Baudos už gaisrinės saugos pažeidimus

Atėjus pavasariui, daugelis gyventojų siekia sutvarkyti savo aplinką, tačiau kai kurie pasirinkti būdai gali sukelti rimtas pasekmes. Viena iš tokių praktikų - pernykštės žolės deginimas, kuris kelia ne tik grėsmę aplinkai, bet ir užtraukia administracinę atsakomybę bei baudas. Ugniagesiai įspėja, kad pasirinkus vieną iš tokių būdų ne tik kyla grėsmė aplinkai, tačiau taip pat gresia ir baudos.

Administracinė atsakomybė už žolės deginimą

Žolės deginimas gali užtraukti administracinę atsakomybę. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 300 eurų.
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 350 eurų.

Siekiant išaiškinti žolės degintojus, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kovo-balandžio mėnesiais vykdo prevencinius reidus atvirose teritorijose, žvalgo teritorijas naudodami dronus, keičiasi informacija apie išdegintas teritorijas su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais. Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurią vertina aplinkosaugininkai.

Gaisrų prevencija ir statistika

„Ugniagesiai gelbėtojai įspėja: deganti pernykštė žolė kelia didelį pavojų! Vien praėjusią parą ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti 25 atvirosiose teritorijose kilusius gaisrus, kurių metu išdegė 49 ha. Šiais metais atvirosiose teritorijose jau kilo 166 gaisrai.“

Pavyzdžiui, Prienų rajone, Stakliškių seniūnijoje, Stakliškių kaime, 10 arų plote liepsnojanti žolė galėjo lengvai apimti ir visai netoli esančius pastatus. Atvykus ugniagesiams, apie 15 kv. m plote degė žolė, o ūkiniame pastate jau smilko šiaudai. Ūkinio pastato siena buvo gerokai įkaitusi. Pirminiais duomenimis, žolė užsidegė kūrenant šakas. Įvykis tiriamas. Kaip rodo statistika, tokių gaisrų skaičius itin išauga savaitgaliais.

„Žolės gaisrai daro ne tik didelę žalą gamtai, bet ir kelia pavojų patiems gyventojams ir jų turtui. Degant žolei ugnis akimirksniu pasiekia namus, ūkinius pastatus, krūmus ar miškus. Nors pastaruosius metus šių gaisrų skaičius šalyje mažėja, bet, deja, dar yra žmonių, kurie degindami žolę elgiasi labai neatsakingai“, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Istoriniai atvejai rodo, kad prieš šešerius metus Šalčininkų rajone, Dainavos kaime, degant pernykštei žolei, ugnis prarijo ūkinį pastatą, du lengvuosius automobilius ir garažą. 2019 m. tame pačiame rajone, Krakūnų kaime, nuo degančios žolės, pučiant stipriam vėjui, užsiliepsnojo beveik 20 pastatų. Ugniagesių gelbėtojų duomenimis, tokių gaisrų metu beveik per dešimtmetį buvo traumuoti 22 gyventojai.

Gaisrinės saugos reikalavimai įmonėms

Visos įmonės privalo atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų nurodytus reikalavimus. Visus nurodytus reikalavimus įmonėms tikrina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD), jie atlieka patikrinimus, nustato trūkumus, pažeidimus. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis gaisrinės reikalavimus įmonėms, yra Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje kilo 4639 gaisrai, kuriuose žuvo 49 gyventojai, o 101 žmogus patyrė sužalojimų. Šie skaičiai pabrėžia bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių svarbą tiek organizacijoms, tiek paprastiems gyventojams, siekiant išvengti gaisrų.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (BGST)

BGST yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis visas gaisrinės saugos taisykles Lietuvoje. Jos nustato bendruosius priešgaisrinės saugos reikalavimus įvairiems objektams, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys žmonės. BGST buvo priimtos 2005 m. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įsakymu ir patvirtintos prie Vidaus reikalų ministerijos. Naujausi pakeitimai įsigaliojo 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. spalio 25 d. (dokumentas Nr. 1 584 (1.4 E) 2022), o dabartinė suvestinė redakcija galioja nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. Taisyklės nuolat keičiamos ir koreguojamos atsižvelgiant į aktualijas. Nežinantiems bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų nesilaikantiems gresia baudos. Susipažinti su jomis galima 2023 m. gegužės 1 d. išleistame įsakyme „Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės“. BGST kontroliuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Organizacijų atsakomybė

Gaisrinė sauga yra kontroliuojama prie Vidaus reikalų ministerijos. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės taikomos visoms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos srities. Organizacijos yra atsakingos už tai, kad jų darbuotojai, užimantys bet kokias pareigas, būtų informuoti dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir jų laikytųsi. Organizacijos privalo užtikrinti, kad jos atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, o jų darbuotojai būtų apmokyti šių reikalavimų vykdymo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos savo interneto svetainėje pateikia objektų priešgaisrinių techninių patikrinimų klausimyną. Pagal Priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo dokumentą-įsakymą Nr. 112, nustatyti Minimalūs reikalavimai valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms.

Pagrindinės bendrosios gaisrinės saugos taisyklės

Saugos taisyklės apibrėžia esminius reikalavimus:

• Objekte turi būti vadovo patvirtinta gaisrinės saugos instrukcija.
• Patalpose turi būti įrengti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.
• Elektros instaliacija ir elektros prietaisai turi būti tvarkingi.
• Turi būti pakankamai gesintuvų: 100 kv. m ploto patalpoje privalomas 1-as 6 kg gesintuvas, arba 2 (2 kg) ar 4 (1 kg) gesintuvai.
• Objekte turi būti įrengtas techniškai tvarkingas vidaus gaisrinis vandentiekis.
• Objekte turi būti įrengtos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai.
• Turi būti atliekami gaisrinės saugos ir įrenginių techninė priežiūra, bandymai, o jų rezultatai turi būti fiksuojami tam skirtame žurnale.

Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalioja naujas įsakymas dėl priešgaisrinės saugos taisyklių. Gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo procesas yra būtinas norint sumažinti gaisrų tikimybę iki minimumo įvairiose įmonėse ir organizacijose. Lietuvoje Priešgaisrinės saugos įstatymas (2002 m., įsigaliojo 2003 m.) reglamentuoja gaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybės institucijų funkcijas, gyventojų, įmonių ir organizacijų teises ir pareigas šioje srityje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu tvirtinamos visiems Lietuvos Respublikoje esantiems asmenims privalomos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (naujausios 2013 m.). Įmonės, įstaigos, organizacijos gali parengti ir patvirtinti savas gaisrinės saugos taisykles, nesumažindamos bendrųjų reikalavimų. Tokios taisyklės turi būti suderintos su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.

Administracinė atsakomybė už taisyklių pažeidimus

Administracinių nusižengimų kodekse (2015 m., įsigaliojo 2017 m.) nustatyta administracinė atsakomybė už bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių bendrųjų teisės normų aktų pažeidimą arba jų nevykdymą. Per pirmąjį 2024 m. pusmetį už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus didžiausia paskirta administracinė nuobauda siekė 500 eurų. Statistika rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimai nustatyti maždaug 13 proc. patikrintų įmonių. Iš viso per šį laikotarpį Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimai nustatyti 528 įmonėse.

PAGD yra pasirašęs sutartį su Aplinkos apsaugos departamentu dėl bendro tikrinimo, ypač kalbant apie įmones, atliekančias atliekų perdirbimą. Sudarytas įmonių planas ir atitinkamai tikrinami objektai, vykdantys atliekų perdirbimą. Po 2019 m. kilusio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ buvo tikrinamos aikštelės, kuriose laikomos tiek pavojingos, tiek nepavojingos atliekos.

Reikalavimai ir baudos įmonėms yra nuolat peržiūrimi, neseniai buvo sugriežtinti leidimų išdavimai ir taisyklės. Tai galimai lėmė didesnį nustatytų pažeidimų kiekį, tačiau tikrai negali būti kalbos apie tai, kad įmonėms apsimoka susimokėti baudas. Įmonės turi būti motyvuotos investuoti į saugius ir aplinką tausojančius veiklos sprendimus.

Kai kurių nuomone, baudos ne visada yra efektyvus sprendimas, nes pažeidimus reikia naikinti. Tačiau pasitaiko ir tyčinių padegimų, siekiant paslėpti realų atliekų kiekį ar išvengti tvarkymo. Vienintelis radikalesnis kelias kovojant su pažeidimus nešalinančiomis įmonėmis - naikinti leidimus. Jei įmonė nesugeba užtikrinti saugos ir rizikuoja visų sveikata bei valstybės turtu, ji turi prarasti licenciją visam gyvenimui. Yra pavyzdžių, kai gaisrai kilo Kaune, Alytuje, Vilniuje. Tokios įmonės, kurios dirba su atliekų perdirbimu, neturėtų turėti teisės dirbti miestuose, kur yra daug gyventojų, o turėtų būti įkurtos užmiestyje.

Dažniausi gaisrinės saugos pažeidimai ir trūkumai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) atlieka patikrinimus, nustato trūkumus, pažeidimus ir kt. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis gaisrinės reikalavimus įmonėms, yra Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės. Štai dažniausi pažeidimai ir jų sprendimai:

Priešgaisrinės saugos nesilaikančių laukia baudos. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 525 str., už priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą yra skiriama bauda asmenims nuo 10 iki 70 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų. Jeigu dėl pažeidimo gali kilti gaisras, sprogimas, tai užtraukia baudą asmenims nuo 20 iki 70 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 580 eurų.

Jei iškilo klausimų, maloniai konsultuosime telefonu arba el. paštu. Kreipkitės į specialistus, kurie nustatys, ko būtent reikia jūsų įmonei ir tai parengs.

Numatomos administracinės atsakomybės peržiūros

Lietuvos institucijos svarsto galimybes sugriežtinti administracinę atsakomybę už įvairius pažeidimus, siekiant didesnio visuomenės saugumo ir mažesnio neatsakingumo. Numatoma, kad naujieji pakeitimai, kurie galimai įsigalios nuo 2027 metų, turės įtakos tiek gyventojams, tiek verslui.

Pagrindiniai siūlomi pakeitimai apima:

• Melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas: Už nepagrįstus skambučius policijai, ugniagesiams ar greitajai pagalbai gali grėsti baudos nuo 200 iki 2000 eurų.
• Pastebėjus gaisrą ir nepranešus: Žemės savininkai ar naudotojai, kurie, pastebėję degančius augalus ar jų liekanas, nesiims veiksmų, gali būti baudžiami nuo 30 iki 170 eurų. Durpynų gaisrų atveju baudos bus dar didesnės.
• Miškų priešgaisrinės saugos pažeidimai: Nesilaikant miškų apsaugos nuo gaisrų reikalavimų, gyventojams gali tekti sumokėti nuo 60 iki 260 eurų, o įmonių vadovams - nuo 140 iki 1 tūkst. eurų.
• Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai transporte: Pažeidimai geležinkeliuose, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporte užtrauks nuo 70 iki 280 eurų baudas gyventojams ir nuo 140 iki 1 tūkst. eurų juridinių asmenų vadovams.
• Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai: Jei pažeidimai nekelia rimto pavojaus, pareigūnai galės apsiriboti žodine pastaba. Tačiau esant realiam gaisro ar sprogimo pavojui, baudos bus gerokai didesnės.

Siūlomų pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabartinės baudos už priešgaisrinės saugos pažeidimus yra per mažos ir neatitinka realaus pavojaus. Dėl to dalis žmonių ir įmonių į saugos reikalavimus žiūrėjo formaliai, nes buvo pigiau sumokėti baudą nei investuoti į saugos priemones.

Gaisrai - didelė žala ir finansiniai nuostoliai

Draudimo bendrovės nuo gaisro nukentėjusius, bet apsidraudusius klientus vadina pačiais brangiausiais ir kartu su ugniagesiais kviečia būti atidiems bei neprarasti budrumo. Viena iš patikimų apsaugos priemonių - būste įrengtas autonominis dūmų detektorius, įspėjantis apie prasidėjusį gaisrą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje kilo 8846 gaisrai. Palyginti su 2019 m., kai kilo 11507 gaisrai, jų skaičius sumažėjo 23,1 proc. Tai mažiausias gaisrų skaičius per 17 metų. Tačiau yra ir kita, skaudesnė pusė - palyginti su 2019 m., gaisruose žuvo net 25 gyventojais, arba 35,7 proc., daugiau nei užpernai. Praėjusiais metais gaisruose žuvo 95 žmonės (2019 m. - 70), iš jų 2 vaikai, o 142 gyventojai patyrė traumų. Vilniaus apskrityje gaisrų kilo daugiausiai (2563), o žuvusiųjų skaičius didžiausias Kauno apskrityje (23). Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 3384 gaisrai, kuriuose žuvo 46 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 63 gyventojai patyrė traumų. Miestuose žuvo 12 žmonių (26 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 34 (74 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,8 karto daugiau žmonių nei miestuose. Šiemet daugiausia žmonių žuvo šeštadienį (10 gyventojų) ir trečiadienį (9). Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis - 63 metai.

Dažniausios gaisrų priežastys

Dažniausios šiemet kilusių gaisrų pagrindinės priežastys:

• krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (25,2 proc.);
• pašalinis ugnies šaltinis (16,3 proc.);
• neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (13,2 proc.);
• elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (9,4 proc.).

Įregistruoti 68 padegimai.

Išmokos ir nuostoliai

Praėjusiais metais iš viso „Lietuvos draudimo“ apdraustuose gyventojų būstuose užfiksuoti 1006 gaisrai, kurių nuostoliams atlyginti skirta 4 mln. eurų. Bendrovės atliktos analizės duomenimis, daugiausia gaisrų kyla 1940-1988 metų statybos namuose. „Gaisrai procentine išraiška kyla panašiai tiek mūriniuose, tiek mediniuose ar apmūrytuose namuose, tačiau vienareikšmiškai patirti nuostoliai ir turto sugadinimo lygis būna didesnis mediniuose, rąstiniuose, apmūrytuose namuose“, - sako Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, vidutinė gaisro žala yra 4100 eurų, o išmokos labai svyruoja, atsižvelgiant į aplinkybes: nuo kelių šimtų eurų dėl aprūkusių patalpų iki šimtų tūkstančių, kai sudega visas žmonių turtas. Skaičiuojama, kad didžiausias pernai metų nuostolis po gaisro nuosavame name buvo 8,4 karto didesnis nei gaisro bute nuostolis. „2020-aisiais turėjome du didelius gaisrus, kurių išmokos klientams viršijo 100 tūkst. eurų. Ugnis suniokojo dviejų aukštų namus, mansardas, garažus. Būna atvejų, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai. Gaisras nuosavuose namuose ne tik kyla dažniau, bet ir kainuoja brangiau. Praėjusiais metais didžiausia išmoka dėl gaisro bute siekė 20 tūkstančių eurų, o name - net 130 tūkstančių eurų“, - skaičius vardino A. Juodeikis.

Nors gaisrai sudaro apie 5 proc. nuo visų būsto draudimo žalų skaičiaus, bet šios žalos didesnės maždaug 5-15 kartų už kitų įvykių vidutines žalas ir gali sukelti šimtatūkstantinius nuostolius, kuriuos atlyginti be draudimo pagalbos dažnam itin sudėtinga. „Nors ne visi gaisrai būna dideli, atvirkščiai, didžiąją dalį gaisrų sudaro būtent mažesni, juos laiku pastebėti ir suvaldyti padeda būtent dūmų davikliai - priemonė, skirta pirmiausia gelbėti gyvybes, kas yra labai svarbu, jei gaisras kyla patalpoje, kur yra žmonių, ypač jei tai atsitinka naktį. Dūmų jutiklis nepadės sumažinti gaisro nuostolių, jei, pavyzdžiui, gaisras kyla būste, kurio gyventojų nėra namuose. Tačiau, jeigu gyvenama daugiabutyje ar netoliese esama kaimynų, detektorius gali išgelbėti ir turtą - signalą išgirdę asmenys greitai sureaguoja, imasi teisingų veiksmų ir eliminuoja gaisro židinį“, - sako A. Juodeikis.

Dūmų detektoriai ir patarimai apsisaugant nuo ugnies

Autonominis dūmų signalizatorius turi būti sertifikuotas pagal Europos standartą EN 14604:2005/AC:2008 ir paženklintas CE ženklu. Tai užtikrins, kad įsigijote kokybišką įrenginį. Detektoriai gali būti su keičiamais maitinimo elementais arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (apie 10 metų). Detektoriai su keičiamais maitinimo elementais yra pigesni, tačiau reikalauja daugiau priežiūros (kasmet būtina keisti maitinimo elementus).

Kur ir kaip įrengti dūmų detektorius

Ugniagesiai pataria gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) įrengti bent vieną autonominį dūmų detektorių. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų plitimą riboja įvairios pastato konstrukcijos (sienos, durys, perdangos ir pan.). Rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega, ir koridoriuose arba bendrose erdvėse prieš miegamuosius. Nepatariama jų įrengti virtuvėje ar tose vietose, kur gali išsiskirti garai. Įrengiant autonominius dūmų detektorius, būtina vadovautis gamintojo instrukcija. Kadangi karšti dūmai kyla į viršų ir kaupiasi palubėje, šie prietaisai turėtų būti montuojami ant lubų. Tik tais atvejais, kai nėra galimybės jų įrengti ant lubų, autonominiai dūmų detektoriai gali būti įrengiami ant patalpos sienos, kuo arčiau lubų. Parenkant detektoriaus tvirtinimo vietą, būtina prisiminti, kad kartais teks pakeisti elementus, patikrinti jo veikimą, todėl rekomenduojama juos įrengti lengvai prieinamose vietose.

Kad autonominiai dūmų detektoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Jeigu šie prietaisai yra su keičiamais maitinimo elementais, juos reikėtų keisti kasmet. Dulkės ir nešvarumai mažina jo jautrumą, todėl reikėtų neužmiršti nuvalyti dulkių.

Praktiški patarimai, kaip apsisaugoti nuo ugnies

Gaisras kyla žaibišku greičiu: nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildo nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta. Jau po 10-15 minučių liepsnoja visas kambarys. Ugniagesiai pataria iš anksto pagalvoti, kaip elgsitės kilus gaisrui, kuo gesinsite, kaip išeisite iš patalpos, aptarkite, kaip reikėtų elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų jums įprastą išėjimą (išlipsite per langą, išeisite į balkoną). Paskirkite susitikimo vietą lauke, tuomet žinosite, ar visi išėjo iš degančio pastato. Taip pat sutarkite, kaip ir kam pranešite apie gaisrą.

Jeigu dega jūsų butas:

• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112;
• negelbėkite savo turto;
• išeikite iš buto;
• uždarykite duris, bet neužrakinkite jų;
• nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais;
• pasitikite atvykstančius ugniagesius.

Jeigu patalpoje daug dūmų:

• užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu;
• eikite pasilenkę arba šliaužkite;
• jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.

Jeigu dega kaimynų butas:

• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112;
• jeigu laiptinėje daug dūmų, likite savo bute;
• uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas;
• prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad ugniagesiai jus matytų.

Jeigu užsidegė drabužiai:

• griūkite ant žemės, vartykitės į visas puses, kad ugnis užgestų;
• užsidenkite veidą rankomis;
• jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) po ranka esančiomis nedegiomis medžiagomis;
• nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite drėgną rankšluostį ar audeklą.
• skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112.

tags: #kokios #baudos #uz #gaisras