Lietuvoje vis dažniau susiduriama su atsakomybės klausimu dėl internete rašomų komentarų ir neteisėto turinio platinimo. Tiek už įžeidžiančius komentarus, tiek už autorių teisių pažeidimus numatoma teisinė atsakomybė, kuri gali apimti pinigines baudas, laisvės apribojimą ar net laisvės atėmimą.
Autorių teisių pažeidimai ir atsakomybė
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) aktyviai kovoja su autorių teisių pažeidimais internete. Neseniai LRTK skyrė 1,9 tūkst. eurų baudas asmenims, susijusiems su autorių teisių saugomo audiovizualinio turinio neteisėtu viešu skelbimu interneto svetainėje „filmai7.top“. Pagal gautą skundą LRTK atliktos stebėsenos metu nustatyta, kad interneto svetainėje „filmai7.top“ buvo neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas audiovizualinis turinys. Nustatyta, kad vartotojams buvo sudaryta galimybė žiūrėti ir atsisiųsti šį turinį.
Tyrimo eiga ir bausmės
Tyrimo metu nustačius, kad veikla buvo vykdoma siekiant komercinės naudos, su mokėjimų sistema susieti kontaktiniai duomenys sudarė galimybę identifikuoti su pažeidimais susijusius asmenis - A. C., V. S. ir E. Anot LRTK, pažeidimai buvo daromi komerciniais tikslais, o atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kiekvienam asmeniui skirta 1,9 tūkst. eurų bauda, atitinkanti įstatyme numatytos baudos vidurkį. Bendra paskirtų baudų suma siekia 5,7 tūkst. eurų. Komisijos ištirtas atvejis dėl interneto svetainės „filmai7.top“ patvirtina, kad autorių teisių saugomo turinio neteisėtas viešinimas ir pelnymasis iš jo negali būti laikomas teisėtu veiklos modeliu.
Baudžiamoji atsakomybė už įžeidžiančius komentarus
Piliečiai, rašantys įžeidžiančius komentarus, dažnai teisinasi, kad jie išreiškė savo nuomonę, nesuprato, kad daro nusikaltimą, arba kad komentarus lėmė jų religiniai įsitikinimai. Tačiau, jei parašomas įžeidžiantis komentaras, kurstantis prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį.
Po FNTT kratų – R. Žemaitaičio komentaras: atsakė, ar trauksis iš koalicijos
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio nuostatos
- Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė ir už niekinančius pasisakymus viešoje elektroninėje erdvėje.
- Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalis numato dar griežtesnes bausmes, jei komentare dėl aukščiau nurodytų priežasčių viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu.
Tai, ar konkretaus parašyto komentaro atveju galima taikyti Baudžiamojo kodekso numatytą baudžiamąją atsakomybę, priklauso nuo įvairių dalykų: komentaro teksto, komentaro siekių. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai, o galutinį sprendimą priima teismas.
Kreipimasis į teisėsaugą ir nepilnamečių atsakomybė
Svarbu žinoti: į teisėsaugą kreiptis dėl šių Baudžiamojo kodekso pažeidimų gali bet koks pilietis ar juridinis asmuo. Tad jei, pavyzdžiui, tyčiojamasi iš homoseksualų, į teisėsaugą kreiptis gali bet koks komentaru pasipiktinęs pilietis, nebūtinai homoseksualus. Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo galima kreiptis į teritorinį policijos komisariatą arba į apylinkės prokuratūrą. Be to, baudžiamoji atsakomybė gresia ir už įstatymus pažeidžiančius komentarus socialiniuose tinkluose, ne tik interneto naujienų portaluose.
Lietuvos įstatymai nustato, kad už neapykantos kurstymo veikas atsako asmenys, kuriems veikos atlikimo metu buvo suėję 16 metų. Pažymėtina ir tai, kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimas ir nuoširdus gailestis gali teismą paskatinti skirti kaltinamajam mažesnę bausmę, tačiau visiškai jos (ir teistumo) išvengti nepadės.
Teismų praktika ir pavyzdžiai
Lietuvos teismų praktika rodo, kad nuteistiesiems skiriamos baudos nuo 2 MGL (260 Lt) iki 25 MGL (3 250 Lt), taip pat yra pasitaikęs atvejis, kai nepilnamečiui skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pastarosiomis dienomis pagausėjo pranešimų apie nubaustus, Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiančius, komentarus rašiusius asmenis. Pavyzdžiui, per dvi dienas prie vieno teksto interneto portale net 10 užgaulių komentarų apie žydus parašęs muitinės tarpininkas buvo nubaustas 750 litų bauda. 41 metų kauniečiui pasisekė, kad teismas nekonfiskavo jo nešiojamo kompiuterio, kurį pareigūnai prie baudžiamosios bylos saugojo maždaug metus. Kompiuterį Renaldas Š. atgavo, nes iš karto sumokėjo jam baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą. Panašu, kad „užgauliai“ komentuojant galima netekti ne tik savo kompiuterio, sumokėti nemažą baudą, bet ir turėti įvairių kitų problemų, susijusių su teismo procesu.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje numatyta, jog už interneto komentaruose skatinamą neapykantą ar kurstymą diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Išvada tokia, kad už neatsargų komentarą, kuriame „skatinama neapykanta“, galima atsidurti ir įkalinimo įstaigoje. Renaldo Š. atveju dešimt komentarų „kainavo“ 750 LT + teismo išlaidos + kompiuterio konfiskacija + papildomi kaštai (laikas, sveikata ir t. t.).
Interneto komentarų identifikavimas ir įrodymai
Portalo redaktoriai skuba naudotis sukurtu įstatymu, tikėdamiesi, jog tai sumažins jiems darbo ar atlygins žalą „užgautiesiems“. Toks požiūris gali būti pateisinamas, tačiau internetas nėra vieta, kur įprastos taisyklės ar įstatymai „įprastai galioja“. Todėl pagauti galima tik tuos, kurie nesislepia. Tačiau kaip įrodoma, jog įtariamasis tikrai įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką? Svarbiausias įrodymas tokio tipo bylose yra nuoširdus įtariamojo prisipažinimas - tuomet bylai pastiprinti lieka surinkti įrodymus, esančius kompiuteryje, iš kurio įvykdytas nusikaltimas. Vėliau byla keliauja į teismą ir yra įvykdomas teisingumas.
Ką daryti, jei prisipažinimo nesulaukiama?
Komentuojant straipsnį, serverio žurnale lieka IP adresas. Kadangi komentavimas iš tiesų vyko iš konkrečios sistemos, naršyklėje turėtų likti ir pėdsakų, parodančių, jog tikrai lankytasi svetainėje tam tikru laiko momentu. Panašiai yra ir su JAV FTB vykdomomis operacijomis prieš vaikų pornografiją: nuspaudus FTB paruoštą nuorodą, galima būti nubaustam. Ši logika taip pat skylėta - galima priversti paspausti bet kokią nuorodą.
Apibendrinant norėtųsi pasakyti, jog žmonių identifikavimas dabartiniame internete yra sudėtinga problema: skaitmeniniai pėdsakai nebūtinai įrodo, jog asmuo yra kaltas. Netgi naudojant įvairias „Captcha“ technikas negalima būti tikriems, jog jas įveikia konkretus žmogus - tai gali padaryti ir Indijos pilietis, už 10 ct.
tags: #komentarai #internete #baudos