Ką daryti, įvykus automobilio avarijai

Netikėtas eismo įvykis gali sukelti daug streso ir netikėtų išlaidų, tačiau svarbiausia yra žinoti, ką daryti iškart po avarijos. Tinkami veiksmai padės ne tik apsaugoti save ir kitus, bet ir sumažinti nuostolius bei greičiau sutvarkyti automobilį. Pastaruosius porą metų žuvusiųjų eismo avarijose, deja, daugėja: gatvėse žuvo 160 žmonių, o 2022 metais mirtinai sužaloti 122 žmonės. Niekas negali žinoti, kada nelaimė atsitiks mums arba prieš mūsų akis, todėl svarbu būti pasiruošusiam.

Pirmieji veiksmai įvykio vietoje ir saugumo užtikrinimas

Po eismo įvykio svarbiausia užtikrinti visų dalyvių saugumą. Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausia, turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų:

• Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Patraukite automobilį į kelkraštį ir įjunkite avarinę šviesos signalizaciją. Tai padės kitiems vairuotojams pastebėti kliūtį ir išvengti tolesnių avarijų. Už automobilio gale pastatykite avarinio sustojimo ženklą.
• Apsivilkite ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, ypač esant tamsiam paros metui ar rūkui. Šie elementai padės atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį.
• Išjunkite transporto priemonės variklį ir atjunkite akumuliatorių, kad būtų išvengta papildomų gaisrų ar elektros gedimų.
• Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.

Kada kviesti policiją?

Ar visuomet reikia kviesti policiją? Tai priklauso nuo aplinkybių. Jei žala nedidelė ir abi pusės sutaria dėl avarijos kaltininko, policijos gali neprireikti. Tačiau, anot draudikų atstovų, pareigūnus būtina kviesti, kai sužalojami žmonės arba nesutariama dėl aplinkybių.

Kitos situacijos, kada būtina kviesti policiją:

• Eismo įvykio metu sužalotas žmogus.
• Kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
• Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
• Kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės valdyti transporto priemonę.
• Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.

Jei incidento aplinkybės nėra aiškios, policija turi teisę pradėti tyrimą kaltininkui nustatyti ir vėliau informuoti apie gautas išvadas.

Pirmoji pagalba nukentėjusiesiems

Jei kas nors sužeistas, nedelsiant skambinkite greitosios pagalbos tarnyboms bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio svarbiausia imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu.

• Sužeistųjų įvertinimas: Pirmiausia, paklauskite sužeistųjų, ar jie gali judėti, kur jaučia skausmą ir kuri vieta yra sužeista. Jei žmogus nejuda ir neskleidžia jokio garso, patikrinkite, ar jis kvėpuoja. Jei žmogus rėkia ar verkia, vadinasi, jis kvėpuoja. Jei eismo įvykis buvo didelis, apžiūrėkite aplinką - galbūt žmogus iškrito iš automobilio. Svarbiausia - dėmesį skirti nukentėjusiesiems ir, jei įmanoma, jiems padėti.
• Judėjimo apribojimai: Jei įtariate kaklo ar stuburo traumą, jokiu būdu nejudinkite nukentėjusiojo, nes tai gali jam pakenkti. Išimtis - jei jiems gresia akivaizdus pavojus sudegti, nuskęsti ar uždusti. Jei vis dėlto tenka žmogų judinti, prilaikykite kaklą ir galvą.
• Kvėpavimo takų atvėrimas ir atgaivinimas: Jei sužeistasis nejuda, įsitikinkite, ar jis kvėpuoja. Patikrinkite, ar burnoje nėra nieko, kas galėtų trukdyti kvėpavimui. Įsitikinkite, kad nukentėjusysis yra tokioje padėtyje, kurioje kvėpavimo takai yra atviri. Suaugusiems taikomi du įpūtimai ir 30 krūtinės paspaudimų, vaikui - du įpūtimai bei 15 paspaudimų. Būtent paspaudimai yra svarbiausi, nes jie stimuliuoja širdį bei padeda tekėti kraujui, kuris ir yra svarbiausias smegenims. Paspaudimai turi būti 5-6 cm gylio. Delną dėkite krūtinės apačios centre.
• Kraujavimo stabdymas: Jei yra atvirų žaizdų, užspauskite jas tvarsčiu ir stipriai užspauskite.
• Bendraukite su nukentėjusiais: Jei medikų nėra, pabendraukite su nukentėjusiais, nuraminkite juos. Būkite budrūs, nes šoko ištikti žmonės gali bandyti nusivilkti drabužius. Stenkitės neleisti jiems to daryti, nes tai gali lemti paskutinių, koją vis dar prie kūno laikančių sausgyslių plyšimą. Jei bendrauti pavyksta, galite paklausti apie eismo įvykio eigą, nes ši informacija bus naudinga atvykusiai greitosios medicinos pagalbai.
• Sukurkite erdvę medikams: Greitoji medicinos pagalba atvykusi turės pasiekti sužeistuosius, tad padarykite jiems vietos, kad medikai galėtų patogiai dirbti. Jei paprašys, padėkite atnešti medicininę įrangą, prilaikyti žaizdą ar padėti panešti.

Geriau žinoti iš anksto, kaip teikti pagalbą eismo įvykio metu nukentėjusiems žmonėms ir mokėti daryti dirbtinį kvėpavimą. Galbūt šių įgūdžių jums niekada neprireiks, o gal prireiks vos vieną kartą gyvenime.

Eismo įvykio fiksavimas ir dokumentavimas

Eismo įvykio deklaracija yra vienas iš svarbiausių dokumentų po avarijos. Tai yra oficialus įrašas apie įvykį, todėl jį reikia užpildyti tiksliai ir aiškiai. Vairuotojai turėtų apsikeisti informacija, būtina civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.

Reikalingi duomenys

Svarbu surinkti visus reikalingus duomenis:

• Automobilio valstybinį numerį.
• Draudimo polisą.
• Vairuotojo kontaktinę informaciją.
• Išsamiai aprašyti avarijos aplinkybes (stabdymą, greitį, naudojamus signalus ir kt.).

Taip pat svarbu neskubėti ir kuo tiksliau aprašyti avarinę situaciją, nubrėžti schemą, į atitinkamas grafas įrašyti, kuris yra kaltininkas, o kuris nukentėjusysis, pasirašyti ir t. t.

Deklaracijos pildymo būdai

• Popierinė deklaracija: Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją.
• Elektroninė deklaracija: Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti popierinės formos, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoivyciai.lt.
• Ant švaraus lapo: Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).

Kritinės klaidos pildant deklaraciją

Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas. Pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas. Atminkite, kad deklaraciją užpildysite tinkamai tik tada, kai aiškiai ir tiksliai suvoksite jos taisykles.

Nuotraukos ir vaizdo įrašai

Būtina nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi). Tai padės surinkti įrodymų, jei vėliau kiltų neaiškumų.

Dažniausios klaidos po avarijos

Dėl eismo įvykio kylanti įtampa kartais iš vėžių išmuša ir patį ramiausią žmogų. Nemaloniose situacijose pasitaiko netgi tokių atvejų, kai dėl streso nukentėjusieji prisiima kaltę ar padaro neapgalvotų veiksmų, kurie apsunkina aplinkybių aiškinimąsi. Kad išvengtumėte papildomų rūpesčių, reikėtų vengti šių klaidų:

• Netikslus deklaracijos pildymas: Anot ekspertų, net apie ketvirtadalį visų pateikiamų eismo įvykio deklaracijų vairuotojai užpildo netinkamai arba su klaidomis.
• Per ankstyvas transporto priemonių patraukimas: Skubėjimas susidūrusias transporto priemones patraukti į šalikelę dalinai sunaikina avarijos aplinkybes atskleidžiančius įrodymus. Patraukti automobilius į šoną po incidento derėtų tik tuomet, kai sutariama dėl aplinkybių arba kai tai būtina dėl kitų eismo dalyvių saugumo.
• Pasidavimas spaudimui ar neoficialūs susitarimai: Kartais nutinka ir taip, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių pasiduoda kito vairuotojo spaudimui arba emocijoms, taip iš nukentėjusiojo tapdamas kaltininku ir atvirkščiai. Taip pat bandoma tartis „gražiuoju“ nepildant dokumentų arba apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešama per vėlai.

Žalos nustatymas ir draudimo išmoka

Kai visi dokumentai užpildyti ir situacija stabilizuota, reikia įvertinti jūsų automobilio apgadinimus. Ar reikia kreiptis į draudimo bendrovę? Taip. Pirmas žingsnis - rasti patikimą servisą, kuris atliktų žalos vertinimą. Nors draudimo kompanijos dažnai rekomenduoja savo partnerius, jūs turite teisę pasirinkti savo servisą.

Po eismo įvykio draudimo bendrovės dažnai siūlo servisus, kurie yra jų partneriai. Tai gali būti patogus sprendimas, nes dažnai šie servisai dirba efektyviai ir už jus sutvarko visus draudimo formalumus.

Žalos nustatymo metodai

Ekspertai akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas. Tą iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.

• Tradiciniai metodai: Tradiciniais žalos nustatymo metodais vairuotojai naudojasi jau eilę metų. Vis dėlto minėtą procesą apsunkina tai, kad pas specialistus tenka gabenti apgadintą transporto priemonę, o tam kartais prisireikia nuomotis tralą. Tad visas procesas gali užtrukti ilgiau nei norėtumėte.
• Šiuolaikinės alternatyvos: Šiems įprastiems žalos nustatymo metodams sukurtos alternatyvos. Pavyzdžiui, pasinaudojus išmaniajam telefonui skirta sistema „ERGO Smart“ galima užfiksuoti eismo įvykyje patirtus apgadinimus vos per 10 minučių. Nebereikės vykti pas ekspertus ir rodyti savo apgadintos transporto priemonės, taip sugaižtant daug brangaus laiko. Po avarijos klientui pakanka paskambinti į draudimo bendrovės ERGO skambučių centrą ir pranešti apie eismo įvykį. Netrukus į išmanųjį telefoną atsiunčiama speciali nuoroda, kurią spustelėjus ekrane pasirodo konkrečios instrukcijos, kaip pateikti prašymą gauti išmoką už patirtą žalą. Procedūroms atlikti nereikalingos jokios papildomos programėlės ar įrenginio nustatymai.

Remonto procesas

Kai jau nuspręsite, kur atlikti remontą, prasideda pats taisymo procesas. Jo trukmė priklauso nuo avarijos masto. Mažos kosmetinės žalos gali būti sutvarkytos per kelias dienas, tuo tarpu rimtesni gedimai gali užtrukti ilgiau. Nuo kėbulo taisymo iki elektronikos remonto - viskas priklauso nuo to, kiek pažeidimų patyrė jūsų automobilis. Po eismo įvykio svarbiausia veikti greitai ir efektyviai, kad būtų išvengta papildomų rūpesčių. Pasirinkite patikimą servisą, kuris galėtų atlikti visus remonto darbus, ir pasitikėkite specialistais, kad jūsų automobilis greitai grįžtų į kelią.

Draudikų pareigos ir žalos atlyginimas

Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.

Atlyginamos išlaidos

Draudikai turi sumokėti už šias išlaidas:

• Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei.
• Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
• Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
• Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
• Nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
• Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.

Žalos atlyginimo terminai

Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.

Automobilio pašalinimas iš įvykio vietos

Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę.

Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.

Situacijos su nedraustais vairuotojais

Pasitaiko, kad tik nutikus eismo nelaimei vairuotojai prisimena, jog baigėsi jų draudimas. Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančiu draudimu. LR Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu.

• Jei nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama.
• Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį atsakingą už žalos padarymą ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio ir pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.

tags: #per #men #automobilis #patiria #3 #ivykius