Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas (VVTK) ir kiti teisės aktai nustato, kurioms vidaus vandenų transporto priemonėms privaloma techninė apžiūra. Ši apžiūra yra svarbi siekiant užtikrinti laivybos saugumą ir tvarką Lietuvos vandens keliuose.
Institucijos, atliekančios techninę apžiūrą
Vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą ir techninės apžiūros dokumentus išduoda juridiniai asmenys, organizacijos ir jų filialai. Šiuos subjektus atestuoja ir prižiūri Transporto saugos administracija, vadovaudamasi susisiekimo ministro tvirtinamais reikalavimais. Liberalas Andrius Bagdonas siūlo, kad techninės apžiūros funkcijos būtų perduotos atestuotoms įmonėms, siekiant sumažinti biurokratiją ir palengvinti procesą, nes šiuo metu reikalavimai atestacijai yra itin griežti, o atliekamų apžiūrų skaičius nedidelis (mažiau nei 500 per metus).
Laivai, kuriems techninė apžiūra nereikalinga
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso redakcijai, pramoginiams ir asmeniniams laivams, kurie eksploatuojami tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir nevykdo komercinės veiklos, taip pat tarnybiniams laivams, pastatytiems kaip pramoginiai laivai, techninė apžiūra neatliekama. Tačiau tai neatleidžia nuo prievolės laikytis pramoginių laivų aprūpinimo įranga, pagal plaukiojimo rajoną, reikalavimų.
Taip pat nuo 2022 m. lapkričio 1 d. nebereikia registruoti laivų, varomų žmogaus raumenų jėga arba pakabinamaisiais varikliais, kurių gamintojo nurodomas galingumas neviršija 19 kW (25 AG).
Pramoginio laivo sąvoka apibrėžiama kaip bet kokiu būdu varoma sportui ir laisvalaikiui skirta vidaus vandenų transporto priemonė.
Jeigu vidaus vandenų transporto priemonės yra eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose, kurie yra nesujungti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, joms neprivaloma turėti Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato.
Kauno marių telkinio dalyje, nepatenkančioje į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio ribas, galima plaukioti tik su nesavaeigėmis priemonėmis arba su laivais, kurių bendras variklių galingumas neviršija 10 AG, ir tokiems nereikia techninės apžiūros. Elektrėnų tvenkinyje nėra valstybinės reikšmės vandens kelių, todėl techninė apžiūra irgi nereikalinga.
Laivai, kuriems techninė apžiūra privaloma
Pirmą kartą atliekama apžiūra
- Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto pramoginio ar asmeninio laivo, eksploatuojamo ne tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone arba vykdant komercinę veiklą:
- Jeigu buvo registruojamas ne anksčiau kaip prieš vienus metus pastatytas laivas, pirma apžiūra atliekama po trejų metų nuo įregistravimo.
- Jeigu registruojamas prieš vienus ar daugiau metų pastatytas laivas, pirma apžiūra atliekama įregistravus, prieš pradedant eksploatuoti, ir galioja dvejus metus.
- Vidaus vandenų laivų registre įregistruoto vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančio įrenginio ar plūduriuojančios priemonės:
- Pirmą kartą atliekama prieš pradedant juos eksploatuoti. Pirmosios apžiūros metu išduodamas tinkamumo plaukioti liudijimas, kuris galioja dešimt metų.
- Naujiems vandens motociklams ir kitoms naujoms vandens pramogų transporto priemonėms: privaloma atlikti techninę apžiūrą, jeigu plaukiojama eksploatuojamais valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais.
- Guminės valtys: jeigu jos yra pramoginiai laivai ir jomis plaukiojama valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliais, techninė apžiūra yra privaloma.
Reguliarios ir neeilinės apžiūros
- Pramoginių ir asmeninių laivų: kitos techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus.
- Vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių ar plūduriuojančių priemonių: periodinės apžiūros, po pirmosios, kurios liudijimas galioja dešimt metų, atliekamos taip pat.
- Korpuso povandeninės dalies vertinimas: atliekamas techninės apžiūros metu ne rečiau kaip kas penkeri metai, iškėlus transporto priemonę į doką, slipą arba vandenyje pasitelkus narus, siekiant įvertinti nusidėvėjimą, iriamojo vairavimo sistemų būklę, už borto esančios armatūros hermetiškumą ir kt. Tai gali būti patvirtinama ir laivų klasifikavimo bendrovės išduotais dokumentais.
- Neeilinė techninė apžiūra: privaloma įvykus avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių buvo draudžiama eksploatuoti, atliekant vienkartinį reisą (pvz., iki remonto įmonės ar keičiant plaukiojimo rajoną), pakeitus transporto priemonės paskirtį ir (ar) ją pertvarkius (keičiant matmenis, keleivių/krovinio kiekį, modernizuojant įrangą, keičiant variklį).
Keičiama techninės apžiūros tvarka
Techninis patikrinimas ir Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas
Techninis patikrinimas atliekamas ne trumpesnių kaip 20 metrų ilgio vidaus vandenų transporto priemonių arba tų transporto priemonių, kurių ilgio, pločio ir grimzlės matmenų sandauga yra 100 ar daugiau kubinių metrų. Taip pat transporto priemonių, skirtų keleiviams vežti, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių ar kitų plūduriuojančių mechanizmų ir transporto priemonių, specialiai pastatytų vilkimo ar stūmimo darbams, kurios siekiamos eksploatuoti ar yra eksploatuojamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliuose.
Remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės atlikto techninio patikrinimo liudijimu, Transporto saugos administracija išduoda Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Šių dokumentų originalai turi būti transporto priemonėse jas eksploatuojant. Laikinasis sertifikatas galiotų vienam reisui (iki vieno mėnesio), iki 2 mėnesių ar 6 mėnesius priklausomai nuo priežasties.
Problemos ir siūlymai
Dabartinė techninių apžiūrų tvarka kelia daug klausimų ir nepatogumų vandens transporto priemonių savininkams. Ypač kritikuojami šie aspektai:
- Formalumas: apžiūros dažnai vykdomos formaliai, be tinkamos įrangos variklio ar kitų techninių mazgų patikrai. Tikrinami tik pagrindiniai saugos elementai, pvz., gelbėjimosi liemenė ir variklio išjungimo raktelis vandens motociklams.
- Sąlygos: skirtingose vietose gali būti taikomi skirtingi reikalavimai (pvz., laivavedžio pažymėjimo poreikis Klaipėdoje, bet ne Elektrėnuose).
- Nepagrįsta našta: reikalavimas atlikti apžiūrą naujoms, ką tik įsigytoms priemonėms, nors automobiliams taikomas ilgesnis periodas iki pirmosios TA.
- Prieinamumas: registracija internetu ir ilgos gyvos eilės apžiūros vietose sukelia nepatogumų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms arba gyvenantiems atokesnėse vietovėse.
- Notaro įgaliojimas: reikalavimas notaro patvirtinto įgaliojimo, jei apžiūrą atlieka ne pats savininkas, nors automobilių atveju tai nereikalinga. Tačiau Transporto saugos administracija nurodo, kad pakanka elektroninio įgaliojimo.
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis ir verslininkas Mindaugas Skarbalius pabrėžia būtinybę supaprastinti šią tvarką ir adaptuoti ją prie šiuolaikinių poreikių, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis valčių naudojamos tik asmeniniams tikslams ir nėra susijusios su komercine veikla valstybinės reikšmės vandens keliuose.