Krovinių transporto įmonių pasiskirstymas pagal turimą automobilių skaičių ir transporto sektoriaus tendencijos

Transporto versle mėnesio išlaidų apskaičiavimas yra svarbus veiksnys, priklausantis nuo daugelio faktorių. Tarp jų - automobilių parko dydis, darbuotojų skaičius, teikiamų paslaugų tipas, gabenamos prekės ir kitos specifinės transporto priemonės sąnaudos. Kiekvieno tipo sunkvežimiui nustatoma individuali kaina už kilometrą, kuri apima įvairias išlaidas: vairuotojo atlyginimą, transporto priemonės įsigijimo ir išlaikymo kaštus, degalus, kelių mokesčius, administravimo ir užsakymų aptarnavimo išlaidas.

Krovinių gabenimo kainų nustatymas ir veiksniai

Kaina už kilometrą nėra pastovi ir dažnai atspindi vidutinę rinkos vertę tam tikru laikotarpiu. Vežėjai savo paslaugas vertina individualiai, taikydami skirtingus skaičiavimo modelius, kurių pagrindas yra pajamos, gaunamos per visą maršrutą. Ekspertų teigimu, kiekvienos kelių transporto rūšies automobiliams taikomos krovinių gabenimo kainos yra skirtingos. Komerciniais tikslais naudojami sunkvežimiai skirstomi į keturis pagrindinius tipus: furgonai, „solo“ automobiliai, puspriekabės ir rinkiniai. Šių automobilių kainos skiriasi dėl įvairių vežėjo sąnaudų sudedamųjų dalių vertės. Darytina prielauda, kad kuo didesnė transporto priemonė, tuo didesnė jos vertė, didesnės pirkimo ir išperkamosios nuomos išlaidos, daugiau degalų sąnaudų, didesni kelių mokesčiai ir brangesnis eksploatavimas.

Kelių transporto kainos nustatymo būdas yra pagrįstas praktikoje išbandyta formule, kuri apima kainą už kilometrą, krovinio kiekį, laiką ir atstumą. Kiekvieno tipo sunkvežimiui nustatoma kaina už kilometrą, į kurią įeina įvairios sąnaudų sudedamosios dalys.

Bendradarbiaujant su logistikos operatoriais, transporto paslaugų kainos paprastai nebūna tiesiogiai susijusios su kilometrais. Tai dažnai susiję su krovinių gabenimu per tarpinius perkrovimo mazgus ar sandėlius („cross-docking“). Tokiu atveju taikomos pastovios sumos už konkretaus krovinio vieneto išvežimą ir pristatymą arba kaina nustatoma zoniniu principu.

Pavyzdinės kelių transporto kainos kinta priklausomai nuo politinės ir ekonominės padėties bei sezono. Pastarieji metai parodė, jog gabenimo kainos gali stipriai svyruoti. Pavyzdžiui, didelio tonažo transporto priemonėmis (24 t / 33 europadėklai) vidaus transporte kainos svyravo apie 0,60 Eur/km.

Transporto priemonių klasifikacija ir tipai

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai nustato pagrindinius kelių transporto priemonių kėbulų tipus, jų kodavimo ir klasifikavimo reikalavimus. Šie reikalavimai parengti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB. Reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikoje gaminamoms, šalyje eksploatuojamoms, perdirbtoms ir iš užsienio įvežamoms transporto priemonėms.

Pagrindinės transporto priemonių kategorijos:

• M kategorija: Transporto priemonės, skirtos žmonėms vežti, su ne daugiau kaip devyniomis sėdimomis vietomis, įskaitant vairuotoją.
• N kategorija: Transporto priemonės, skirtos kroviniams vežti.
• O kategorija: Priekabos ir puspriekabės.

Transporto priemonių klasės pagal svorį:

• N1 klasė: Kroviniams vežti skirtos transporto priemonės, kurių techniškai leistina didžiausia leidžiama masė neviršija 3,5 tonos.
• N2 klasė: Kroviniams vežti skirtos transporto priemonės, kurių techniškai leistina didžiausia leidžiama masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 12 tonų.
• N3 klasė: Kroviniams vežti skirtos transporto priemonės, kurių techniškai leistina didžiausia leidžiama masė viršija 12 tonų (sunkieji krovininiai automobiliai).

Kategorija G apima padidinto važumo transporto priemones (visureigius): tai M ir N kategorijų transporto priemonės, atitinkančios specifinius reikalavimus, susijusius su pravažumu.

Transporto rūšių palyginimas ir krovinių pervežimas Lietuvoje

Yra keletas skirtingų transporto būdų siuntoms gabenti. Tinkamiausią transporto rūšį lemia galimi maršrutai, reikalingas pristatymo greitis ir transportavimo išlaidos. Taip pat svarbu atsižvelgti į krovinio vertę ir matmenis.

Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad didžioji dalis pasaulio krovinių gabenama vandenynais (70%), keliais (18%), geležinkeliais (9%), vidaus vandens keliais (2%) ir oro transportu (mažiau nei 0,25%).

• Oro transportas: Greičiausia, tačiau brangiausia krovinių gabenimo rūšis. Tinka prekėms, kurioms reikalingas greitas pristatymas.
• Jūrų transportas: Pigiausias būdas gabenti didelius krovinių kiekius, tačiau lėčiausias. Idealiai tinka biriam kroviniui, didelės apimties ir sunkiems kroviniams.
• Kelių transportas: Labiausiai paplitusi transporto rūšis žemyno viduje. Ekonomiškiausias sprendimas nedideliais atstumais, gana greitas ir dažnai vykdomas pagal reguliarius tvarkaraščius.
• Geležinkelių transportas: Ekologiškiausia transporto rūšis didelius atstumus gabenant krovinius. Transportavimas geležinkeliais taip pat yra gana greitas ir nepriklausomas nuo oro ar eismo sąlygų.

Krovinių pervežimas Lietuvoje yra svarbus ekonomikos variklis, kuris ne tik užtikrina prekių judėjimą, bet ir skatina verslo plėtrą bei tarptautinę prekybą.

Logistikos privalumai Lietuvoje

Logistikos privalumai Lietuvoje yra akivaizdūs ir įtakingi. Šalies strateginė geografinė padėtis tarp vakarų ir rytų Europos šalių suteikia unikalią galimybę būti tranzitiniu transporto koridoriuje. Viena iš didžiausių logistikos pranašumų yra moderni kelių infrastruktūra. Geriausias kelių tinklas Baltijos regione užtikrina greitą bei patogią krovinių judėjimą, prisidedant prie efektyvaus prekių gabenimo procesų vykdymo. Be to, Lietuvos logistika pasižymi aukštu efektyvumu. Modernios technologijos bei inovatyvūs logistikos sprendimai leidžia optimizuoti maršrutus, sumažinti laiko sąnaudas bei išlaidas.

Transporto rūšys krovinių pervežimui Lietuvoje

Krovinių pervežimai Lietuvoje įgyvendinami naudojant įvairias transporto rūšis, kurios suteikia lankstumą ir efektyvumą logistikos procesuose:

• Kelių transportas: Tai viena iš labiausiai naudojamų krovinių pervežimo būdų Lietuvoje.
• Geležinkelis: Nors geležinkeliai nėra taip plačiai naudojami kaip kelių transportas, jie teikia galimybę vežti didelius kiekius krovinių ilgais atstumais.
• Jūrų transportas: Dėl palankios geografinės padėties jūrų uostuose, jūrų transportas tampa svarbiu žingsniu organizuojant tarptautinius krovinių gabenimus.
• Oro transportas: Oro transportas yra greičiausias būdas gabenimui ilgais atstumais.

Kelių transporto ypatumai ir statistika

Automobilių transporto pranašumai: mobilumas, gebėjimas pristatyti krovinį į galinį punktą be papildomų krovos darbų, trumpesnis bendras gabenimo laikas, kroviniai ir keleiviai atvežami į vietas, kurias pasiekti kitų rūšių transportu sunku arba neįmanoma. Krovinius ir keleivius veža bei eksploatuoti tinkamų transporto priemonių techninę būklę garantuoja automobilių transporto įmonės. Atliekami vienkartiniai užsakymai arba vykdomi ilgalaikiai susitarimai.

Automobilių transportas labai sparčiai pradėjo plėtotis 20 amžiuje. 1900 metais pasaulyje buvo 11 000 automobilių, 1940 metais - 46 mln., 1960 metais - 128 mln., 1970 metais - apie 230 mln., 1997 metais - apie 700 mln., o 2018 metais - daugiau kaip 1,4 mlrd.

Automobilių transporto lyginamasis svoris visuose gabenimuose įvairiose šalyse yra skirtingas. 1990 metais Europos Sąjungos šalyse automobilių transportui teko apie 70 % visų krovinių ir daugiau kaip 90 % keleivių. Gabenimų apyvarta sudarė daugiau kaip 3 mlrd. keleivių kilometrų ir 100 mlrd. tonkilometrių. 2018 metais Europos Sąjungos šalių krovinių apyvarta pasiekė 1925 mlrd.

Lietuvoje pirmieji kietos dangos keliai - plentai - nutiesti 1820-60 metais. Plentų tiesimas vyko lėtai. 1939 metų pabaigoje buvo apie 2200 km (be Klaipėdos krašto), 1950 metais - 7200 km, 1960 metais - apie 11 000 km kietos dangos kelių.

Pirmieji automobiliai Lietuvoje pasirodė 20 amžiaus antrame dešimtmetyje (daugiausia Ford Motor Co., General Motors, Mercedes-Benz, Volvo bendrovių). 1908 metais pradėjo veikti pirmoji reguliari autobusų linija tarp Šiaulių ir Jelgavos. Pirmoji miesto autobusų linija atidaryta 1924 metais Kaune.

2018 metais Lietuvoje buvo daugiau kaip 1,4 mln. automobilių. Automobilių transportui tenka apie 50 % visų gabenamų krovinių ir iki 98 % visų keleivių. 2017 metais autobusais pervežta 292,2 mln. keleivių (apyvarta - 2474 mln. keleivių kilometrų), troleibusais - 85,9 mln. (265 mln. keleivių kilometrų).

Elektromobilių ir alternatyvių degalų plėtra Lietuvoje

2025 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo įregistruoti 41 188 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 21 807 - grynieji elektromobiliai ir 19 381 - įkraunamas hibridas. Per 2025 m. spalio mėnesį elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo nuo 2,17 % iki 2,26 % (grynieji elektromobiliai užėmė 1,20 %).

2025 m. lapkričio 1 d. Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko didžiausią dalį užėmė dyzelinu varomos transporto priemonės, kurios sudarė 63,6 % visų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomų transporto priemonių buvo 22,4 %, hibridinių transporto priemonių (HEV - hibridiniai automobiliai, išskyrus įkraunamus hibridus) - 6,1 %.

Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke 2025 m. lapkričio 1 d. elektromobilių dalis buvo 1,01 % (2025 m. spalio 1 d. - 0,94 %). Šioje kategorijoje dyzelinu varomos transporto priemonės sudaro 95,3 %.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per 2025 m. spalio mėnesį Lietuvos kelių transporto priemonių registre įregistruota 1 866 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (iš jų - 864 grynieji elektromobiliai ir 1 002 - iš išorės įkraunami hibridai) - tai 1 % daugiau nei įregistruota per rugsėjo mėnesį ir 59,9 % daugiau, nei buvo įregistruota prieš metus. Spalio mėnesį Lietuvoje įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius ir vėl viršijo grynųjų elektromobilių skaičių. Ši tendencija, kai per mėnesį naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius didesnis nei grynųjų elektromobilių skaičius, tęsiasi nuo 2024 m. lapkričio iki šiol, išskyrus 2025 m.

Per spalio mėnesį įregistruotas 71 lengvasis krovininis elektromobilis (iš jų - 67 grynieji elektromobiliai ir 4 įkraunami hibridai), ir tai 4,4 %. 2025 m. spalio mėnesį įregistruoti nauji automobiliai sudarė 22,1 % visų per mėnesį registruotų M1 kategorijos transporto priemonių. Spalį elektromobiliai užėmė 20,3 % (rugsėjį - 25 %) visos Lietuvos naujų M1 kategorijos transporto priemonių rinkos. Per mėnesį įregistruoti 306 nauji grynieji elektromobiliai (rugsėjį - 516) ir 514 įkraunamų hibridų (rugsėjį - 431).

Nauji elektromobiliai sudarė 44 %. Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį spalį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,7 %. Benzinu varomos transporto priemonės spalio mėnesį užėmė 27,3 % naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos (rugsėjį - 20,6 %), varomos dyzelinu - 7,4 %.

Naujų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) automobilių rinkos didžiausią dalį - 73 % - spalį užėmė dyzelinu varomi automobiliai (rugsėjo mėnesį - 73 %). Benzinu varomi automobiliai užėmė 2,3 %, elektromobiliai - 24,3 % naujų N1 kategorijos automobilių rinkos. Nauji elektromobiliai sudarė 91,6 % nuo visų spalio mėnesį įregistruotų N1 kategorijos elektromobilių.

Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje spalio mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 7,3 % (rugsėjį buvo 6,9 %). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje spalio mėnesį elektromobiliai užėmė 0,8 %.

Per 2025 m. sausio-spalio mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 8,2 %. Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 2,7 %.

Vienas iš Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 metams uždavinių - didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje bei skatinti darnų įvairiarūšį judumą. Šiuo metu transporto sektorius atsilieka labiausiai, siekiant, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje 2030 m. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatyme nustatyta, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. M1 kategorijos elektromobilių skaičius turi sudaryti ne mažiau kaip 10 %, o N1 kategorijos elektromobilių skaičius - ne mažiau kaip 20 %. Lietuvos teisės aktai apibrėžia elektromobilius kaip transporto priemones, kurios naudoja elektros energiją kaip variklio veikimo šaltinį.

Bendras krovinių ir keleivių srautas Lietuvoje

Bendras krovinių srautas Lietuvoje siekia 52 mln. tonų kasmet. Išnagrinėjus krovinių pervežimus Lietuvoje, aiškiai matomi šalies logistikos pranašumai bei sektoriaus augimo potencialas. Strateginė geografinė padėtis ir moderni infrastruktūra suteikia konkurencinį pranašumą tarptautinėje prekyboje. Skirtingos transporto rūšys, įskaitant kelių, geležinkelių, jūrų ir oro transportą, atspindi įvairialypį logistikos sektorių. Investicijos į infrastruktūrą ir technologijas skatina sektoriaus plėtrą, tačiau svarbu spręsti iškilusias problemas, pvz., kamščius keliuose.

2025 m. spalio 3 d. „Regitros” statistiniais duomenimis Lietuvoje buvo registruoti 8234 M2 ir M3 kategorijos keleiviniai automobiliai. Didžioji dalis Lietuvoje registruotų keleivinių automobilių priklausė juridiniams asmenims. 2025 spalio 3 d. duomenimis jie valdė 7924, t.y. 96,2 % visų M2 ir M3 kategorijos transporto priemonių. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdė 737 automobilius (29 daugiau nei prieš metus). Dauguma keleivinių transporto priemonių valdė miesto viešojo transporto bendrovės arba tarpmiestinio pervežimo paslaugas teikiančios įmonės.

Šių metų spalio 3 d. daugiausia M2 ir M3 kategorijos keleivinių automobilių buvo 5-10 metų (30,2 %), po jų - 10-15 metų (25,8 %) ir 15-20 metų (22,1 %). Iki 5 metų senumo automobilių buvo 17,7 %. Per 2025 m. sausio-rugsėjo mėnesius daugiausia įregistruota iki 5 m. senumo M2 ir M3 kategorijos automobilių.

2025 m. spalio 1 d. duomenimis didžioji dauguma keleivinių automobilių naudoja dyzelinius degalus - 7022 (85,3 %). Iš 8234 registruotų keleivinių transporto priemonių, duomenys apie markę nenurodyti 183 atvejais (2,2 %), jie pažymėti kaip nuasmeninti.

TOP 10 populiariausių Lietuvoje įregistruotų keleivinio transporto markių (2025 m. spalio 3 d. duomenimis):

1. Mercedes-Benz
2. MAN
3. Volvo
4. Setra
5. Solaris
6. Iveco
7. Scania
8. Karsan
9. Renault
10. Neoplan

tags: #krovininio #transporto #imoniu #pasiskirstymas #pagal #turima