Vairuotojo valios savybių psichologija

Saugiam vairavimui įtakos turi daugybė veiksnių, o vairuotojo valios savybės ir psichologinė būsena yra vienos svarbiausių. Jau daugelį metų psichologai tyrinėja, kaip asmenybė ir temperamentas veikia automobilio vairavimo būdą.

Vairuotojo asmenybė ir elgesys kelyje

Psichologai asmenybės savybėmis vadina gana stabilius žmogaus elgesio modelius, kurie atsikartoja daugelyje jo gyvenimo situacijų. Tie patys modeliai perkeliami ir į vairavimo situacijas. Jei žmogus sportuodamas, dirbdamas ar leisdamas laisvalaikį mėgsta rizikuoti, natūralu tikėtis, kad jis rizikuos ir prie automobilio vairo. Jei asmeniniame gyvenime ar darbe linkęs elgtis atsakingai ir atsižvelgti į kitų žmonių elgesį, poreikius, tai kelyje jis tikriausiai galvos ne tik apie save, bet ir apie kitus vairuotojus.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentės dr. Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės, dažniausiai įvairios asmenybės charakteristikos lemia dažnesnes vairavimo klaidas arba įvairios asmenybės savybės lemia dažnesnius tyčinius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus.

Vairuotojų tipai pagal Lenkijos Transporto psichologų asociaciją

Ekspertai iš Lenkijos Transporto psichologų asociacijos suskirstė vairuotojus į keturis tipus, kuriems būdingos specifinės savybės:

• Pašėlusio Makso sindromas: Būdingas socialinis ir emocinis nebrandumas. Tokie vairuotojai nori parodyti savo vertę, bet kokia kaina primeta savo valią kitiems ir neatsižvelgia į kitų eismo dalyvių teises. Konfliktas kelyje su kitu „pašėlusiu Maksu“ yra daugiau nei garantuotas.
• Saldžios idiotės sindromas: Būdingas egoizmas. Šio tipo vairuotojai laiko KET beprasmėmis, jiems rūpi tik jų patogumas. Jie dažnai apsimeta kvailesniais nei yra, ir jiems nerūpi, kad kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
• Auklėtojas: Elgesiu primena „pašėlusį Maksą“, bet jo tikslas yra auklėti visus aplinkinius, nes jis pats, jų nuomone, viską žino geriausiai. Agresija ir baimė yra jo pagrindinės savybės. Tokie vairuotojai nori parodyti kitiems, kaip iš tikrųjų reikia vairuoti automobilį.
• Atsikratantis baimių: Vairavimą naudoja kaip įrankį atsikratyti kasdienių stresų ir nesėkmių. Šio tipo vairuotojai yra nenuoseklūs, jų reakcijos sunkiai nuspėjamos. Kartais gali būti pasyvūs, užimti gynybinę poziciją, o kartais rimtai supykti. Jų reakcijų diapazonas labai platus.

Koks turėtų būti idealus vairuotojas?

Idealus vairuotojas turėtų pasižymėti supratingumu ir asertyvumu. Jo pagrindinis tikslas - saugiai pasiekti numatytą tašką. Jis suvokia, kad kiekvienas kelių eismo dalyvis yra toks pat svarbus, kaip ir jis, ir nesiekia kurti konfliktinių situacijų su kitais vairuotojais.

Emocijos ir valios savybės kelyje

Psichologų teigimu, gebėjimas tvarkytis su savo emocijomis yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso vairavimo įpročiai. Tie žmonės, kurie neatpažįsta savo emocijų, nesusivokia, ką jaučia tam tikroje situacijoje, neturi didelio arsenalo, kaip išreikšti emociją, taip pat yra linkę pažeisti taisykles kelyje. Emociškai brandesni žmonės dažniausiai ir kelyje rinksis mažiausiai pavojingą būdą pykčiui išreikšti.

Psichologas P. Pavliučenko išskiria kelias pagrindines vairuotojų grupes pagal emocijas ir elgesį:

• Atsargūs vairuotojai - dažnai važiuoja lėčiau, vengia rizikos.
• Agresyvūs vairuotojai - sąmoningai pažeidžia taisykles, demonstruoja „kelių karalių“ elgesį.
• Skubantys vairuotojai - jų klaidos kyla ne dėl piktavališkumo, o dėl nuovargio ar įtampos.
• Emociškai nestabilūs vairuotojai - lengvai įsivelia į konfliktus, mėgsta „pamokyti kitus“.

Pasak P. Pavliučenko, pavojingiausia yra kelių grupių sankirta. Jeigu žmogus pavargęs, skuba ir dar yra linkęs greitai supykti - jo rizika sukelti eismo įvykį gerokai išauga. Tokie žmonės keliuose tampa tarsi emocinė bomba.

Keleivių įtaka vairuotojo elgesiui

Kelių eismo taisyklės nurodo, kad keleiviai yra eismo dalyviai, todėl jų elgesys gali turėti tiesioginės įtakos vairuotojo saugumui ir vairavimo stiliui. Nors vairuotojas yra atsakingas už saugų ir atsakingą vairavimą, keleiviai taip pat turi suprasti savo vaidmenį ir prisidėti prie bendro saugumo keliuose.

Keleivių elgesys gali paveikti vairuotoją įvairiai:

• Pagalba ir bendradarbiavimas: Keleiviai gali padėti vairuotojui būti budriam ir dėmesingam kelyje.
• Emocinė parama: Malonus ir palaikantis bendravimas gali sumažinti vairuotojo stresą ir įtampą.
• Bendravimas ir pokalbiai: Keleiviai gali suteikti pramogą ir praleisti maloniai laiką.
• Dėmesio pertraukimas: Per daug pokalbių, triukšmo arba netvarkingo keleivių elgesio gali atitraukti vairuotojo dėmesį nuo kelio, sumažinti reakcijos laiką ir padidinti avarijos riziką.
• Konfliktai ir įtampa: Nesutarimai tarp keleivių gali sukelti emocinę įtampą ir stresą vairuotojui.
• Neteisingi patarimai arba spaudimas: Keleiviai gali bandyti daryti įtaką vairuotojo sprendimams arba skatinti jį pažeisti KET.
• Alkoholį vartojantys keleiviai: Vartojantys alkoholį automobilio salone keleiviai gali turėti įtakos vairuotojo budrumui ir yra išbandymas jo ryžtui atsispirti prie vairo išgerti.

Tyrimų išvados apie keleivių įtaką

• Moterų rizika: Tyrimai rodo, kad moterys rizikingesnių manevrų dažniau imasi, kai šalia jų važiuoja vyrai keleiviai. Tai gali būti dėl to, kad vyrai neretai mano esantys geresni vairuotojai ir mažiau toleruoja moterį vairuotoją.
• Jaunuolių rizika: Jauni žmonės dažnai linkę demonstruoti savo gebėjimus vairuoti ir daryti pavojingus manevrus. Jei keleivis yra jaunuolis, jis gali skatinti vairuotoją elgtis rizikingai.
• Vaikai: Vaikai reikalauja ypatingo dėmesio. Vairuotojas, keliaudamas su vaiku, turi užtikrinti jo saugumą ir užimtumą kelionės metu, kad vaikas neblaškytų vairuotojo dėmesio.

Visiems keleiviams reikėtų ne tik paisyti vairuotojo prašymų, bet ir patiems įsitikinti, ar sėdinčiajam už vairo kas nors netrukdo vairuoti saugiai.

Vairavimo kultūra ir problemų sprendimai

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuotas tyrimas parodė, kad lietuviai savo vairavimo kultūrą vertina vos šiek tiek aukščiau nei patenkinamai - siekia vos 6,3 balo iš 10-ies. Specialistai įsitikinę, kad karštakošišką ar net pavojų keliantį elgesį lemia ne tautos mentalitetas, o sąmoningumo ir emocijų valdymo įgūdžių stoka.

Dažniausios eismo įvykių priežastys

VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros mokslininkų grupė atlieka skirtingų vairuotojų grupių psichologinių ypatumų tyrimus. Dešimtmetį vykdomi tyrimai ir eismo įvykių statistika rodo, kad dažniausiai pasitaikančios eismo įvykių priežastys yra žmogiškos, t.y. transporto priemonės vairuotojų ar kitų eismo dalyvių elgesys ir priimami sprendimai. Prasta kelių būklė, transporto priemonės gedimas ar nepriežiūra taip pat gali prisidėti prie eismo įvykių. Konkretizuojant dažniausiai pasitaikančias eismo įvykių priežastis Lietuvoje, susijusias su vairuotojais, VDU mokslininkai išskiria dvi - greičio viršijimą ir vairavimą apsvaigus.

Vairuotojų kategorijos pagal KET pažeidimus

Specialistai išskiria dvi vairuotojų kategorijas pagal KET pažeidimus:

• Tyčia pažeidžiantys KET: Šie vairuotojai žino KET, bet vis dėlto patys sprendžia, kaip elgtis kelyje. Tai ypač galioja greičio viršytojams, kurie įsitikinę, kad geriau žino, koks greitis leistinas, nei eismo specialistai.
• Netyčia pažeidžiantys KET: Tokie vairuotojai elgiasi netyčia, pavyzdžiui, ne iškart pastebi pakeistus ženklus ar kelio ženklinimą. Netyčiniai pažeidėjai taip pat gali sukelti avarinių situacijų, bet pavojingiausi yra tie, kurie sąmoningai laužo KET.

Ką daryti, kad situacija keliuose gerėtų?

VDU psichologai siūlo kompleksinius problemų sprendimus:

• Geresnis vairuotojų parengimas: Vairavimo mokyklose šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama transporto priemonės valdymo įgūdžiams ir KET. Tačiau, pasak L. Šeibokaitės, Lietuvoje vairavimo įgūdžiams formuoti skiriama tik 20 val., o geriems įgūdžiams suformuoti reikia bent 200 praktinio važiavimo valandų. Būtina mokyti rizikos atpažinimo ir jos valdymo įgūdžių, taip pat koreguoti nuostatas KET atžvilgiu.
• Alkoholio prieinamumo ribojimas: Draudimas sėsti už vairo bent kiek išgėrus prisidėtų prie saugumo keliuose didinimo, nes siųstų aiškią žinią - „išgėrei - vairuoti negali“.
• Nuobaudų adekvatumas ir neišvengiamumas: Būtina užtikrinti įstatyminę bazę, kuri maksimaliai skatintų eismo dalyvius laikytis KET. Nuobaudos už taisyklių pažeidimus turėtų būti adekvačios, neišvengiamos ir kuo greičiau įgyvendinamos.
• Efektyvios prevencinės programos: Dabartinės gąsdinimo prevencinės programos nėra labai veiksmingos. Efektyvios tos programos, kurios moko žmones, kad laikytis KET nėra sunku, o gaunama nauda už jų laikymąsi nusveria nepatogumus.
• Asmeninė atsakomybė: Labai svarbi kiekvieno iš mūsų asmeninė atsakomybė už save ir savo artimuosius - tinkamu ar netinkamu elgesiu kelyje skatiname kitus elgtis atitinkamai.
• Požiūrio keitimas: Turime išmokti ne tik valdyti automobilį, bet ir save - savo emocijas, įtampą, reakcijas. Mažiau pykčio ir konkurencijos kelyje prisidės prie ramesnės aplinkos.

Patarimai vairuotojams streso ir nuovargio atveju

Psichologas P. Pavliučenko pateikia svarbiausius patarimus vairuotojams, siekiant išvengti pavojaus kelyje:

1. Išsimiegokite: Neišsimiegojęs vairuotojas yra kaip neblaivus: reakcija lėtesnė, dėmesys išblaškytas.
2. Pasilikite laiko atsargą: Jeigu išvažiuojate taip, kad kiekviena minutė brangi, visada jausite įtampą, o tada natūraliai atsiranda noras spausti, lenkti, rizikuoti.
3. Pakeiskite požiūrį: Kelionę matykite ne tik kaip būtinybę iš taško A nuvykti į tašką B, bet ir kaip galimybę pabūti su savimi, mėgautis kelione.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šias rekomendacijas:

• Neramumas prie vairo: Jeigu ką tik patyrėte labai stiprų stresą - susipykote su artimaisiais, sužinojote blogą naujieną, kažkas nutiko darbe - verčiau bent pusvalandį nurimkite. O jei skubate ir jaučiate, kad nebesuvaldote emocijų, galbūt tą dieną geriau rinktis taksi. Tai yra atsakomybė.
• Muzikos įtaka: Ritmingi muzikos garsai sužadina norą lėkti, o ramesnė melodija padeda vairuoti atsakingiau.
• Dėmesingumo pratimai: Paprasčiausias dėmesingumo pratimas ar net keli ramūs įkvėpimai prieš pajudant gali sumažinti įtampą.
• Kelių būklės pasitikrinimas: Prieš kelionę pasitikrinkite kelių būklę (pvz., eismoinfo.lt), kad išvengtumėte nereikalingo streso dėl spūsčių ar kliūčių.

Charakterio tipų įtaka vairavimui

Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė dalijasi, kad elgesį prie vairo didžiąja dalimi lemia mūsų charakterio ypatybės. Kiekvienas iš mūsų turi kelių charakterio tipų savybių, ir reakcija priklauso nuo to, kuris tipas konkrečiame žmoguje dominuoja.

• Narcisistinio tipo asmenybės: Už vairo gali elgtis ramiai, tačiau yra linkusios nuvertinti ir žeminti kitus.
• Paranojinio tipo asmenybės: Valdomos jausmų - kelyje gali elgtis neapgalvotai ir net pavojingai, įsivaizduoti, kad prieš juos visi nusiteikę.
• Depresyvaus ir mazochistinio charakterio tipo žmonės: Susidūrę su nemalonia situacija, pajus stiprų nerimą, kaltins save.
• Psichopatinio tipo asmenybės: Tokiose situacijose pradės bartis, reaguos agresyviai.

Elgesio kelyje tobulinimas

Tyrimai rodo, kad asmeninės savybės turi įtakos tam, kaip elgiamės kelyje, ir ši sąsaja būdinga ne tik jauniems vairuotojams, bet tęsiasi per visą gyvenimą.

Šiame straipsnyje analizuojamos vairuotojų charakteristikos, siekiant geriau suprasti, kuriai vairuotojų kategorijai priklauso kiekvienas, ir kaip tobulinti savo elgesį kelyje. Svarbiausia yra atpažinti tuos asmenybės bruožus, kurie padeda jums būti geru vairuotoju, ir tuos, kurie trukdo, o tada pasidaryti išvadas.

Problematiškas elgesys kelyje

• Užvaldomas emocijų: Geri vairuotojai, susidūrę su netinkamu kitų vairuotojų elgesiu, patys tampa blogais vairuotojais, agresyviai reaguodami į šiurkštų kitų vairuotojų elgesį kelyje.
• Konkuruojantis: Konkurencija prie vairo gali sukelti rimtų problemų. Konkuruojančiai nusiteikę vairuotojai stengiasi manevruoti taip, kad pademonstruotų savo pranašumą prieš kitus.
• Agresyvus: Agresyvios asmenybės dažnai vairuoja agresyviai, o tai gali greitai virsti įniršiu kelyje.
• Mėgstantis rizikuoti: Adrenalino fanatikams gali būti smagu pakliūti į įvairias nekasdienes situacijas. Tačiau kelyje jų geriau bet kokia kaina vengti.
• Negeba susikoncentruoti: Negebėjimas ilgesnį laiką sutelkti dėmesio gali turėti neigiamos įtakos etiketui kelyje.

Pozityvios vairuotojo savybės

• Kantrus: Kantrybė yra vienas iš svarbiausių vairuotojo bruožų, padedantis išvengti agresijos ir netinkamų sprendimų spūstyse, remonto darbuose ar parkuojant automobilį.
• Taktiškas: Taktiškas žmogus rūpinasi, kad nesukeltų nepatogumų ar nepakenktų kitiems. Tokie vairuotojai įleidžia įvažiuojančius iš šalutinių kelių, laikosi greičio apribojimų, sustoja praleisti pėsčiųjų, naudoja posūkių signalus ir nedaro nereikalingų veiksmų (pvz., nereikalingas signalizavimas, per didelis priartėjimas prie kitų automobilių, netinkamas parkavimas).
• Atsargus: Atsargumas susijęs su galimų įvykių numatymu - gebėjimu perskaityti, kas vyksta aplinkui (situacijos suvokimas) ir atitinkamai reaguoti.
• Išsilavinęs: Vairuotojų išsilavinimas turi įtakos avarijų ir eismo taisyklių pažeidimų skaičiui. Tolesnis suaugusių vairuotojų mokymas gali padėti įgyti naujų įgūdžių.

Ką daryti eismo įvykio metu?

Į tas pačias situacijas kelyje skirtingi žmonės reaguoja skirtingai - vieni būna susijaudinę ar išsigandę, kiti supykę ar įsiaudrinę, treti išlieka ramūs. Reakcija priklauso taip pat ir nuo vairuotojo amžiaus, patirties ar konkrečių aplinkybių, kuriose jis atsiduria.

Jei kelyje kažkas nutinka, visada reikia prisiminti, kokias draudimo apsaugas turite. Įvairiose situacijose dažniausiai gelbsti pagalbos kelyje paslauga, kuri gali būti įsigyta tiek prie kasko, tiek ir prie TPVCA draudimo. Kontaktų centro specialistai į kiekvieną atvejį žiūri individualiai, suteikia informaciją pagal prioritetus, paaiškina, kokių veiksmų klientas turi imtis ir kokią pagalbą gali gauti.

Jei eismo įvykyje vairuotojas dalyvauja nelegaliai (neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar yra neblaivus), jis gali elgtis neapgalvotai, labai jaudintis ar būti agresyvus, bandyti apgauti, teisintis, įtikinti dėl finansinio atlygio vietoje, sukčiauti ar pasišalinti iš įvykio vietos. Tokiais atvejais, nepriklausomai ar esate kaltininkas, ar nukentėjęs, reikia būti itin budriems, nepasiduoti galimoms manipuliacijoms ir provokacijoms, kviesti policijos pareigūnus ir situaciją palikti aiškintis jiems.

Psichoterapeutė G. Petronienė pataria patekus į eismo įvykį ir pastebėjus kito žmogaus aštrias emocijas reaguoti griežtai ir išlaikyti šaltą protą. Susidūrus su „piktųjų“ tipų asmenybėmis, nustatykite ribas, tvirtai stabdykite besiveržiančias emocijas, liepkite žmogui nurimti, nesinervinti, sakykite, kad jei negalite nurimti, kviesime policiją, o jei nurimstate - užpildysime eismo įvykio deklaraciją. Matant panikuojantį ar liūdintį žmogų, reikėtų tvirtai, tačiau empatiškai nuraminti lyg suaugusį vaiką, sakyti - matau, kad labai susijaudinote, bet dabar nurimkite ir einame užpildysime eismo įvykio deklaraciją.

Svarbu ir patiems valdyti savo emocijas. Jei esame linkę susinervinti, šaukti ant kito žmogaus, reikėtų sau pasakyti, kad tai nepadeda išspręsti bėdos, o galima tik sulaukti didesnio kito žmogaus priešiškumo.

Emocijų valdymo technikos kelyje

Pasaulyje atlikta daugybė vairuotojų emocijų valdymo tyrimų ir jie visi įrodo, kad kuo prasčiau žmonės geba atpažinti savo emocijas, tuo prasčiau jas sekasi suvaldyti. O emocijų valdymas turi nemažos įtakos elgesiui kelyje. Yra įvairių emocijų raiškos būdų ir kartais galima nieko nedaryti, tiesiog leisti emocijai pabūti, kol pasibaigus situacijai ji taps silpnesnė. Mažai tikėtina, jog pakeisime kito žmogaus elgesį.

Efektyvios emocijų valdymo technikos:

• Racionalizacijos technika: Pabandykite pagalvoti, kodėl kitas eismo dalyvis vienaip ar kitaip elgiasi ir ką būtų galima padaryti.
• Dėmesingo įsisąmoninimo technika: Kvėpavimas. Tikslingas kvėpavimas visada padeda nusiraminti.
• Muzika: Ramesnė muzika gali padėti nusiraminti.
• Emocijų išliejimas: Pasikeikti irgi galima, ypač jei esate vienas automobilyje - tai yra emocijų išraiškos forma. Svarbu neišlieti agresijos ant kito žmogaus.
• Sustojimas šalikelėje: Jei situacija yra labai sudėtinga: didelis išgąstis, pyktis ar stresas - rekomenduojama sustoti šalikelėje. Fizinis išlipimas iš automobilio, pasivaikščiojimas, pritūpimų padarymas, verkimas ar šaukimas gali pagelbėti ir netgi padėti išvengti pavojingų situacijų vairuojant.

tags: #kokios #yra #pagrindines #vairuotojo #valios #savybes