Henris Fordas ir „Ford Motor Company“

Henris Fordas (angl. Henry Ford) (1863-1947) - žymus amerikiečių pramonininkas, automobilių gamyklos savininkas ir „Ford Motor Company“ įkūrėjas. Jo gyvenimas buvo skirtas vienai idėjai: sukurti įperkamą automobilį kiekvienam. Jis patyrė nesėkmių, kentė pašaipas, kovojo su intrigomis, tačiau pasiekė visko, apie ką svajojo. Henris Fordas visą gyvenimą nugyveno su savo žmona Klara, kuri juo tikėjo ir visada palaikė.

Henrio Fordo gyvenimas ir karjera

Ankstyvieji metai ir domėjimasis mechanika

Henris Fordas gimė 1863 metų liepą Mičigane, nepasiturinčioje airių imigrantų Viljamo ir Merės Fordų šeimoje. Jis buvo vyriausias iš šešių vaikų ir daug dirbo laukuose. Nuo pat vaikystės jis aistringai domėjosi mechanika ir labiau mėgo leisti laiką tėvo dirbtuvėse, nei dirbti fermoje. Būdamas 12 metų, su tėvais išvykęs į Detroitą, Henris pamatė ekipažą su varikliu - lokomobilį. Nuo tos dienos berniukas bandė sukonstruoti judantį mechanizmą. Jau 15 metų Henris taisydavo laikrodžius kaimynams.

Būsimasis milijardierius atitrūko nuo ūkininkavimo šaknų ir stojo mokiniu mechanikos dirbtuvėn. Naktimis jis taisydavo laikrodžius pas juvelyrą. Būdamas 16 metų, Fordas išmoko vairuoti lokomobilį ir įsidarbino kompanijoje „Westinghouse“ lokomobilių surinkimo ir taisymo ekspertu.

Fordas grįžo į tėvų ūkį, bet ne į laukus, o į dirbtuves daržinėje. Jo tėvas jam pasiūlė 40 akrų miško už pažadą liautis krapščiusis mašinose. Nepaisant to, Henris perskaitė krūvą knygų apie mechaniką ir konstravo variklius. Kolegos jį įtikinėjo, kad ateitis priklauso elektrai.

Susitikimas su Tomu Edisonu ir pirmojo automobilio sukūrimas

Tuo metu Fordas pirmąsyk susitiko su Tomu Edisonu ir papasakojo jam apie savo idėjas. Edisonas susidomėjo ir tarė: „Bet kuris lengvasvoris variklis, kuris gali išvystyti daugiau arklio jėgų ir nereikalauja jokių ypatingų jėgos šaltinių, turi ateitį. Mes nežinome, ką galima pasiekti su elektros pagalba, bet manau, kad ji ne visagalė. Tęskite darbą su savo mašina.“

1893 m. Henris Fordas surinko savo pirmąjį automobilį pavadinimu „Quadricycle“. 1896 m. jis pardavė šią mašiną už 200 dolerių ir pinigus investavo į lengvesnio automobilio kūrimą. Jis manė, kad sunkūs automobiliai negali būti masiškai paklausūs.

„Ford Motor Company“ įkūrimas ir masinė gamyba

Kompanijos filosofija ir valdymas

„Ford Motor Company“ arba tiesiog „Ford“ - tai JAV automobilių gamintojas, viena didžiausių automobilių pramonės bendrovių pasaulyje ir antroji pagal dydį Jungtinėse Amerikos Valstijose po „General Motors Corporation“. Kompaniją 1903 m. birželio 16 d. įkūrė Henris Fordas ir 11 asocijuotųjų investuotojų. H. Fordui tuomet tebuvo 40 metų. Pirmieji automobiliai pradėti gaminti 1903 m., surinkus 28 000 JAV dolerių lėšų iš investuotojų. Ankstyvaisiais metais kompanija gamino pigius kompaktiško modelio „Ford T“ automobilius. Juos iš nuosavų ar užsakytų automobilių dalių surinkinėdavo dviejų arba trijų vyrų grupės. Pradžioje kompanija šių modelių pagamindavo tik keletą per dieną savo gamykloje Detroite, Mičigane.

Fordas savo įmonę organizavo kaip norėjo. Nuo pat pradžių Fordas kūrė automobilį visiems. Jam mažai rūpėjo įmantrūs pavadinimai, prabangi apdaila ir prestižas. Jo finansinės taisyklės buvo trys: nepritraukti svetimo kapitalo, pirkti tik už grynus pinigus ir visą pelną investuoti vėl į gamybą. Akcininkams Fordas nemokėjo nieko, nes pelnas grįždavo į gamybą.

Fordas smerkė valdymo meną. Kabinete jis būdavo mažiau nei ceche. Finansiniai popieriai jį erzino. „Kiek žmonių įsitikinę, kad svarbiausia yra įmonės struktūra, pardavimai, finansinės investicijos, vadovavimas!“ - stebėjosi Fordas. Visoje kompanijoje tik Fordas priimdavo sprendimus. Jeigu jis būtų buvęs generolas, būtų išsiuntęs štabą į priešakines linijas. Jo kariai būtų gerai aprengti, apauti, pamaitinti, tankų plieno storį jis būtų tikrinęs pats, bet karininkų laipsniai būtų panaikinti.

Masinės gamybos principai ir konvejeris

Masinę gamybą Fordas paleido, kai pasiekė produkto tobulumo - jo akimis žiūrint. 1908 metais Henris Fordas rinkai pristatė „Ford Model T“, kuris išsiskyrė tuo, kad kainavo perpus mažiau nei konkurentai, tačiau buvo nė kiek ne prastesnis.

Judanti gamyklos konvejerio juosta bene labiausiai prisidėjo prie žymiai spartesnio, nei iki tol, žmonių gyvenimo lygio kilimo dvidešimtajame amžiuje. Pati juosta, tiesą sakant, suvaidino tik antraeilį vaidmenį. Svarbiausia čia buvo masinė gamyba, naudojanti standartinius komponentus bei sudalyta į trumpus identiškus darbo momentus. Ši sąvoka nuo 1913 metų yra neatsiejama nuo Henry Fordo ir jo automobilių gamyklos Detroite.

Pačiam Fordui nieko išradinėti nereikėjo. JAV ginklų gamintojas „Remington“ jau nuo Pilietinio karo laikų, kai šiauriečių armijai reikėjo daugybės šautuvų, buvo šių ginklų gamybos procesą sudalijęs į daugybę smulkių operacijų, leidusių padidinti darbo našumą. Kitas ginklininkas, švedas C. Johansson, pirmasis pradėjo gaminti standartinius matavimo prietaisus, reikalingus paprastesnei atskirų gaminio detalių kontrolei. 1913 m. balandžio mėnesį visi šie trys dalykai buvo įdiegti Fordo gamykloje vienu metu. Išilgai judančios transporterio juostos buvo susodinti 29 darbininkai, montavę automobilio elektros generatorių. Anksčiau generatoriaus surinkimas užtrukdavo 20 minučių, o paleidus konvejerį - tik 5 minutes. Tokia racionalizacija palaipsniui apėmė visus Fordo gamyklos procesus. Dar iki Kalėdų prie konvejerio buvo surenkamas visas automobilis. Jo gamybos trukmė sumažėjo dvigubai, o iki kitų metų vasaros tas procesas dar dukart sutrumpėjo. Automobilio korpuso surinkimas, vietoje anksčiau reikalingų 12,5 val., sutrumpėjo iki pusvalandžio. Fordo gamykla tapo pačia našiausia pasaulyje, todėl jis galėjo dvigubai sumažinti savo gaminamo „Ford-T“ modelio kainą. Taip prasidėjo visuotinis automobilizavimas.

1913 metais „Ford“ paleido pirmąjį pasaulyje surinkimo konvejerį ir nuo tos dienos automobilių (ir ne tik) gamyba niekada nebebuvo tokia, kokia buvusi. „Just-in-time“ („kaip tik laiku“) - terminas, pastaraisiais metais reiškiantis automobilių gamybos efektyvumą. Geros idėjos visuomet panaudojamos, tai suprato ir Henry Fordas, planuodamas „Model T“ gamybą. 1924 metais Fordas didžiavosi, kad krovininiu laivu atplaukęs plienas 8 val. pirmadienį, taps baigtu automobiliu 9 val. trečiadienį, o vidurdienį jau pardavimo salone, taigi, - „žaliavos tapimas grynaisiais pinigais - vidutiniškai 33 valandos“.

Henris Fordas pirmasis savo straipsnyje 1926 metais 13-ojo leidimo „Encyclopedia Britannica“ pavartojo terminą „masinė gamyba“. Praėjus 20-čiai metų, „Ford“ vadovas išrado žodį „automatizacija“.

„Ford Model T“ sėkmė ir kritika

Nuo pat pradžių netrūko kritikų, tvirtinusių, jog konvejeris pavertė prie jo dirbančius žmones mašinomis. Tačiau net ir didžiausieji kritikai negalėjo nuneigti to fakto, kad konvejerio dėka buvo pasiektas pats didžiausias gamybos našumo padidėjimas visoje žmonijos istorijoje.

Per visą gamybos laiką iki 1927 metų iš viso buvo pagamintas rekordinis skaičius „Ford Model T“ automobilių - net 16 mln. Vėliau šį rekordą pasiekė „VW Beetle“ - daugiau kaip 20 mln. „vabalų“ buvo pagaminta, bet per gerokai ilgesnį laiką. Tačiau nė vienas automobilis nėra pasiekęs (tikriausiai ir nepasieks) „Model T“ 56,5 procentų dalies pasaulio automobilių registracijose, pasiektos 1921 metais, arba 50,4 procentų pasaulinės automobilių gamybos. Rekordas buvo pasiektas 1918 metais, kuomet buvo pagaminti 642 750 „Model T“ automobiliai iš 1 275 324 vnt. visų tais metais pasaulyje pagamintų automobilių.

1927 metais iš gamyklos iškilmingai išriedėjo penkiolikamilijoninis automobilis „Ford-T“. Per 19 metų jis mažai pasikeitė. Jeigu būtų buvus jo valia, „Ford-T“ būtų gaminamas per amžius. Kai 1927 metais teko automobilį pakeisti, jis uždarė gamybą šešiems mėnesiams.

Darbo politika ir darbuotojų gerovė

Priimdamas naujus darbuotojus Fordas kategoriškai priešinosi „kompetentingiems asmenims“. Kartą Fordas įsižeidė dėl Čikagos laikraščio pavartoto epiteto „nemokšiškas“ ir padavė jį į teismą. Paskui jis pirštu bedė į advokatą ir pridūrė: „Jeigu matyčiau reikalą atsakinėti į jūsų kvailus klausimus, tai man tereiktų spustelėti mygtuką savo kabinete, ir atsirastų specialistai, gebantys atsakyti į bet kurį jūsų klausimą.“ Jis taip pat sakė: „Jeigu aš norėčiau nužudyti konkurentus nesąžiningais metodais, nusiųsčiau jiems pusę tūkstančio specialistų.“

Fordas negailestingai atleisdavo visus, kurie dėjosi „ekspertais“. Tik tas, kuris ką nors padarė savo rankomis, nusipelnydavo jo pagarbos. Kiekvienas darbuotojas Fordo įmonėje turėjo pradėti nuo žemiausio laiptelio. „Mes niekada neklausinėjame žmogaus, ieškančio pas mus darbo, apie jo praeitį, - mes priimame ne praeitį, o žmogų. Jeigu jis sėdėjo kalėjime, tai nėra reikalo manyti, kad vėl ten pateks. Mes manome, kad kaipsyk stengsis ten nebepatekti. Mūsų įdarbinimo biuras niekam neatsako neigiamai tik dėl buvusio gyvenimo būdo - ar jis išėjo iš Harvardo, ar iš kalėjimo Sing-Sing, mums tas pats. Jis turi turėti tik viena: noro dirbti.“

1914 m. Fordas nustatė dvigubai didesnę, nei tuo metu buvo, vidutinę minimalią algą - 5 dolerius už dieną, ir sutrumpino darbadienį iki 8 val. Fordas tikėjo, kad jo fabrike kiekvienas galiausiai atsidurs ten, kur nusipelnė. „Kad nėra „laisvų postų“ - ne kliūtis, nes pas mus, tiesą sakant, nėra jokių postų, - rašė Fordas. - Geriausi mūsų darbuotojai patys susikuria sau vietas.“ Fordas buvo įsitikinęs, jog vadovo atsakomybė yra rūpintis tuo, kad pavaldus jam personalas turėtų galimybę susikurti sau padorų gyvenimą.

Akcininkų neliko (Fordas supirko akcijas). Tvarkyti finansus jis pavedė sūnui Edselui, o pats vadovavo gamybai. Fordo politika nesikeitė: geriau parduoti daug už mažai, o ne mažai už daug. 1920 metais, pardavęs viską, kas nesusiję su automobilių gamyba, Fordas reorganizavo gamyklą. „Veltėdžius“ iš valdymo pastato perkėlė į cechus. Visi tarnautojai, nesutikę stoti prie staklių, buvo atleisti. Vidaus telefonai tarp skyrių atjungti. Tai reiškė, kad įmonėje nebuvo organizacijos schemos ir skyrių horizontalės, neliko gamybinių pasitarimų, jokių „nereikalingų“ dokumentų, net pamainos žurnalų. Įmonę jis matė kaip „bendradarbiavimą žmonių, kurių užduotis - dirbti, o ne keistis laiškais“. Vienam skyriui esą neturi rūpėti, kas vyksta kitame. Savo kompanijoje jis paliko tik žemiausios grandies vadybininkus, kurie atsiskaitinėjo už pagamintą produkciją. Jis buvo griežtas šeimininkas, kuris nuoširdžiai rūpinosi savo darbuotojais: atidarė mokyklą, ligoninę, įvedė kolektyvinių piknikų ir pietų tradiciją.

„Ford“ inovacijos ir pasiekimai

Dažymas ir „Model T“ spalva

Henris Fordas yra garsios frazės autorius: „Automobilis gali būti bet kokios spalvos, jei tai juoda“. Pastačius automobilių gamybos konvejerį 1914 metais, automobiliai buvo dažomi tik juodos spalvos dažais, siekiant pagreitinti gamybą. Paklausa automobiliams buvo milžiniška ir jie buvo gaminami taip greitai, kad vieninteliai greitai džiūstantys dažai buvo tik juodos spalvos. Prieš paleidžiant liniją, „Ford“ automobiliai buvo siūlomi įvairių spalvų, kaip ir vėliau - nuo 1926 metų, kai dažymo linija buvo geriau pritaikyta prie automobilių gamybos metodų.

Gamybos rekordai

• „Ford“ tapo pirmuoju gamintoju, pagaminusiu milijoną vienetų vieno modelio automobilių. Tai įvyko 1915 metų gruodžio 10 d., kai milijoninis „Model T“ nuvažiavo nuo konvejerio.
• 1921 metais „Ford“ taip pat tapo pirmuoju gamintoju, pagaminusiu daugiau nei 1 mln. automobilių per metus - 1 003 054 vnt.

Saugumo inovacijos

1927 m. gruodžio 2 d. pristatytas „Ford Model A“ - tai pirmasis automobilis rinkoje, kuriame buvo sumontuoti stiklai, apsaugantys nuo sužalojimų avarijos metu.

„Ford“ pirmasis pasaulyje pradėjo atlikinėti automobilių saugumo bandymo testus. 1951 m. bandymus pradėjo Projektavimo ir Tyrimų departamentas Amerikoje. To pasekoje buvo įdiegta daug saugumą užtikrinančių naujovių. 1955 metais „Ford“ visuomenei pirmą kartą pristatė automobilių daužymo bandymus su manekenais, į kuriuos buvo įmontuoti elektroniniai davikliai.

„Ford Scorpio“ 1985 metais tapo pirmuoju modeliu, į kurį standartinėje įrangoje sumontuota ABS - stabdžių antiblokavimo sistema. Šią sistemą 1989 metais „Ford“ pasiūlė kaip papildomą įrangą ir „Fiesta“ modeliui ir tuo būdu tapo pirmasis gamintojas, galintis pasiūlyti šį svarbų saugumo elementą visai modelių gamai.

Kitos inovacijos

Trumpiausias laikas nuo konceptinio modelio sukūrimo iki gamybos - 4 mėnesiai. Tiek užteko Henry Fordui pradėti revoliucinio V8 modelio gamybą. Pradžia buvo padaryta 1931 metų gruodžio mėn., ir jau 1932 metų kovo 31 d. automobilis buvo pasiūlytas rinkai. Pirmasis „Ford“ modelis, sukurtas Europai, tai 933cc „Model Y“ buvo paleistas į gamybą per tokį pat trumpą laiką. Nuo balto popieriaus lapo 1931 metų spalio mėn. jo prototipas buvo pristatomas visoje Europoje 1932 metų vasarį, o gamyba prasidėjo tų pačių metų rugpjūtį.

1942 metais Fordas patentavo automobilį, pagamintą beveik vien iš plastiko.

„Ford Motor Company“ po Henrio Fordo

Tik po patriarcho mirties jo anūkas Henris Fordas II, siekdamas gelbėti verslą, nusamdė išsilavinusių vadybos specialistų komandą, vadovaujamą būsimojo JAV gynybos ministro Roberto McNamaros.

Daugelį metų „Ford“ ieškojo galimybių įsigyti garsių automobilius gaminančių kompanijų. Kaip žinia, „Ford“ grupei priklausė „Jaguar“, „Aston Martin“, „Land Rover“ ir „Volvo“, tačiau buvo ir daug kitų kompanijų, dėl kurių įsigijimo nebuvo sutarta. 1948 metais kompanija bandė nupirkti „Volkswagen“, bet planai žlugo dėl sudėtingos vokiečių firmos nuosavybės struktūros. Kitos kompanijos, kurios buvo atsidūrusios „Ford“ „pirkinių sąraše“ per pastaruosius 50 metų - „Lancia“, „Fiat“, „Ferrari“, „Rover“, „Rootes“, „Auto Union“, „Lotus“, „Berliet“, „Borgward“, „Mercedes“, BMW ir „Saab“.

Šiandien „Ford Motor Company“ gamina automobilius naudodama „Lincoln“ ir „Mercury“ markes Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1958 m. „Ford“ pristatė naują „Edsel“ markę, bet po jos prastų pardavimų ji buvo panaikinta 1960 m. Vėliau, 1985 m., o 1989 m. „Ford“ nupirko „Jaguar“, „Daimler“, „Land Rover“ ir „Rover“ kompanijas Didžiojoje Britanijoje, bei „Volvo“ kompaniją Švedijoje.

„Ford Motor Company“ pardavinėja „Ford“ markės automobilius už JAV ribų. Iš pradžių buvo pardavinėjami tiek patys amerikietiški automobiliai visoms pasaulio rinkoms. Vėliau Europoje buvo kuriami ir gaminami Europos rinkai pritaikyti automobiliai. Bandymai globalizuoti automobilių modelius visados baigdavosi nesėkme. Europoje populiari „Ford Mondeo“ buvo prastai parduodama JAV rinkoje, JAV rinkoje populiarus „Ford Taurus“ buvo prastai parduodami Japonijoje ir Australijoje. Maža europietiška „Ford Ka“ buvo iš viso nepaklausi Japonijoje. Australai atsisakė „Ford Mondeo“, nes pirkėjai mieliau rinkosi australiškus „Falcon“ modelius.

„Ford“ grupė 2002 metais pagamino 6,97 milijono automobilių, o metinę kompanijos apyvartą sudarė 163 milijardai JAV dolerių. Tai rodo, kad „Ford Motor Co.“ gali skirti didžiules lėšas naujoms technologijoms, automobilių kūrimui bei gamybai, į kuriuos su pagarba žvelgia kiti automobilių gamintojai. Europos padalinyje „Ford of Europe“, kuriam priskirta Lietuva, dirba daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų. Šiandien „Ford Motor Co.“ sėkmingai įgyvendina savo programą „45/5“ - „45 nauji modeliai per 5-erius metus“. Naujai pristatomuose modeliuose įkūnijamos šios pagrindinės savybės: patikimumas, ilgaamžiškumas, vairavimo malonumas. Tai įvertina pirkėjai ir automobilizmo ekspertai.

„Ford“ yra vienas iš keturių automobilių gamintojų trijose NASCAR serijose: Nextel Cup, Busch Series ir Craftsman Truck Series. Šiuo metu yra naudojamas „Ford Fusion“ automobilis, kuris pakeitė iki tol naudotą „Ford Taurus“. „Ford Motor Company“ dalyvauja Trans-Am lenktynėse nuo 8-dešimtmečio iki šių dienų.

Šiandienos „Ford Motor Company“

Pasaulinė organizacija ir produkcija

Nuostabu, kad įstaiga, kuri pradėjo savo verslą nuo grupelės žmonių sukurtų gaminių, tarnavusių daugeliui, naują tūkstantmetį pradeda būdama pasauline organizacija, besistengiančia tarnauti visuomenei.

„Ford“ - vienas žinomiausių prekinių ženklų pasaulyje. „Ford“ kompanijos vardas žinomas ne tik kaip automobilio gamintojo, bet ir kaip stiklo, plastmasės, pramoninių variklių, įvairių mechanizmų statyboms gamintojas. Ši įmonė įsitvirtino ir daugelyje kitų verslo sričių, įskaičiuojant finansines paslaugas, draudimą, automobilių atsargines dalis, elektroniką bei krašto plėtrą.

Nuo 2014 m. birželio 16 d. vienam seniausių pasaulyje automobilių gamintojui „Ford Motor Company“ sukako 111 metų. „Ford Motor Company“ šiandien nėra įsikibusi į istoriją. Minėdama savo 111 metų jubiliejų, bendrovė sukūrė filmuką, kuris puikiai parodo, kuo koncernas virto šiandien.

Apdovanojimai ir pripažinimas

• „Ford Fiesta“, „Ford Mondeo“ apdovanojimų sąraše - „Auksinis vairas“ ir kt.
• 2003 metais Vokietijos organizacija ADAC, teikianti techninę pagalbą keliuose, pripažino „Ford Fiesta“ mažiausiai gedimų turinčiu B klasės automobiliu.
• „Ford Focus“ yra pelnęs daugiau kaip 50 apdovanojimų visame pasaulyje, tokių, kaip „Europos metų automobilis“, „Šiaurės Amerikos metų automobilis“ ir kt. Du kartus iš eilės „Focus“ tapo perkamiausiu automobiliu pasaulyje.
• „Ford“ garsėja taip pat ir savo komerciniais automobiliais, kurių naujieji modeliai vienas po kito skina prestižiškiausius apdovanojimus. „Ford Transit“ ir „Ford Transit Connect“, vos tik pasirodę rinkoje buvo pripažinti „Geriausiais komerciniais automobiliais“ bei „Arctic test“ bandymų Šiaurės sąlygomis nugalėtojais.

2003-ųjų rudenį Lietuvos rinkoje pristatyta dar viena naujiena - kompaktinės klasės vienatūris „Focus C-Max“, kuris yra dar vienas iš 45 per 5-erius pastaruosius metus pasirodysiančių naujų „Ford“ modelių.

„Ford“ Lietuvoje

Jau vienuolikti metai „Vilniaus Vista“ įmonių grupė, turinti atstovybių tinklą visoje Lietuvoje - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje, atstovauja „Ford Motor Company“. Pasak UAB „Vilniaus Vista“ direktoriaus p. Lino Peciukevičiaus, kaip ir „Ford“ kompanija, „Vista“ įmonių grupė turi ambicingų plėtros planų ateityje. „Plečiame atstovybių tinklą, geriname serviso ir autosalonų infrastruktūrą, skiriame didelį dėmesį darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Tai leis dar geriau patenkinti mūsų klientų poreikius“, - teigė p. L. Peciukevičius. „Ford“ 100 metų jubiliejaus proga „Vista“ pristatė šventinę akciją - siūloma net 100 „Ford“ automobilių už ypatingą kainą. Akcija vyks iki liepos 1 d. Automobilius galima išsirinkti iš automobilių sąrašo, kuriame yra įvairių spalvų ir modifikacijų „Fiesta“, „Fusion“, „Focus“ ir kiti modeliai.

tags: #automobiliu #gamintojas #henris