrausti dideliems laivams įplaukti į Venecijos lagūną priimtas siekiant apsaugoti trapią ekosistemą nuo masinio turizmo neigiamų pusių, o valdžios įsikišimo „nebebuvo galima atidėti“.
Venecijos valdžios sprendimai dėl kruizinių laivų
Draudimo įsigaliojimas ir priežastys
Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo draudimas, užkertantis kelią į lagūną patekti laivams, sunkesniems nei 25 000 tonų, ilgesniems nei 180 m (apie 590 pėdų), aukštesniems nei 35 m (apie 115 pėdų) bei tiems, kurie manevruodami naudoja daugiau nei nustatytą degalų kiekį. Ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybė dar balandį paskelbė planuojanti uždrausti dideliems kruiziniams laivams įplaukti į istorinio senamiesčio lagūną, tačiau draudimo data nebuvo nustatyta. Be to, draudimą sąlygojo naujo uosto, kuriame galėtų išsilaipinti laivais atplaukę turistai, pastatymas, o tai gali trukti metus.
Alternatyvūs sprendimai ir skeptikų nuomonės
Pastaruosius 10 metų buvo svarstoma apie kruizinių laivų nukreipimą į Margheros uostą, tačiau tai sukėlė nuostabą. Skeptikai atkreipia dėmesį, kad šis uostas skirtas krovininiams laivams ir nė iš tolo nėra toks vaizdingas kaip miesto lagūna. Kitas projektas - nuolatinis keleivių terminalas prie Lido „įėjimo“ į lagūną, kurį kelios Italijos vyriausybės svarstė metų metus.
Francesco Galietti, Tarptautinės kruizinių linijų asociacijos (Cruise Lines International Association) nacionalinis direktorius, teigė, kad tai teigiamas sprendimas, galintis tapti naujos eros pradžia. Pasak Galietti, sektorius tikisi, kad naujos prieplaukos bus įrengtos 2022 m., kai turistai masiškai grįš į kruizus.
Incidentai Venecijos lagūnoje
„Costa Deliziosa“ incidentas
Vieną sekmadienį beveik 300 metrų ilgio, 12 denių turintis kruizinis laivas „Costa Deliziosa“, gabenantis daugiau kaip 3,8 tūkst. keleivių, vos nekliudė motorinės jachtos, kai buvo tempiamas vilkikų per smarkią liūtį. Incidentas įvyko netoli nuo garsiosios Venecijos Šv. Morkaus aikštės. Priekinis vilkikas sugebėjo atitraukti kruizinį laivą tolyn nuo jachtos ir saugiai ištempė jį iš lagūnos. 50 metrų ilgio jachtoje buvę žmonės išbėgo iš savo laivo į prieplauką.
Kruizinio laivo avarija Venecijoje: MSC Opera susidūrė su „Countess“ upe
„MSC Opera“ avarija ir debatų atsinaujinimas
Šįkart nelaimės buvo išvengta, bet birželio 2-ąją kitas kruizinis laivas - 13 denių „MSC Opera“ - kliudė prieplauką ir turistinį laivelį, sužeisdamas keturis žmones. Ši avarija iš naujo pakurstė seniai vykstančius debatus apie žalą, daromą miestui ir jo trapiai ekosistemai kruizinių laivų, praplaukiančių labai arti krantų. Kritikai sako, kad laivų sukeliamos bangos ardo lagūnoje įsikūrusio ir kanalų išraižyto miesto pamatus. Venecija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Prieš dvejus metus vyriausybė paskelbė, kad didieji laivai bus nukreipti toliau nuo istorinio centro, bet šio pažado neišpildė.
Italijos aplinkos ministras Sergio Costa po birželį įvykusio incidento kalbėjo: „Kruiziniai laivai neturėtų plaukioti Džudekos kanalu. Jau ne vieną mėnesį dirbome, kad jie būtų perkelti.“
„Costa Concordia“ katastrofa (2012 m.)
Tragedijos aplinkybės ir aukos
2012 metų sausio 13-ąją įvykusi kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa prie Italijai priklausančios Džilijo salos tapo viena didžiausių pastarojo meto laivybos tragedijų. Beveik 300 metrų ilgio laivas, plaukiojęs po Viduržemio jūrą, rėžėsi į uolą, patyrė didelę skylę ir iš dalies nuskendo. Šioje nelaimėje žuvo 32 žmonės, o daugelis keleivių patyrė sužeidimus ir potrauminio šoko sukeltus negalavimus. Katastrofos metu laive buvo daugiau nei 4 000 žmonių iš 54 šalių.
Kaltintojų pateiktame dokumente pasakojama apie paniką ir chaosą, apėmusius daugiau nei 4 tūkst. laivo keleivių ir įgulos narių, kai pro didžiulę laivo šone išmuštą skylę pradėjo plūsti vanduo. Laivas pradėjo svirti ant šono.
Penkerių metukų Dayna Arlotti bei jos tėtis Williamsas Arlotti žuvo, nes neberado laisvų vietų gelbėjimo valtyje, tad įgula juos nukreipė į kitą laivo pusę, kur per neapdairumą jie nukrito į vandens jau apsemtą laivo dalį. Tėvas ir dukra nuskendo. 25 metų laivo baro darbuotoja Erika Molinala iš Peru žuvo įkritusi į vandenį, nes neturėjo gelbėjimosi liemenės. Laive muzikantu dirbęs Giuseppe Girolamo vietą gelbėjimo valtyje iš geros širdies užleido kitam keleiviui, tačiau šis herojiškas poelgis jam kainavo gyvybę. Jis taip pat įkrito į vandenį ir nuskendo. Kruizinio laivo keleivė Maria D'Introno šiaip ne taip pasiekė gelbėjimo valtį, tačiau jai teko grįžti į laivą, nes valties taip ir nepavyko nuleisti į vandenį. Laivui ir toliau skęstant, moteris buvo priversta šokti į vandenį, tačiau nemokėjo plaukti ir taip pat nuskendo.
Katastrofos priežastys ir kapitono atsakomybė
Tyrimai parodė, kad pagrindinė katastrofos priežastis buvo kapitono Francesco Schettino padarytos klaidos. Jis buvo kaltinamas nutrūktgalviškai nukreipęs didžiulį laivą per arti kranto, taip pat demonstratyviu aplaidumu ir panika, delsęs paskelbti įsakymą palikti laivą. Kai kurie liudytojai teigė, kad kapitonas buvo pastebėtas krante likus dviem valandoms iki visų keleivių evakuacijos, o tai yra akivaizdus jūrų statuto pažeidimas. Kaltintojai ir toliau tvirtina, jog laivo kapitono dėmesį iki tragedijos likus kelioms minutėms blaškė ant kapitono tiltelio buvusi Domnica Cemortan, buvusi šokėja iš Moldovos. Spėjama, jog būtent mergina ir priėjęs vyriausiasis laivo padavėjas išblaškė kapitoną, kuris priplaukė per arti akmenuotų Džilijo salos krantų. Tyrėjai kelia versiją, kad kapitonas plaukė akivaizdžiai per arti salos - į zoną, kurioje pilna povandeninių uolų. Įtariama, kad kapitonas norėjo, kad vakarieniaujantys keleiviai iš arčiau pamatytų gražiai apšviestą Džilijo salą.
Kapitonas Francesco Schettino buvo sulaikytas ir jam buvo pradėta baudžiamoji byla dėl netyčinio nužudymo ir dėl to, kad jis paliko laivą dar nesibaigus keleivių evakuacijai. Vėliau jam buvo paskirta 16 metų kalinimo bausmė, tačiau jis dar kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. Sulaikytas ir kapitono padėjėjas Ciro Ambrosio. Šie vyrai kaltinami nužudymu dėl neatsargumo. Kompanija „Costa Crociere“, kuriai priklauso laineris, pripažino, kad nelaimė atsitiko dėl „žmogiškojo veiksnio“ ir atsiprašė už incidentą bei pareiškė užuojautą aukų artimiesiems. Kompanija 2013 metais išvengė baudžiamųjų kaltinimų, sutikusi sumokėti 1 mln. eurų baudą. Išgyvenusiems žmonėms, kurie atsisakė pirminio pasiūlymo ir tapo civiliniais ieškovais, buvo priteista po 30 tūkst. eurų.
Kruizinio laivo avarija Venecijoje: MSC Opera susidūrė su „Countess“ upe
Gelbėjimo operacija ir dingusieji
Prieš pat kapitonui pateikiant kaltinimus palikus skęstantį laivą, pats laivo vadas aiškino, kad, nutikus nelaimei, specialiai vairavo 290 metrų ilgio milžiną arčiau salos, kad žmonėms būtų lengviau išsigelbėti. Tačiau keleiviai pasakoja visai kitokius dalykus: neva valandą po avarijos jiems apskritai nebuvo duota jokių aiškių nurodymų, kaip gelbėtis. Gelbėjimo operacijos metu buvo rastas vienas įgulos narys italas, patyręs kojų sužeidimų.
Po katastrofos 40 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Gelbėtojai vienoje kajutėje po avarijos rado įstrigusią jaunavedžių porelę iš Pietų Korėjos, tačiau gelbėjimo operacija užtruko ilgiau nei dvi valandas. Gelbėtojų komandos vadas Vincenzo Bennardo pasakojo agentūrai AP, kad surasti korėjiečių porą milžiniškame laive buvo labai sunku. Speciali ugniagesių grupė 30-mečius korėjiečius rado dar neapsemtoje laivo dalyje.
Narams apžiūrėti beveik 2000 kajučių ir patalpų, esančių po vandeniu, buvo labai sunku, kai kurie praėjimai buvo užversti nuolaužomis. Toskanos regiono prezidentas Enrico Rossi sakė, kad tuo metu tebebuvo dingę šeši įgulos nariai ir 11 keleivių. Iš viso laivu „Costa Concordia“, kuris užplaukė ant povandeninės uolos ir pradėjo skęsti, plaukė daugiau kaip 4,2 tūkst. žmonių. Po katastrofos buvo rasti dar du keleivių kūnai - Italijos ir Ispanijos piliečių, kurie pasvirus laivui pateko į spąstus ir nuskendo.
Laivo likimas ir atminimo iškilmės
Milžiniškas laivas „Costa Concordia“, kurio vertė siekė 450 mln. eurų, po sudėtingos operacijos 2014 metais buvo atitemptas į Genują, kur jau seniai išardytas. 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo baigti laivo atstatymo į vertikalią padėtį darbai, o galutinis išardymas įvyko 2017 m. Kasmet Džilijo saloje minimos šios tragedijos metinės. Po pamaldų Chiesa dei Santi Lorenzo e Mamiliano bažnyčioje du jūreiviai iš pakrančių apsaugos laivo į jūrą nuleido gėlių vainiką žuvusiesiems atminti. Meras Sergio Ortellis teigė, kad tai paskutinės viešos atminimo iškilmės, siekiant pagerbti 32 aukas. Kitais metais minėjimas vyks nedideliame rate, nedalyvaujant žiniasklaidos atstovams. 21:45 val., tuo metu, kai „Costa Concordia“ atsitrenkė į uolą, sugaus uoste stovinčių laivų sirenos. Dėl pandemijos reginiuose saloje laukiama tik nedaug tuomečių keleivių ar aukų artimųjų.
„Costa Concordia“ klasė ir ankstesni incidentai
„Costa Concordia“ buvo pirmasis iš „Concorde“ klasės kruizinių laivų. Vėliau buvo pastatyti kiti panašaus dydžio laivai: Costa Serena, Costa Pacifica, Costa Favolosa, Costa Fascinosa ir Carnival Splendor. „Costa Concordia“ yra didžiausias Italijoje pastatytas laivas (114 500 BRT), pradėjęs plaukioti 2006 m. Prieš didžiąją katastrofą, 2008 m. lapkričio 22 d., šis laivas su keleiviais stipraus vėjo buvo nustumtas nuo kurso ir atsitrenkė į uosto įrenginius prie Sicilijos Palermo miesto.