Socialinių tinklų vartotojai dažnai dalijasi istorijomis apie problemas, kylančias pardavus ar įsigijus naudotą automobilį. Pasitaiko atvejų, kai buvusiam transporto priemonės savininkui atkeliauja administracinės baudos už greičio viršijimą ar kitus eismo taisyklių pažeidimus, nors automobilis jau seniai parduotas ir perregistruotas. Taip pat nereti atvejai, kai pirkėjas, įsigijęs automobilį, susiduria su rimtais defektais, apie kuriuos nebuvo informuotas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išvengti šių problemų ir kokios teisės gina vartotojus nekokybiškų automobilių pardavimo atveju.
Administracinės baudos buvusiam savininkui: prevencija ir veiksmai
Viena iš dažnų situacijų, su kuria susiduria buvę automobilių savininkai, yra administracinės baudos, atkeliaujančios už jau parduotą transporto priemonę. Kaip teigia socialinių tinklų vartotojai, net ir nurašius bei perregistravus automobilį „Regitroje“, baudos gali toliau ateiti buvusiam šeimininkui. Paskambinus į komisariatą, prašoma pirkimo-pardavimo sutarties ir dokumento kopijos iš „Regitros“, patvirtinančios, kad mašina nurašyta. Nors tokie dokumentai išsiunčiami, kartais baudos vėl atkeliauja. Vis dėlto, bauda anuliuojama, kai pirkimo-pardavimo sutartis pateikiama policijos atstovams.
Policijos rekomendacijos, kaip išvengti nesusipratimų
Policijos atstovai patvirtina, kad tokių atvejų, kai administracinės baudos atkeliauja buvusiam transporto priemonės savininkui, pasitaiko. Šios problemos kyla, kai administracinis nusižengimas užfiksuojamas ne įtariamojo akivaizdoje, o protokolas surašomas transporto priemonės savininkui (valdytojui) pagal Kelių transporto priemonių registro duomenis. Todėl labai svarbu tinkamai užpildyti visus būtinus dokumentus pardavimo metu. „Transporto priemonę pardavęs arba ją nupirkęs asmuo turi tinkamai įforminti būtinus dokumentus - tada nekyla ir nekils jokių problemų“, - paaiškino policija.
Ką daryti, jei atkeliavo nepagrįsta bauda?
Jeigu buvęs transporto priemonės savininkas vis dėlto susidūrė su minėta problema ir su paskirta bauda nesutinka, jis turėtų kreiptis į policijos įstaigą. Asmuo, gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, turėtų atidžiai susipažinti su visa informacija. Esant neatitikimų, būtina kreiptis į policijos įstaigą pranešime nurodytu el. paštu arba rašyti įstaigos adresu. Policijos pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo yra aiškiai nurodyta:
- Įstaiga, kurioje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
- Įstaigos, kuriai galima pateikti paaiškinimus, adresas.
- El. pašto, kuriuo galima pateikti paaiškinimus, adresas.
Buvusiam transporto priemonės valdytojui įrodžius, kad automobilio savininkas yra kitas asmuo ir būtent jis padarė nusižengimą, iškart anuliuojamas surašytas administracinis nusižengimo protokolas.
Kaip greitai parduoti automobilį Lietuvoje
Automobilio pardavimas: svarbiausi aspektai ir dokumentai
„Regitros“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė pabrėžia, kad kiekvienas asmuo, nusprendęs parduoti transporto priemonę, privalo atkreipti dėmesį į tai, kokie dokumentai yra pasirašomi. Pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.
Pirkimo-pardavimo sutartis ir jos detalės
Pirkėjo ir pardavėjo interesus gina ne tik pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir kiti automobilio įsigijimą patvirtinantys dokumentai, pavyzdžiui, pinigų perdavimo-priėmimo aktas ar bankinių pavedimų išrašai. Tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui teisme, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.
Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, kurios formą galima rasti „Regitros“ puslapyje, labai svarbu įsitikinti, ar asmuo nurodo savo tikrąjį vardą ir pavardę. „Būtina įsitikinti, ar sutartis tikrai pasirašoma su tikruoju asmeniu. Paprasčiau tariant, galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje“, - teigia E. Bardauskienė.
Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją:
- tikrą automobilio kainą,
- ridą,
- defektus ir kitus svarbius duomenis.
Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Jei už automobilį atsiskaitoma sutarties pasirašymo metu, į ją galima įtraukti punktą, jog pinigai už transporto priemonę gauti ar sumokėti. Jei atsiskaitymas planuojamas vėliau, į sutartį galima įtraukti eilutę su informacija, kaip ir kokiais terminais bus atsiskaitoma. Tuomet, jei už automobilį bus sumokama grynaisiais, būtina tai užfiksuoti raštu, t. y. perdavimo-priėmimo aktu, kuris būtų patvirtintas abiejų šalių parašais.
Savininko deklaravimo kodas (SDK)
Nuo gegužės 1 d. įsigaliojęs savininko deklaravimo kodas (SDK) taip pat įnešė tam tikrų permainų parduodant transporto priemonę. Prieš perkant transporto priemonę, klientams visada patariama įsitikinti, ar perkama transporto priemonė turi SDK. Šį kodą taip pat patariama nurodyti ir pirkimo-pardavimo sutartyje. Tokiu būdu pirkėjas žinos, kad transporto priemonę perka iš tikrojo savininko ir, jei po įvykusio sandorio paaiškėtų, pavyzdžiui, kad automobilis turi tam tikrų defektų, klientas galės susisiekti su tikruoju buvusiu savininku bei pareikalauti iš jo atsakomybės. Ar transporto priemonės SDK kodas yra galiojantis, galima pasitikrinti „Regitros“ interneto svetainėje.
Deklaracija ir registracija: du atskiri procesai
E. Bardauskienė perspėja, kad anksčiau pirmasis į „Regitrą“ turėjo kreiptis pardavėjas, pranešantis apie parduotą automobilį, o pirkėjas nuosavybę patvirtindavo registruodamas automobilį savo vardu. Dabar esama tvarka skiriasi: „Nuo gegužės 1 d. transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo deklaravimas ir jos registracija yra du visiškai atskiri procesai.“
Kitaip tariant, iš pradžių sistemoje turi būti užfiksuojamas naujasis savininkas ir tik tada jis gali kreiptis dėl transporto priemonės registracijos. Nuo šiol pirmasis į „Regitrą“ kreipiasi pirkėjas ir pateikia įgijimo deklaraciją, o tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis. Tik pirkėjui pateikus, o pardavėjui patvirtinus duomenis, naujajam savininkui suteikiamas kitas SDK ir sistemoje jis tampa deklaruotu transporto priemonės savininku bei jau gali kreiptis dėl jos registracijos. Abi pusės šiuos veiksmus turi atlikti per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo.
„Regitra“ dar kartą primena, kad jei tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su teisingai nurodytais duomenimis, automobilio pardavėjas turi teisinį dokumentą, kuris įrodo, kad jis niekaip nebesusijęs su parduota transporto priemone, todėl jeigu buvo atsiųsta administracinė nuobauda, reikia kreiptis į policiją ir pateikti pirkimo-pardavimo sutartį.
Nekokybiško automobilio įsigijimas: pirkėjo teisės ir pardavėjo atsakomybė
Teismams neretai tenka nagrinėti bylas, kai pirkėjas, savarankiškai apžiūrėjęs automobilį, jį įsigyja pasikliaudamas pardavėjo tvirtinimu, kad automobilio būklė yra gera. Dažnu atveju techninės apžiūros terminas nebūna pasibaigęs, o automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyti arba nurodyti nežymūs automobilio defektai. Servise pirkėjas sužino, kad remontas, lyginant su automobilio įsigijimo kaina, atsieis neproporcingai daug, arba kad automobilis apskritai netinkamas eksploatuoti.
Pardavėjo pareigos ir garantijos
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, žinodamas apie tuos trūkumus, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia maža parduodamo automobilio kaina ar paties pardavėjo nežinojimas apie automobilio būklę. Net jei automobilis parduodamas pigiau nei rinkos vertė arba pats pardavėjas nežinojo apie automobilio defektus, už tokius po pirkimo paaiškėjusius defektus pardavėjui teks atsakyti.
Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui automobilį, kurio kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Todėl pardavėjas atsako už automobilio trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki automobilio perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Vienintelė galimybė pardavėjui išvengti atsakomybės dėl netinkamos parduodamo automobilio kokybės yra nurodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje visus jam žinomus automobilio defektus, nes kai defektai nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas dėl tokių defektų negali reikšti pretenzijų pardavėjui.
Pirkėjo teisės ir įrodinėjimo našta
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto automobilio kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas automobilis buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo parduodamo automobilio kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju automobiliu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
Pirkėjas, įsigijęs automobilį, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises, kreipdamasis į pardavėją bei pradėdamas bylą teisme. Pirkėjui tenka pareiga teikti įrodymus, jog automobilis perdavimo metu neatitiko kokybės reikalavimų, turėjo konkrečių defektų ar kitų trūkumų ar jo eksploatuoti nebuvo galima nuo pat įsigijimo momento. Bylose dėl automobilių defektų baigtis paprastai priklauso nuo svarbių aplinkybių visumos, todėl nusprendus savo pažeistas teises ginti teisme, automobilio pirkėjui pravartu kruopščiai įsivertinti visus aptartus aspektus ir galimas rizikas.
Terminai defektams pranešti
CK 6.338 straipsnio 2 dalis numato, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Iš teismų bylų analizės galima daryti išvadą, kad telefonu pardavėją apie pastebėtus trūkumus reikėtų informuoti iš karto - t. y., per kelias dienas nuo trūkumų pastebėjimo. Visuomet pravartu turėti tokio pardavėjo informavimo įrodymus.
Esminiai automobilio defektai ir sutarties nutraukimas
Vienas iš svarbesnių bylos aspektų yra laikotarpis nuo automobilio įsigijimo iki defektų išryškėjimo. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e3K-3-193-421/2020) teismas sprendė, kad nepaisant to, jog pirkėjas apžiūrėjo ir išbandė perkamą automobilį ir, kad pirkdamas 15 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip kad naujo automobilio savininkas, pažymėjo, kad ir naudotas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Praktikoje dažniausiai pirkėjai savo pažeistas teises gina naudodamiesi galimybe atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas) arba reikalauti sumažinti pirkimo kainą. Automobilio variklio defektas yra dažniausiai pasitaikantis esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją ginti savo pažeistas teises. Paprastai parduoto automobilio trūkumų faktas laikomas įrodytu, jei variklis sugenda praėjus nedaug laiko (pavyzdžiui, mėnesiui) po jo įsigijimo. Kiti defektai, teismų praktikoje pripažįstami esminiais, yra pavarų dėžės, starterio, išmetamųjų dujų sistemos, sankabos sistemos defektai, taip pat kiti rimti defektai, trukdantys automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Kasacinis teismas, aiškindamas, kokie automobilio trūkumai gali būti esminiai ir kada galima dėl to nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, nurodė, jog, nors apie dalį automobilio trūkumų pirkėjas buvo informuotas prieš sudarant sutartį (pvz., kad automobilis buvo remontuotas, sumontuotos kitų automobilių markių dalys, pakeistas jo originalus benzininis variklis į dyzelinį), dalis (tačiau ne visi) jų buvo akivaizdžiai matoma net neturint specialių žinių (pvz., neveikiantis stovėjimo stabdys, neveikiantys posūkio bei avarinės signalizacijos žibintai, kėbulo korozija), vis dėlto esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo, kurie padarė išvadą, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų ir jo eksploatuoti negalima. Tai, kad ieškovo įsigytas naudotas automobilis, atlikus techninę apžiūrą netrukus po jo įsigijimo, pripažintas neatitinkančiu techninių reikalavimų ir jo kokybės trūkumai buvo tokie, kad jį uždrausta eksploatuoti, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, t. y. jo trūkumai buvo esminiai. Be sutarties nutraukimo bei pinigų grąžinimo, pirkėjas gali reikalauti pardavėjo kompensuoti automobilio remontą pinigais arba reikalauti pardavėjo tokį remontą atlikti, ir tai yra pirkėjo pasirinkimas, bet ne prievolė.
Vartotojų teisių apsauga
Fiziniam asmeniui sudarant sutartį su juridiniu asmeniu, galioja vartotojų teises ginantys įstatymai, suteikiantys vartotojams didesnę pažeistų teisių apsaugą bei palengvinantys įrodinėjimo procesą. Netgi automobilį įsigijus iš fizinio asmens, ne visais atvejais reiškia, kad nebus taikomos vartotojo apsaugą reglamentuojančios teisės normos.
Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis).
Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas reglamentavimas, numatantis dviejų pakopų vartotojo teisių gynimo priemonių sistemą:
- Paaiškėjus, kad prekė (automobilis) yra netinkamos kokybės, pirmiausia vartotojas turės teisę reikalauti pardavėjo prekę pataisyti arba pakeisti tinkamos kokybės preke (automobiliu).
- Pardavėjui nepataisius automobilio ar jo nepakeitus kitu, vartotojas turės teisę reikalauti sumažinti automobilio kainą arba nutraukti sutartį.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apsaugojo pardavėjo teises, įtvirtindamas, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Tiesa, pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Pirkėjo elgesio svarba
Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje (e2A-945-430/2020) pirkėjas įsigijo naudotą automobilį, kurio techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs ir kuris, kaip nurodyta šalių sudarytoje sutartyje, turėjo nemažai įvairių trūkumų. Nors automobilio apžiūros metu pirkėjui įtarimų sukėlė tam tikri neįprasti garsai, jis nusprendė papildomai netikrinti šio automobilio nuodugniau ir jį įsigijo. Teismas konstatavo, kad pirkėjas sutarties sudarymo metu nebuvo pakankamai rūpestingas, nors turėjo žinoti, jog perkamas naudotas automobilis turi kitų trūkumų, o ne tik nurodytus rašytinėje sutartyje, tačiau jam tai buvo priimtina. Taigi pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, už parduodamo naudoto automobilio kokybę pirmiausiai yra atsakingas pardavėjas.
Kai automobilis parduodamas be nuosavybės teisės
Deja, Lietuvoje vis dar įmanoma parduoti automobilį, kuris tau nepriklauso. Tokių istorijų pabaiga dažniausiai nebūna laiminga. AVOCAD advokatas Mantas Baigys pasakoja apie atvejį, kai klientui buvo visiškas netikėtumas - automobilis buvo nupirktas, įregistruotas Lietuvoje, jokių kliūčių nebuvo. Tačiau vėliau, per patikrinimą, transporto priemonė buvo sulaikyta, nes Belgijoje paaiškėjo jos ryšys su bankroto procesu ir teisėto savininko pretenzijomis.
Teismų praktika: Utenos apylinkės teismo sprendimas
Šią situaciją neseniai nagrinėjo Utenos apylinkės teismas, pripažinęs negaliojančia automobilio „Audi“ pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad pardavėjas neturėjo nuosavybės teisės į parduotą transporto priemonę - automobilis buvo ieškomas tarptautiniu mastu ir turėjo būti grąžintas teisėtam savininkui. Dėl šios priežasties pirkėjas faktiškai liko ir be automobilio, ir su papildomomis išlaidomis.
Ginčas kilo po to, kai Lietuvoje įsigytas ir be kliūčių pirkėjo vardu įregistruotas automobilis po kelių mėnesių buvo sulaikytas Latvijoje. Pasienio patikros metu paaiškėjo, kad transporto priemonė yra įtraukta į Šengeno informacinę sistemą kaip ieškoma Belgijos iniciatyva, o automobilis turi būti konfiskuotas ir perduotas teisėtam savininkui.
Bylos duomenimis, transporto priemonę ieškovas įsigijo iš Lietuvos bendrovės, o ši automobilį buvo pirkusi Vokietijoje iš fizinio asmens. Nors pardavėja teigė veikusi sąžiningai ir rėmėsi jai pateiktais registracijos dokumentais, teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su automobilio kilme ir dokumentais. Ypač reikšminga tapo tai, kad Belgijos registracijos liudijime buvo aiškiai nurodyta: šis dokumentas nepatvirtina nuosavybės teisės, o transporto priemonės valdytoju jame buvo nurodyta ne automobilį pardavęs fizinis asmuo, bet kita Belgijos bendrovė. Teismas konstatavo, kad vien registracijos liudijimo perdavimo nepakanka laikyti įrodymu, jog pardavėjas turėjo nuosavybės teisę į transporto priemonę ar teisę ją perleisti.
Pardavėjo pareiga užtikrinti nuosavybės teisę
Teismas pabrėžė, kad pagal Civilinį kodeksą pardavėjas turi imperatyvią pareigą patvirtinti, jog parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise, o tretieji asmenys į jį neturi teisių ar pretenzijų. Ši pareiga nėra vien formalumas - jos pažeidimas gali lemti sandorio negaliojimą. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo automobilio savininkė ir neturėjo teisės jo parduoti, todėl sudaryta sutartis buvo pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Svarbi bylos dalis buvo ir restitucijos klausimas. Kadangi automobilis jau buvo sulaikytas Latvijoje ir saugomas iki perdavimo teisėtam savininkui, jo grąžinimas pardavėjai objektyviai nebebuvo galimas. Todėl teismas taikė vienašalę restituciją - įpareigojo pardavėją grąžinti pirkėjui visą už automobilį sumokėtą kainą. Be to, teismas priteisė ir dalį pirkėjo patirtų nuostolių, įskaitant išlaidas teisinei pagalbai Latvijoje, registravimo ir taršos mokesčiams, „Regitros“ pažymai bei daliai draudimo išlaidų po automobilio sulaikymo.
Šis sprendimas yra reikšmingas ne tik konkrečios bylos šalims, bet ir platesnei naudotų automobilių rinkai. Jis dar kartą primena, kad transporto priemonės registracija ar formalus jos įrašymas registre savaime nesukuria nuosavybės teisės ir nepašalina rizikos, jei pati nuosavybės grandinė yra ydinga. „Regitra“ nevertina transporto priemonių valdymo pagrindų teisėtumo, o registracija yra tik vienas iš įrodymų, galinčių būti paneigtų kitais duomenimis. Pasak Manto Baigio, praktinė šios bylos žinutė labai aiški: transporto priemonių pardavėjai turi kruopščiai tikrinti ne tik automobilio techninę ar registracinę istoriją, bet ir patį nuosavybės perleidimo pagrindą.
Apibendrinimas ir patarimai pirkėjams
Jei parduotas automobilis neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės automobilį pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės automobilio pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir automobilio defektai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Atsakant į klausimą, pirmiausiai reikėtų žiūrėti automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytus duomenis ir ar ten pažymėti kokie nors automobilio defektai ar tokie defektai buvo akivaizdūs. Tokiu atveju, kai po trumpo naudojimo laiko paaiškėja automobilio defektai ir jie yra esminiai, t. y. dėl jų automobilio naudojimas yra negalimas, apsunkintas ar brangus jo remontas, pirkėjui rekomenduojama kreiptis į automobilio gamintojo atstovo Lietuvoje servisą ir padaryti detalią automobilio patikrą arba kreiptis į nepriklausomus automobilių ekspertus, kurie atlieka automobilio būklės įvertinimą. Pirkėjui šioje situacijoje taip pat patartina kreiptis į servisą, kuris tikrino automobilį prieš pirkimą ir nepastebėjo visų automobilio defektų, ir pareikšti pastarajam pretenziją dėl suteiktos netinkamos kokybės paslaugos.
Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Šis teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos prašome kreiptis į specialistus.
tags: #jei #parduota #nekokybiskas #automobilis