Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, 2022 metais daugiau nei 50 proc. privalomajai techninei apžiūrai pateiktų transporto priemonių iš pirmo karto nepraėjo techninės apžiūros dėl techninės būklės trūkumų. Iki 10 proc. lengvųjų keleivinių ir lengvųjų krovininių transporto priemonių techninės pažiūros iš pirmo karto nepraėjo dėl aplinkosauginių trūkumų, tokių kaip per didelis dūmingumas, anglies monoksido kiekis ar aptiktas eksploatacinių skysčių nuotėkis. Šie 10 proc., t. y. apie 78 tūkst. transporto priemonių, buvo eksploatuojamos ir dalyvavo viešajame eisme iki techninės apžiūros. Tokių automobilių eksploatavimas ne tik blogina oro kokybę, neigiamai veikia sveikatą ir kelia grėsmę eismo saugumui, bet ir kelia sąmoningėjančios visuomenės nepasitenkinimą.
Pokyčiai nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimams, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai gali be kitų institucijų pareigūnų dalyvavimo keliuose stabdyti ir atlikti operatyvinius transporto priemonių taršos matavimus. Tai didina tokių patikrinimų operatyvumą ir mažina kaštus, nes iki šių pakeitimų atliekant tokias patikras privalėjo dalyvauti policijos pareigūnai ir Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Kartu įsigalioja ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai, kurie sustiprins transporto priemonių taršos kontrolę keliuose.
Nustačius, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba esant bet kokiam skysčio (pvz., tepalų, kuro) nuotėkiui, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, bus naikinamas privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimas, ir transporto priemonė nebegalės dalyvauti eisme. Per metus planuojama patikrinti apie 9 000-15 000 automobilių.
Tikrinimo eiga
Transporto priemonės tikrinimui bus stabdomos saugiai, netrukdant kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonę tikrinantys aplinkos apsaugos pareigūnai dėvės tarnybinę uniformą ir, paprašius, privalės pateikti Aplinkos apsaugos departamento pareigūno pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, vilkės uniformą su šviesą atspindinčiais elementais. Patrulis bus sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų pareigūnų, stabdys transporto priemonę mojuodamas šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti ir (arba) įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos spalvos švyturėlius. Teršalų koncentracijų matavimas bus atliekamas pačioje transporto priemonės dujų išmetimo sistemoje (į išmetimo vamzdį įkišus dujų analizatoriaus zondą), o rezultatai bus gaunami matavimo vietoje.
Atsakomybė už taršius automobilius ir kitus pažeidimus
Įsigaliojus pakeitimams, vairuotojams atsiranda atsakomybė stoti stabdantiems pareigūnams, taip pat nustatytos baudos už įvairius pažeidimus.
Baudos už nepaklusimą pareigūnams ir taršą
- Vairuotojai privalo sustoti, jei juos stabdo uniformuotas Aplinkos apsaugos departamento pareigūnas. Nepaklusus šiam reikalavimui numatyta bauda nuo 850 iki 1200 eurų (Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 426 straipsnio 4 dalis).
- Už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė (ANK 307 straipsnis):
- Asmenims: įspėjimas arba 100-300 eurų (už pakartotinį - 300-500 eurų).
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: 300-500 eurų (už pakartotinį - 600-900 eurų).
- Aplinkos ministras pabrėžė, kad už pirmąjį pažeidimą skiriamas įspėjimas, siekiant, kad vairuotojai susitvarkytų automobilius. Tačiau, jei išmetamųjų dujų sistema yra perdaryta, grės iš karto bauda iki 300 eurų.
Kiti aplinkos teršimo būdai ir baudos
Be oro taršos matavimų, bus kreipiamas papildomas dėmesys, ar automobilis neteršia aplinkos kitais būdais, pvz., nevarva tepalai, kuras ar kiti aplinkai pavojingi skysčiai, dėl kurių gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams.
- Už aplinkos teršimą pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis ir cheminiais mišiniais nustatytos baudos (ANK 244 straipsnis):
- Asmenims: 60-120 eurų.
- Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: 150-300 eurų.
- Už pakartotinai padarytą pažeidimą: 500-1200 eurų.
- Taršių skysčių nuotėkiu laikoma, kai ant žemės laša alyva, degalai ar kiti eksploataciniai skysčiai (išskyrus langų plovimo skystį) ir kai per 1 min. susidaro nauji lašai nuvalius lašus nuo jų susidarymo vietos. Esant bet kokiam skysčio nuotėkiui (išskyrus vandenį), dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, techninės apžiūros dokumentas yra naikinamas. Baudos už tokį pažeidimą yra asmenims - 60-120 eurų; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 150-300 eurų; už pakartotinį nusižengimą - 550-1200 eurų.
Katalizatorių svarba ir problemos
Šiaulių techninės apžiūros kontrolierius Renatas pabrėžė, kad tikrinant automobilio būklę, ypatingas dėmesys skiriamas išmetamųjų dujų sistemai ir ypač katalizatoriui, kuris skirtas į orą išmetamiems teršalams mažinti. Jei katalizatorius yra pažeistas ar pakeistas, tai vertinama kaip didelis trūkumas, ir mazgą reikės pakeisti nauju, veikiančiu. Katalizatoriuose esantys taurieji metalai yra brangūs ir paklausūs metalo supirktuvėse, todėl dalis automobilių važinėja be jų, taip teršdami orą. Pasitaiko atvejų, kai už išpjautą katalizatorių galima gauti iki 1000 eurų.
Parama mažiau taršiam transportui
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir Aplinkos ministerija teikia kompensacijas, siekdamos skatinti mažiau taršias judumo priemones. Nuo 2020 m. Klimato kaitos programos lėšomis viešojo transporto ir kitų mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skirta 39 mln. eurų. Gyventojai, norintys pasikeisti seną, taršų automobilį naujesniu, mažiau taršiu, ne dyzeliniu automobiliu, gali kreiptis į APVA dėl 1 000 eurų kompensacijos. Ši kompensacija skiriama, jei utilizuojamas ir išregistruojamas senas M1 klasės automobilis ir užregistruojamas mažiau taršus M1 automobilis arba nauja elektrinė L klasės transporto priemonė. Paraiškos teikiamos per APVIS sistemą iki 2025 m. gruodžio 31 d. arba kol baigsis kvietimo lėšos.
Kompensacijos elektromobiliams
Gyventojams, norintiems investuoti į elektromobilį, siūloma dar didesnė parama:
- 5 000 eurų už naują grynąjį elektromobilį.
- 2 500 eurų už naudotą, ne senesnį nei 4 metų elektromobilį.
Paraiškos APVA paskelbtam kvietimui teikiamos per APVIS.
Kriterijai kompensacijai gauti
Svarbiausi kriterijai norintiems gauti 1000 eurų kompensaciją už mažiau taršų automobilį:
- Pareiškėjas: Tik fizinis asmuo; tas pats asmuo turi būti seno ir naujo automobilio (ar elektrinės transporto priemonės) savininkas / valdytojas.
- Seno automobilio sąlygos:
- M1 klasė.
- Registruotas pareiškėjo vardu ≥ 12 mėn. iki 2023-06-01 (arba iki 2021 m., priklausomai nuo kvietimo).
- Techninė apžiūra turėjo būti galiojusi 2023-11-18 (arba 2020-03-13 / 2021-02-02, priklausomai nuo kvietimo).
- Privaloma Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažyma ir išregistravimas „Regitroje“.
- Modelis, amžius, kuro rūšis ir CO₂ neribojami (pagal APVIS).
- Mažiau taršaus automobilio sąlygos:
- Pirmosios registracijos data Europos Sąjungoje - 2014 m. sausio 1 d. arba vėlesnė.
- Registracijos liudijime privalo būti nurodyta: bendras išmetamas automobilio CO2 kiekis, pirmosios registracijos data, pirmosios registracijos Lietuvoje data.
- Automobiliams, pagamintiems ne Europos Sąjungos šalyse, kurių registracijos liudijimuose nėra galimybių užpildyti (B) grafą, t. y. nėra duomenų apie pirmosios registracijos datą, kompensacinės išmokos negalima gauti.
- Tinkamos išlaidos skaičiuojamos nuo 2024 m. sausio 16 d., t. y. mažiau taršus automobilis ar elektrinė transporto priemonė turi būti užregistruota pareiškėjo vardu nuo šios datos.
- Išmoka: 1 000 Eur į banko sąskaitą per 60 kalendorinių dienų nuo paraiškos pateikimo. Taikoma vieną kartą tam pačiam VIN ir negali būti rezervuojama iš anksto.
Dažniausi taršos pažeidimai
Aplinkos apsaugos departamentas įvardijo, kad dažniausi pažeidimai fiksuojami dėl bėgančių skysčių, nors ne visada nustatomas aplinkos teršimo faktas. Pavyzdžiui, Klaipėdos valdyboje pareigūnai nagrinėjo situaciją, kai teršalai iš automobilio išsiliejo į Danės upę. Buvo nustatytas transporto priemonės vairuotojas, kurio išbėgęs kuras pateko į paviršinių nuotekų tinklus ir per juos - į Danės upę. Asmuo gavo baudą (60-120 eurų). Automobilių plovimo pažeidimai priskiriami savivaldos kompetencijai, kuri užtikrina švarą bendro naudojimo teritorijose pagal savivaldybės patvirtintas švaros taisykles.
Pavojingos automobilių atliekos
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė atkreipė dėmesį, kad gana didelė dalis automobilių detalių, baigusios savo gyvavimo ciklą, tampa pavojingomis atliekomis. Iš techniškai netvarkingų, eksploatuoti nebetinkamų aikštelėse stovinčių automobilių dažnai ant žemės išbėga įvairūs skysčiai. Pavyzdžiui, panaudota alyva yra priskiriama prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių.
Pavojingoms automobilių atliekoms priskiriama:
- Naudota alyva.
- Degalų, tepalų ir oro filtrai.
- Akumuliatoriai.
- Amortizatoriai.
- Aušinamieji skysčiai.
Šios atliekos turi būti tvarkomos pagal griežtas taisykles. Netinkamai tvarkomi ir į aplinką patekę atitarnavę akumuliatoriai dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų tampa itin toksiškomis atliekomis. Seni amortizatoriai, kuro ir tepalo filtrai taip pat laikomi dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos. Vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Krūvos gamtoje išmestų senų padangų, sėdynių ir pan. ne tik darko vaizdą, bet ir kenkia augalams bei gyvūnams.
