Maudynės Baltijos jūroje, kai pakeliama raudona vėliava, gali kainuoti brangiai. Nors poilsiautojai yra informuojami apie pavojingas sąlygas ir draudimą maudytis, ne visi paiso perspėjimų. Tokie pažeidimai gali užtraukti nemenką baudą.
Kada keliama raudona vėliava ir kokios pasekmės?
Raudona vėliava paplūdimyje kabinama, kai maudytis griežtai draudžiama. Pasak Palangos gelbėjimo stoties vado Jono Pirožniko, tai vyksta, kai bangavimas viršija 3 balus, kai jūroje yra daug pavojingų duobių ir srovių, arba kai pastebima padidėjusi tarša, pavyzdžiui, išsilieja nafta.
Nepaisant perspėjimų per garsiakalbius ar budinčių gelbėtojų, poilsiautojai dažnai ignoruoja šiuos draudimus. Įspėjimai ir numatytos baudos jų nesustabdo. Kai kurie netgi ignoruoja jau ištrauktus skenduolius ar gelbėtojų įspėjimus, rizikuodami savo ir gelbėtojų gyvybėmis.

Baudų dydžiai ir administracinė atsakomybė
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 491 straipsnį, saugaus elgesio vandenyje reikalavimų pažeidimas gali užtraukti baudą nuo 16 iki 60 eurų. Tačiau, jei maudomasi esant draudimui, bauda išauga. Kai maudomasi su raudona vėliava, bauda gali siekti nuo 100 iki 300 eurų. Jei asmuo yra neblaivus, bauda gali išaugti iki 300 eurų.
Istorija rodo, kad baudos gali būti ir didesnės. Praeityje už maudynes su raudona vėliava buvo numatytos minimalios baudos (pvz., 5 eurai), tačiau nuo 2023 metų pradžios atsakomybė tapo gerokai griežtesnė. Už maudymąsi jūroje draudžiamoje vietoje, draudžiamu laiku arba apsvaigus numatyta administracinė bauda nuo 100 iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą bauda didėja nuo 300 iki 900 eurų.
Kai kurie pažeidėjai, sumokėdami baudą per mėnesį, gali pasinaudoti jos sumažinimu perpus. Pavyzdžiui, 100 eurų bauda gali sumažėti iki 50 eurų.

Gelbėtojų ir policijos vaidmuo
Nors gelbėtojai ir policija stengiasi užtikrinti tvarką paplūdimiuose, pareigūnai dėl maudynių su raudona vėliava nėra dažnai kviečiami, nes poilsiautojai paprastai paklauso gelbėtojų įspėjimų. Tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka imtis griežtesnių priemonių.
Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pabrėžia, kad gelbėtojų darbas yra gelbėti skęstančius žmones, o policijos pareigūnų - spręsti problemas, susijusias su alkoholiu, nelegalia prekyba ir raudonos vėliavos pažeidimais. Kai kurie poilsiautojai, būdami neblaivūs, elgiasi agresyviai ir nepaiso pareigūnų nurodymų, todėl kartais tenka juos net surakinti antrankiais.
Siekiant užkirsti kelią pažeidimams, Palangos policijos komisariate nuspręsta, kad pareigūnai kasdien budės kartu su gelbėtojais ir taikys baudas už administracinius teisės pažeidimus. Pažeidėjai bus filmuojami ir perduodami policijos pareigūnams.
Vėliavų sistema ir saugus elgesys vandenyje
Paplūdimiuose ir gelbėjimo stotyse kabinamos vėliavos informuoja apie maudymosi sąlygas. Pagal taikomą tvarką, vadovaujamasi šviesoforo principu:
- Raudona vėliava: Maudytis itin pavojinga ir griežtai draudžiama.
- Geltona vėliava: Maudytis galima, bet pavojinga, todėl svarbu būti atsargiems.
- Žalia vėliava: Maudytis saugu. Tačiau dėl povandeninių srovių jūra retai kada būna visiškai saugi, todėl žalios vėliavos pajūryje tikriausiai neišvysime.
Gelbėtojai ragina poilsiautojus neprarasti budrumo ne tik prie jūros, bet ir maudantis kituose vandens telkiniuose. Svarbu nepamiršti poilsiauti saugiai, nevartoti alkoholinių gėrimų prieš maudynes ir paisyti visų įspėjimų.
Paplūdimių saugumo pareigūnai pabrėžia vėliavų sistemos svarbą baigiantis vasaros sezonui
Atostogautojų patirtys ir požiūris
Nepaisant ne visada palankių orų ir draudimų maudytis, daugelis poilsiautojų stengiasi rasti užsiėmimų Palangoje ir jos apylinkėse. Daugelis akcentuoja pasivaikščiojimus, gamtos pažinimą, apsilankymus parkuose ir kitas aktyvias veiklas.
Kai kurie poilsiautojai, įpratę atostogauti užsienyje, šiemet renkasi Lietuvos pajūrį dėl aplinkybių. Jie pastebi, kad svarbiausia - gera nuotaika ir tinkama apranga, kuri padeda prisitaikyti prie bet kokio oro. Kai kurie netgi siūlo išbandyti srovės jėgą, prašydami gelbėtojų liemenės ir maudantis jiems stebint.
Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie, nepaisydami jokių draudimų, žūsta jūroje. Vos per kelias dienas Lietuvos vandens telkiniuose paskendo dešimtys žmonių, todėl gelbėtojai nuolat ragina būti atsakingais ir paisyti nustatytų taisyklių.
