Padangų pasirinkimas važiuojant žvyrkeliais

Lietuvoje netrūksta vietovių, kuriose žvyrkeliai ir kaimo keliai yra pagrindinė kasdienio maršruto dalis. Tokiose dangose automobilis patiria didesnes apkrovas, ratams tenka susidurti su duobėmis, purvu, akmenukais ir nelygiais paviršiais. Todėl padangų pasirinkimas tampa itin svarbus ne tik komfortui, bet ir saugumui. Tinkamos padangos gali pagerinti sukibimą, sumažinti slydimo riziką ir padidinti automobilio stabilumą.

Žvyrkelio sąlygos ir padangų tipai

Žvyrkeliai pasižymi nuolat besikeičiančiomis sąlygomis. Vieną dieną jie gali būti sausi ir gana lygūs, o kitą - purvini, provėžoti ir slidūs. Renkantis padangas reikia įvertinti, kokios eksploatavimo sąlygos vyrauja didžiąją metų dalį.

Padangos, sukurtos specialiai žvyrkeliams

• Universalios žvyrkelio padangos: Tai padangos, sukurtos taip, kad vienodai gerai dirbtų tiek asfaltu, tiek žvyrkeliais. Tai puikus kompromisas tiems, kurie kasdien važiuoja įvairiomis dangomis.
• Padangos minkštam gruntui: Jų protektorius labai gilus ir ryškiai išraižytas, todėl padangos gerai šalina purvą ir suteikia maksimalų traukos jėgą minkštame grunte.
• Sustiprintos padangos: Tai padangos, kurios turi stipresnę šoninę konstrukciją ir papildomą apsaugą nuo pradūrimų. Tinka tiems, kurie važiuoja žvyrkeliais, tačiau nenori labai agresyvaus protektoriaus.

Protektoriaus raštas ir sukibimas

Protektoriaus raštas lemia automobilio sukibimą skirtingomis sąlygomis. Kiek grubesni ir geriau „kabinantys“ yra eglutės formos protektoriai. Kai didžiąją laiko dalį važiuosime žeme, rekomenduojama montuoti universalesnes padangas su dygliais visame jų paviršiuje. Į šią kategoriją įtraukiame padangas, kurių centriniame protektoriuje yra vidutinio aukščio dygliai, o šonuose - vidutinio arba didelio aukščio dygliai.

Sezoniškumo svarba žvyrkeliuose

Žvyrkeliuose sezoniškumas ne mažiau svarbus nei miesto gatvėse. Svarbu įsivertinti realias sąlygas, automobilio svorį ir savo vairavimo įpročius.

• Vasarinės padangos: Tinka sausai dangai ir šiltam orui. Vasarinės padangos yra gaminamos iš kietesnio mišinio, todėl jos puikiai funkcionuoja ir aukštose temperatūrose. Vasarinės padangos tampa nesaugios jau kai oro temperatūra žemesnė nei +7°C.
• Žieminės padangos: Būtinos, jei keliai nevalomi ir dažnai apledėja. Apie 80% viso saugaus važiavimo žiemą sudaro padangos. Nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. visi automobiliai privalo važinėti su žieminėmis arba visasezoninėmis padangomis (pažymėtos raidėmis M+S).
• Universalios padangos: Gali būti kompromisas, tačiau ne visada užtikrina gerą sukibimą purve ar šlapiame žvyre. Jos niekada nebus tokios geros kaip žieminės žiemą bei vasarinės vasarą. Trumpesnius atstumus važinėjantys ir rečiau keliaujantys vairuotojai gali rinktis universalias padangas.

Žieminių padangų tipai ir jų savybės

Renkant žiemines padangas svarbu apgalvoti dygliuotas ir nedygliuotas padangas. Kokias - dygliuotas ar ne - padangas rinktis, lemia poreikiai.

Dygliuotos padangos

Vairuotojams norintiems maksimalaus saugumo ir pravažumo patariame įsigyti dygliuotas padangas. Jos taip pat nepamainomos užmiesčio ir rečiau valomuose keliuose. Itin geras sukibimas ant dangos padengtos ledu ar sniegu. Dygliuotos padangos yra triukšmingesnės ir, jei su jomis važiuojant prabuksuoja ratai ant sauso asfalto dangos, gali "išlakstyti" dygliai. Galima daryti išvadą, kad naudojantis dygliuotomis padangomis geriau važinėti žiemą ne tik užmiestyje, bet ir mieste, nes automobilio valdymas ir stabdymo savybės važinėjant asfalto danga daugelio dygliuotų padangų yra geresnis, negu nedygliuotų minkšto mišinio padangų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad vakarų Europoje, o taip pat ir kai kuriose kitose šalyse yra uždrausta važinėti su tokio tipo padangomis. Leidžiama tik Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o taip pat Skandinavijos šalyse ir Rusijoje.

Nedygliuotos (frikcinės) padangos

Jeigu apsisprendėte pirkti nedygliuotas žiemines padangas, pravartu žinoti kitą jų skirstymą - pagal gumos mišinį:

• Minkšto mišinio padangos („Nordic“ tipo): Šios padangos pritaikytos prastiems, beveik nevalomiems keliams. Su danga geriausiai sukimba snieguotame ir apledėjusiame kelyje, prasčiau - šlapiame bei sausame kelyje. Jos yra tylios, gerai sukimba su sniegu ir ledu. Tačiau jos prasčiau sukimba su asfalto danga. Pastarosios netinka agresyviai vairuojantiems vairuotojams. Keliaujantiems į vakarų Europą siūlome įsigyti minkšto mišinio padangas.
• Kieto mišinio nedygliuotos padangos: Kietesnio mišinio nedygliuotos padangos subalansuotos vidurio Europos žiemos kelio sąlygoms. Jos puikiai dirba prie žieminės temperatūros ir kelio dangos, tačiau nusileidžia „Nordic“ tipo minkšto mišinio padangoms ant ledo. Šias padangas rekomenduojame įsigyti vairuotojams, važinėjantiems asfaltuotais, neapledėjusiais, neapsnigtais ir gerai valomais miesto keliais. Tinka šlapiai dangai, tačiau prastas sukibimas ant ledo ir sniego.

Žieminių padangų testų rezultatai

Žurnalo "Auto Reviu" darbuotojai atliko testą. Važiuojant per ledą 50 km/h greičiu ilgiausias stabdymo kelias iš visų testuotų dygliuotų padangų buvo 47,5 m. Naudojantis nedygliuotomis minkšto mišinio padangomis stabdymo kelias buvo nuo 51 iki 64,5 m. Taigi matyti, kad važiuojant ledo danga ir stabdant automobiliai su paprasčiausiomis dygliuotomis padangomis sustoja greičiau, negu su geriausiomis nedygliuotomis minkšto mišinio padangomis. Testuojant įsibėgėjimą ant ledo nuo 5 iki 30 km/h ir važiavimą ledo danga rezultatai buvo analogiški - dygliuotų padangų rezultatai buvo geresni.

Lietuvoje labai dažnai tenka važinėti šlapia asfalto danga, ypač miestuose, todėl būtina atkreipti dėmesį į padangų savybes vairavimui šlapiame kelyje. Buvo matuojamas stabdymo kelias važiuojant šlapiu asfaltu 60 km/h greičiu. Rezultatai parodė, kad daugelio nedygliuotų (minkštų, su šimtais lamelių) padangų stabdymo kelias yra ilgesnis, negu dygliuotų padangų. Bandant padangas ant sausos asfalto dangos tapo akivaizdu, kad stabiliau automobilis važiuoja su dygliuotomis padangomis, nei nedygliuotomis minkšto mišinio padangomis.

Automobilio padangų matmenys ir žymėjimas

Prieš perkant naujas padangas rekomenduojama patikrinti automobilio gamintojo rekomendacijų lentelę. Ją galite rasti ant vidinės durelių pusės, statramsčio arba degalų bako dangtelio. Turėkite omeny, kad naudodami jūsų automobilio gamintojo nenumatytų matmenų ratlankius turėsite patys įvertinti optimalų padangų dydį.

Automobilių padangų sienelės visada nusietos įvairiais užrašais bei numeriais:

• R18: pats svarbiausias žymėjimas yra padangos skylės skersmuo.
• 235/60: tai yra likusi padangos matmenų dalis. Pirmasis skaičius nurodo, kad padangos plotis yra 235 mm, o antras nurodo jos aukštį, kuris, šiuo atveju, yra 60 proc.
• 93W: šis rodmuo, kuris rašomas šalia matmenų, nurodo, kokį svorį padanga gali atlaikyti ir kokiu maksimaliu greičiu jomis galima saugiai važiuoti. Norėdami sužinoti tikslius rodiklius, turėsite pasinaudoti specialia padangos apkrovos ir greičio indekso lentele.
• 2620: ant padangos krašto visada būna keturių skaičių kombinacija, kuri nurodo padangos pagaminimo datą. Pirmieji du skaičiai nurodo savaitę, o antrieji - metus.
• TREADWEAR, TRACTION, TEMPERATURE: kiekviena padanga yra specialiai išbandoma, kad būtų nustatyta jų dėvėjimosi sparta, sukibimo lygis ir atsparumas temperatūrai. Atitinkamai, šie rodikliai yra vertinami nuo „A“ arba „AA“ (aukščiausias įvertinimas) iki „C“ (žemiausias).
• M+S: daug vairuotojų klaidingai mano, kad šis žymėjimas reiškia, jog padanga yra universali. Iš tiesų taip yra žymimos ir žieminės, netgi dygliuotos, padangos. M+S anglų kalboje išsiverčia į „Mud and Snow“ (liet. Purvas ir Sniegas).
• Taip pat yra tokių žymėjimų, kaip identifikacinis numeris, padangos sudėtis ir t.t.

ES padangų etiketė

Kiekviena nauja Europos Sąjungoje (ES) parduodama padanga turi etiketę, kurioje nurodyti trys pagrindiniai parametrai: pasipriešinimas riedėjimui (arba ekonomiškumas), stabdymas ant šlapios kelio dangos ir skleidžiamas triukšmas. Etiketėje nurodomi tik trys kriterijai, tačiau geriausi padangų gamintojai savo produktus vertina pagal maždaug 50 parametrų ir nė vieno neišskiria kaip mažareikšmio.

Naujos ir naudotos padangos: eksploatacijos ypatumai

Padangų kokybė, kuri tiesiogiai įtakoja mašinos stabilumą ir vairuotojo saugumą kelyje priklauso nuo padangų eksploatacijos laikotarpio. „Nors padangų gamintojai miglotai apibrėžia padangų eksploatacijos tinkamumo laikotarpį, tačiau nurodo, kad maksimalus padangų sandėliavimo laikotarpis - 5 metai, o eksploatavimo - 10 metų. Po šio laikotarpio padangą patartina utilizuoti, nepriklausomai nuo protektoriaus būklės.

• Naujos padangos: Naujos padangos užtikrina saugias keliones bent 3-5 metams. Naujas padangas rekomenduojama eksploatuoti ne ilgiau nei penkis metus nuo pagaminimo datos, kadangi jos ilgainiui praranda svarbiausias savybes. Parduotuvėje galite įsigyti naujas padangas už 500 eurų ir jas eksploatuoti 3-5 metus.
• Naudotos padangos: Naudotos padangos užtikrina saugias keliones vos 1-2 metams. „Perkant naudotas, nežinoma jų eksploatavimo istorija, tad joms gali būti padaryta išoriškai nematoma žala, pavyzdžiui, pažeistos vidinio karkaso dalys, dėl to padanga gali netikėtai sprogti. Tad įsigydami 5-10 metų senumo padangas negalite būti tikri, kad jos užtikrins tinkamą sukibimą įvairiose situacijose. Tas pačias naudotas padangas galite įsigyti už 200 eurų. Vairuotojai dažnai susivilioja lengvu būdu „sutaupyti“ krūvą pinigų.
• Restauruotos padangos: Restauruotos padangos turi tik vieną privalumą - mažą kainą. Žiemą su jomis važiuoti yra nesaugu.

Kiekviena parduotuvė, kurioje įsigyjamos ir iš karto sumontuojamos naujos padangos, privalo priimti ir utilizuoti senas.

Padangų lygiai ir gamintojai

Padangos paprastai skirstomos į tris lygius: „premium“, ekonominės klasės ir biudžetinės. „Premium“ padangų gamintojai niekada nekuria padangų, vadovaudamiesi trimis kriterijais. Tarkim, stabdymo kelias būna tik keliais metrais trumpesnis už pigių padangų, bet avarinės situacijos atveju tie metrai gali būti lemiami. E. Latkauskas čia išskiria dar ketvirtą rūšį - pigias Kinijos ir aplinkinių Azijos šalių gamintojų padangas.

Dviratis ir žvyrkelio padangos

Didelė padangų įvairovė ir skirtingas pripūtimo slėgis leidžia mums pritaikyti tą patį dviratį įvairioms vietovėms ir skirtingiems važiavimo būdams. Tačiau labai svarbu teisingai pasirinkti padangas, kad būtų užtikrintas dviratininko našumas, saugumas ir patogumas.

Žvyrkelio dviračių evoliucija ir padangų ypatumai

Žvyrkelio dviračiai atsirado kaip ciklokroso dviračių evoliucija į universalesnius nuotykių dviračius, kurie leistų derinti visų tipų vietoves su geriausiu įmanomu našumu kiekvienoje iš jų. Dažniausiai gamintojas montuoja standartines padangas pagal dviračio tipą, kuriam priklauso kiekvienas iš šių dviejų minėtų dviračių. Lenktyniniuose žvyrkelio dviračiuose paprastai montuojamos labai riedančios padangos, o ilgų distancijų žvyrkelio dviračiuose - universalesnės.

Padangų dydis ir plotis

700C atitinka 28 colius ir yra toks pat kaip plento ir ciklokroso dviračiuose. Tai dažniausiai pasitaikantis dydis ir galime rasti žvyrkelio padangų, kurių plotis yra nuo 30 mm iki 50 mm. Rekomenduojamas plotis techniškai sudėtingoms vietovėms skirtoms padangoms yra nuo 40 iki 50 mm, kad būtų išnaudota platesnių padangų teikiama nauda.

Padangų konstrukcija ir technologijos

• Ratlankis: Padangos turi ratlankį šoninių sienelių, vadinamų kulnais, kraštuose, kuris suteikia joms reikiamą tvirtumą, kad jos tvirtai laikytųsi ant ratlankio. Lankstūs ratlankiai, kurie dažniausiai būna iš kevlaro, leidžia padangoms būti žymiai lengvesnėms ir lengviau montuojamoms, taip pat leidžia jas laikyti ir transportuoti sulankstytas.
• Karkaso tankis: Karkaso tankis apibrėžia siūlų skaičių colyje, naudojamą gamyboje, o matavimo vienetas yra TPI.
• Protektoriaus mišinys: Minkštesnis arba kietesnis protektoriaus mišinys apibrėžia sukibimą su kiekvienu paviršiumi, tačiau žvyrkelio padangose nėra tokios įvairovės kaip kalnų dviračių padangose.
• Bekamerinės (tubeless) sistemos: Yra keletas „tubeless“ sistemos trūkumų, tokių kaip sudėtingas kai kurių padangų modelių montavimas ir didesnė kaina, be to, nėra pirmos kainos kategorijos variantų, kurie yra su standžiu ratlankiu.

Protektoriaus paviršius ir dyglių konfigūracija

Svarbiausias aspektas renkantis žvyrkelio padangas yra protektoriaus paviršius ir dyglių konfigūracija, nes ši konfigūracija turi didžiausią įtaką jų elgsenai. Tai dažniausiai pasitaikanti konfigūracija lenktyniniuose žvyrkelio dviračiuose.

Purios vietovės, kuriose trūksta sukibimo. Kai didžiąją laiko dalį važiuosime žeme, rekomenduojama montuoti universalesnes padangas su dygliais visame jų paviršiuje. Į šią kategoriją įtraukiame padangas, kurių centriniame protektoriuje yra vidutinio aukščio dygliai, o šonuose - vidutinio arba didelio aukščio dygliai.

tags: #kokias #padangas #rinktis #vazinejant #zvyrkeliu