Negabaritinių krovinių pervežimas yra sudėtinga užduotis, reikalaujanti kruopštaus pasiruošimo, daugybės derinimų ir tikslaus taisyklių laikymosi. Standartiniai krovininio transporto matmenys Europos Sąjungoje yra reglamentuojami, o bet koks jų viršijimas reikalauja specialaus leidimo ir papildomų saugumo priemonių. Straipsnyje aptariami ES ir kai kurių šalių reikalavimai, susiję su krovininio transporto aukščio viršijimu, negabaritinių krovinių pervežimu bei su tuo susijusi atsakomybė ir specifika.
Bendrieji reikalavimai ir negabaritinio krovinio apibrėžimas
Europos Sąjungoje įprastiems autotraukiniams nustatyti baziniai matmenų ir masės apribojimai. Krovinys laikomas negabaritiniu, jei jis viršija šias normas:
- Plotis: iki 2,55 m (izoterminiams - 2,60 m).
- Aukštis: iki 4,0 m.
- Ilgis: iki 16,5 m (vilkikas + puspriekabė) arba 18,75 m (sunkvežimis + priekabė).
- Masė: paprastai 40-44 t, priklausomai nuo ašių skaičiaus (maksimali leistina bendroji masė: vilkikas + puspriekabė/priekabė + krovinys + degalai/vairuotojas ir t. t.).
Visa, kas viršija šias ribas, jau yra negabaritinis krovinys, kuriam reikalingas specialus leidimas. Taip pat egzistuoja „nedalaus krovinio“ sąvoka - tai daiktas, kurio negalima padalinti be neproporcingų išlaidų ar rizikos, pavyzdžiui, vėjo jėgainės mentė, transformatorius ar vientisa ferma. Būtent tokiems kroviniams išduodami specialūs leidimai. Negabaritinių krovinių pervežimas yra ne tiesiog reisas, o visas projektas, kurio sėkmė sprendžiama dar prieš krovinio judėjimą.
Leidimų išdavimo tvarka ir pasiruošimas reisui
Leidimas negabaritinio krovinio pervežimui visada išduodamas konkrečiam kroviniui ir konkrečiam maršrutui. Jei pasikeičia bent dalis maršruto, pavyzdžiui, dėl remonto, vežėjas privalo pakoreguoti dokumentus. Paraiškoje būtina nurodyti viską iki smulkmenų: svorį kiekvienai ašiai, atstumus tarp jų, tikslius matmenis, judėjimo datas ir valandas.
Prieš pradedant kelionę, būtina tiksliai išmatuoti krovinį, gauti visus reikiamus leidimus ir patikrinti maršrutą. Svarbu įsitikinti, ar krovinys praeis po tiltais, elektros linijomis, ar neatsirems į tunelį ar zoną su įvažiavimo apribojimais. Aukštis yra didžiausia rizika, o sėkmingam pervežimui būtina investuoti į tinkamą krovinio tvirtinimą ir palydą. Patikimos grandinės, teisingi įtempimo kampai ir palydos automobiliai kainuoja pigiau nei prastova kelyje ar baudos.
Negabaritinių krovinių gabenimo specifika įvairiose šalyse
Kiekviena šalis turi savo specifines negabaritinių krovinių gabenimo taisykles ir procedūras.
Lietuva
Lietuvoje kroviniai yra laikomi negabaritiniais, jei:
- vilkiko ir puspriekabės sąstato su penkiomis ašimis svoris viršija 40 tonų;
- vien tik krovinio svoris viršija 24 tonas;
- viso sąstato ilgis viršija 16,5 metro;
- aukštis viršija 4 metrus;
- plotis viršija 2,55 metro.
Palydos dideliems kroviniams reikia tada, kai sąstato ilgis viršija 25 metrus, o plotis yra didesnis nei 4 metrai. Leidimus išduoda nacionalinis kelių administratorius „Via Lietuva“, o jei maršrutas eina per savivaldybių kelius - dokumentai tvarkomi per vietos savivaldybes. Jei krovinys platesnis nei 5,0 m arba aukštesnis nei 4,5 m, maršrutas derinamas individualiai su papildomomis saugumo priemonėmis. Daugeliu atvejų reikalinga palyda - mažiausiai vienas pilotinis automobilis su oranžiniu švyturėliu, o esant ypač dideliems matmenims, prisijungia policija.
Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujas reikalavimas dėl krovinio tvirtinimo: „krovinys, esantis ne aukščiau nei 2 metrai nuo žemės, negali išsikišti už transporto priemonės galinio išorinio taško daugiau nei 400 mm iki galinės apsaugos įtaiso. Šis įtaisas skirtas sugerti smūgį ir sumažinti pasekmes eismo įvykio metu.“ Jei krovinys neatitinka šių reikalavimų, apsaugos įtaisas yra neveiksnus ir tokia transporto priemonė teoriškai negali dalyvauti eisme.
Lenkija
Lenkijoje leidimus išduoda centrinė institucija - Generalna Dyrekcja Dróg Krajowych i Autostrad (GDDKiA) per savo regioninius skyrius. Internetu galima tvarkyti per valstybinį portalą Biznes.gov.pl. Lenkijoje veikia leidimų sistema pagal kategorijas nuo I iki VII. I-III kategorijos apima nedidelius viršijimus (pvz., plotis iki 3,2 m arba bendroji masė iki 60 t). VII kategorija yra pati griežčiausia, tai individualus leidimas konkrečiam maršrutui, datoms ir netgi pravažiavimo valandoms. Kontrolė labai griežta: reiso metu vairuotojas privalo turėti leidimo originalą, kopijos nepriimamos. ITD (kelių inspekcija) inspektoriai tikrina ne tik dokumentus, bet ir sąlygų atitikimą, net judėjimo laiką.
Latvija
Latvijoje leidimus negabaritiniams ir sunkiasvoriams kroviniams išduoda Latvijas Valsts ceļi (Valstybinė kelių agentūra). Paraiška teikiama internetu, nagrinėjimo terminas - paprastai iki 5 darbo dienų. Standartiniai parametrai tokie patys kaip ES: plotis iki 2,55 m, aukštis iki 4,0 m, masė iki 40-44 t. Viskas, kas viršija šias ribas, reikalauja atskiro derinimo. Esant didesniam nei 3,5 m pločiui ir didesnei nei 52 t masei, skiriama privaloma palyda.
Estija
Estijoje už leidimų išdavimą atsakingas Transpordiamet (Transporto departamentas). Dokumentus galima pateikti per portalą e-teenindus. Leidimai skirstomi į trumpalaikius (vienkartinius) ir ilgalaikius (iki 12 mėnesių) pervežimams su nedideliu viršijimu. Pavyzdžiui, jei krovinys aukštesnis nei 4,0 m, platesnis nei 3,5 m arba sunkesnis nei 48 t, reikalingas derinimas ir dažnai - pilotinis automobilis. Esant ypač dideliems pervežimams, skiriama policijos palyda. Paraiškos nagrinėjimo terminas paprastai iki 3 darbo dienų, bet esant sudėtingiems maršrutams - ilgiau.
Čekija
Čekijoje leidimus negabaritiniams kroviniams išduoda Transporto ministerija. Tokie kroviniai vadinami „nadměrné“ arba „nadrozměrné“. Paraiškoje būtina nurodyti maršrutą, masę, matmenis ir pridėti techninius dokumentus apie transporto priemonę ir įmonę. Jei krovinio parametrai viršija leistinus: plotis 2,55 m, aukštis 4,0 m, ilgis - iki 18,75 m, masė - iki 42-48 t, - reikalingas aiškus judėjimo planas ir eskortas (nuo 1 iki 3 automobilių, priklausomai nuo parametrų). Leidimai būna vienkartiniai, mėnesiniai ir metiniai. Trumpalaikiai išduodami konkrečiam reisui ir maršrutui, ilgalaikiai galimi tik esant „nedideliems“ viršijimams. Jei krovinys platesnis nei 3,5 m, aukštesnis nei 4,5 m arba masė viršija 60 t, skiriama palyda - mažiausiai vienas pilotinis automobilis, o ypač sudėtingais atvejais - ir policija. Paraiškos nagrinėjimo terminas paprastai yra 3-5 darbo dienos, bet esant „super negabaritui“ procesas gali užtrukti, nes tenka derinti tiltus ir infrastruktūrą. Kasmet Čekijoje atliekama apie 5 000 reisų su padidintais erdviniais reikalavimais.
Vokietija
Visi leidimai tvarkomi per vieningą internetinį portalą VEMAGS. Ten pat prisijungia visos institucijos - nuo žemių kelių direkcijų iki policijos. Vokietija turi savo palydos automobilių sistemą: BF3 ir BF4 klasių automobiliai su elektroninėmis švieslentėmis, kurios rodo kitiems vairuotojams kelio ženklus. BF4 automobilis gali valdyti eismą beveik kaip policija, todėl sudėtingose atkarpose jis dažnai skiriamas vietoje patrulio.
Prancūzija
Bet koks normų viršijimas tvarkomas kaip „Convoi exceptionnel“ - „išskirtinis konvojus“. Transporto priemonė turi būti pažymėta geltonomis lentelėmis su šiuo užrašu ir mirksinčiais švyturėliais. Visos signalizacijos schemos ir normos nustatytos nacionaliniame reglamente.
Nyderlandai
Leidimus pervežimui čia išduoda agentūra RDW. Palyda organizuota griežtai pagal taisykles. Eskorto automobilių vairuotojai praeina specialų mokymą ir registraciją, o patys automobiliai turi atitikti nustatytus reikalavimus.
Danija ir Švedija
Švedijoje ir Nyderlanduose naudojami pilotiniai automobiliai ir eismo reguliuotojai. Plačių krovinių pervežimas per Didžiojo Belto (Storebælt) tiltą galimas tik naktimis - nuo 22:00 iki 06:00. Jei plotis viršija 4,5 metro, transportas praleidžiamas į specialias juostas, o iš galo privalomai važiuoja du palydos automobiliai. Eresundo tiltas (Danija-Švedija) turi savus „laiko langus“ ir papildomus mokesčius negabaritams. Leidimus tvarko agentūra Trafikverket per portalą, skirtą „abnormal road transports“. Švedijoje oficialiai įspėjama: esant didesniam nei 4,5 m aukščiui, staigiai didėja rizika, kad maršrutą teks keisti. Šalyje primygtinai rekomenduojama neviršyti 4,5 m krovinio aukščio - kitaip maršrutas bus smarkiai apribotas ir teks gauti papildomus derinimą. Negabaritams pravažiavimas organizuojamas pagal laiko langus: atskiros juostos, kasos ir palyda. Jei rezervacija neatlikta, kyla rizika sustoti prieš užkardą.
Austrija
Leidimai pervežimui išduodami per vieningą portalą sondertransporte.gv.at. Greitkeliuose galioja specialios taisyklės nuo operatoriaus ASFINAG. Jei krovinio plotis didesnis nei 3,5 m arba aukštis didesnis nei 4,3 m, pervežimą reikia papildomai registruoti regioniniame ASFINAG centre. Esant didesniam nei 5,0 m pločiui arba didesnei nei 100 t masei, maršrutas derinamas jau nacionaliniu lygmeniu.
Belgija
Dėl federacinės santvarkos Belgija padalinta į 3 regionus, ir kiekvienas turi savo ypatumų. Veikia vieninga elektroninė sistema WebTEUV, bet ji reguliariai atnaujinama ir gali būti nepasiekiama tam tikrais laikotarpiais. Bazinės ribos sutampa su ES normomis: plotis iki 2,55 m, aukštis iki 4,0 m ir standartiniai masės apribojimai.
Ispanija
Leidimas negabaritinio krovinio pervežimui vadinamas ACC (Autorización Complementaria de Circulación) ir tvarkomas per nacionalinę agentūrą DGT. Dokumente iškart nurodoma, kad krovinys turi būti „nedalus“. Atskiruose regionuose gali prireikti papildomų derinimų, pavyzdžiui, Madride pravažiavimui savivaldybės keliais. Jei kartu su negabaritiniu kroviniu vežamas pavojingas krovinys (ADR), reikia atsižvelgti ir į tunelių klasifikaciją. Europoje veikia kategorijų sistema nuo A iki E, svarbu ne tik kategorijos pavadinimas, bet ir apribojimo kodas, nurodytas ADR lentelėse konkrečiam kroviniui.
Krovinių tvirtinimas ir palyda
Europoje tikrinami ne tik dokumentai, bet ir tai, kaip krovinys pritvirtintas. Inspektoriai tikrina diržų skaičių, kampus ir net tarpinių medžiagas. Negabaritinių krovinių palyda ES ne visada yra privaloma; tai priklauso nuo krovinio matmenų ir masės, taip pat nuo konkrečių nacionalinių taisyklių. Jei viršijimas yra minimalus (pvz., plotis 2,6-3,0 m arba masė šiek tiek viršija 40 t), daugelyje šalių galima važiuoti tik su leidimu, bet be pilotinių automobilių.
Dažniausia reisų žlugimo priežastis - netikėtos kliūtys: rėmai, ryšių linijos, žemi tiltai. Inspektoriai Europoje tikrina viską: įtempimo kampus, trinties koeficientą, diržų skaičių. Investuokite į tvirtinimą ir palydą. Patikimos grandinės, teisingi įtempimo kampai ir palydos automobiliai kainuoja pigiau nei prastova kelyje ar baudos.
Atsakomybė už viršsvorį ir matmenų viršijimą Lietuvoje
Lietuvoje, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 459 straipsnio 8 dalį, atsakomybė už krovinio svorio reguliuojančių teisės aktų nesilaikymą yra sugriežtinta. Baudų dydžio vidurkis padidėjo nuo 434 eurų iki 730 eurų. Atsakomybė už viršytą leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę užtraukia baudą vairuotojams, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.
Dažniausiai administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, kadangi manoma, kad jis turi daugiausiai kontrolės. Tačiau pervežimo įmonės vadovui atsakomybė tenka, kai jis nesiėmė priemonių išvengti teisės aktų pažeidimų: netinkamai organizavo veiklą, neužkirto kelio pažeidimams, nebuvo pakankamai rūpestingas. Įmonės vadovas privalo pasirūpinti, kad vairuotojai būtų instruktuojami, kaip neviršijant maksimalaus leistino svorio pasikrauti krovinį, kaip elgtis vežimo metu ir t.t.
Jeigu vežėjas sutinka gabenti krovinį, kurio pakrovimo procedūroje nedalyvavo, rekomenduotina važtaraštyje nurodyti šią aplinkybę. Net ir egzistuojant tokiems įrašams, vairuotojas (vežėjas) gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už krovinio svorio viršijimą arba už pažeidimus, susijusius su netinkamu krovinio paskirstymu ant ašių.
Specialūs tyrimai ir analizės didžiagabaritiniams kroviniams
Jei sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu ar be krovinio yra didesnė kaip 100,0 t, atsiranda rizika, kad transporto priemonės sukeliama apkrova kelio statiniui (tiltui ar viadukui) gali būti pavojinga. Todėl prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršrute esančių statinių tyrimas. Jo metu įvertinama šių statinių būklė ir nustatomas transporto priemonės sukeliamos apkrovos ir statinio projektinės apkrovos įražų santykis.
Jei didžiagabaritės transporto priemonės plotis su kroviniu ar be krovinio didesnis kaip 4,50 m ir (arba) ilgis didesnis kaip 30,00 m, kelio vietose, kuriose įrengtos saugumo salelės, kelio ženklai, apšvietimo stulpai, atitvarai ir kitokie kelio elementai, šie elementai gali trukdyti. Todėl prieš važiuojant juos gali tekti demontuoti. Prieš tokios transporto priemonės važiavimą turi būti atliktas maršruto gabaritų tyrimas, kurio metu identifikuojamos maršruto kritinės vietos, nustatoma, kas ir kokiu būdu gali būti demontuojama, kad didžiagabaritė transporto priemonė galėtų pravažiuoti.
Maršrute esančių statinių ir (ar) maršruto gabaritų tyrimas turi būti pateiktas susipažinti el. paštu prieš teikiant prašymą išduoti sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone. Šią išsamią važiavimo maršruto analizę atlieka pagal Lietuvos standartą LST EN ISO/IEC 17025:2018 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ akredituotos laboratorijos.
Taip pat transporto priemonės savininkas ar valdytojas su AB „Via Lietuva” sudaro sutartį dėl kelio ir (ar) kelio statinių paprastojo ar kapitalinio remonto (arba kelio taisymo ir (ar) kelio statinių atstatymo), reikalingo šiuo keliu pravažiavus didžiagabaritei ir (ar) sunkiasvorei transporto priemonei, šios transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo lėšomis. AB „Via Lietuva” didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo lėšomis atlieka šios transporto priemonės maršruto apimamų kelių būklės tyrimą prieš šiai transporto priemonei važiuojant šiuo maršrutu ir (ar) juo pravažiavus ir nustato būklės pokytį.
Greičio apribojimai krovininiam transportui Lietuvoje
Greičio apribojimai krovininiam transportui Lietuvoje skiriasi priklausomai nuo kelio tipo ir transporto priemonės masės. Eismo saugumas priklauso ne tik nuo tinkamo greičio, bet ir nuo oro sąlygų, techninės transporto priemonės būklės ir kitų vairuotojų elgesio.
Automagistralės
- Lengviesiems automobiliams ir sunkvežimiams iki 3,5 tonos: 130 km/h.
- Sunkvežimiams, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 tonos: 90 km/h.
- Mažiausias greitis nėra nurodytas taisyklėse, tačiau privaloma netrukdyti kitiems eismo dalyviams.
Greitkeliai
- Maksimalus leistinas greitis: 120 km/h.
- Sunkvežimiams (dviejų ir vienos juostos greitkeliuose): 90 km/h.
Kiti keliai (standartiniai vienos eismo juostos dvipusio eismo keliai)
- Lengviesiems automobiliams: 90 km/h.
- Sunkvežimiams: 80 km/h.
Papildomi greičio apribojimai
Kelių direkcija gali nustatyti papildomus greičio apribojimus greitkelio ar greitkelio ruože. Papildomas apribojimas gali būti pažymėtas tradiciniu ženklu, šviesos ženklu arba nurodytas prizminėje lentoje. Laikytis apribojimo yra pareiga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad greičio apribojimo padidinimas ženklu netaikomas sunkvežimių vairuotojams. Pavyzdžiui, užstatytoje vietovėje, kurioje galioja 50 km/h apribojimas, net jei greitis padidinamas ženklu iki 70 km/h, sunkvežimio greitis ir toliau lieka apribotas iki 50 km/h.
Greičio viršijimo baudos
Baudos už greičio viršijimą priklauso nuo pažeidimo dydžio:
- Iki 10 km/h: įspėjimas.
- Nuo 11 km/h iki 20 km/val.: bauda nuo 12 iki 30 Eur.
- Nuo 21 km/h iki 30 km/val.: bauda nuo 30 iki 90 Eur.
- Nuo 31 km/h iki 40 km/val.: bauda nuo 120 iki 170 Eur.
- Nuo 41 km/h iki 50 km/val.: bauda nuo 170 iki 230 Eur.
- Daugiau kaip 50 km/h: bauda nuo 450 iki 550 Eur bei teisių atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.
Laikas nuo laiko taisyklės keičiasi, todėl rekomenduojama reguliariai tikrinti galiojančius apribojimus.
Informacija apie administracinių nusižengimų baudas (AN)
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities Mano VMI vartotoju, prisijungęs prie Mano VMI, pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles. Čia pateikiamos paskirtos baudos, nusižengimo padarymo data, baudų sumos, sumokėjimo terminai, neapmokėtos sumos, nuoroda į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda ir kt.
Jeigu asmuo nežino, už ką buvo paskirta administracinė bauda, jis turi kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą. Apmokėti AN baudą elektroniniu būdu galima prisijungus prie Mano VMI, o apmokant baudą iš meniu punkto „Administracinės baudos“, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai.
Jeigu, mokėdami baudą, nurodėte neteisingą įmokos kodą ir nenurodėte arba nurodėte neteisingą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galite nurodyti laisvos formos prašyme per Mano VMI arba pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu + 370 5 260 5060.
Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų, gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo). AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymas išdėstyti AN baudos mokėjimą gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino.
tags: #krovininio #transporto #aukscio #virsijimas