Kondicionieriaus įtaka degalų sąnaudoms ir patarimai taupiam vairavimui

Dažnai žmonės degalams išleidžia daugiau pinigų nei nuomai ar maistui, o naftos kainoms staiga pakilus į neregėtas aukštumas, situacija darosi ypač sudėtinga. Degalų sąnaudos priklauso ne tik nuo transporto priemonės, bet ir nuo vairuotojo. Atlikus keletą nedidelių pakeitimų, galima gerokai taupiau naudoti degalus ir sumažinti kelionių į degalinę skaičių. Ekspertų teigimu, net ir senesnės kartos vidaus degimo variklį turintis automobilis gali tapti kur kas ekonomiškesnis, jei vairuotojas pakoreguos savo elgseną kelyje bei skirs dėmesio techninėms detalėms.

Ar įjungtas kondicionierius išties didina degalų sąnaudas?

Tarp automobilių entuziastų ir kasdienių vairuotojų vis dar gyvas įsitikinimas, kad kondicionierius stipriai didina degalų sąnaudas. Bet ar tai tiesa? Ar iš tikrųjų verta taupyti vėsą dėl kelių papildomų centų?

Kondicionieriaus įtakos degalų sąnaudoms mitas ir realybė

Įsitikinimas, kad kondicionierius smarkiai didina degalų sąnaudas, nėra iš piršto laužtas - jis kilo iš senesnių automobilių patirties. 90-ųjų ir ankstesnių metų modeliuose oro kondicionavimo sistemos veikė visai kitaip nei šiandien. Tų laikų A/C kompresoriai dažnai būdavo nuolat mechaniniu būdu varomi nuo variklio diržo, be jokios elektroninės kontrolės. Kai įjungdavai kondicionierių, variklis gaudavo papildomą apkrovą - o tai tiesiogiai didindavo degalų sąnaudas. Vasarą mieste tai galėjo reikšti net ir 1 litro skirtumą 100 kilometrų. Taip ir gimė mitas - jis buvo pagrįstas realybe, tik... tos realybės technologijos seniai pasikeitusios.

Kaip veikia šiuolaikinio automobilio kondicionierius?

Šiuolaikiniuose automobiliuose oro kondicionavimo sistemos - tai nebe senas kompresorius su vienu režimu, o daugiasluoksnė, išmani sistema, valdoma elektronika. Pagrindinis skirtumas: kondicionierius veikia tik tada, kai to reikia, o apkrovą dažniausiai reguliuoja kintamo tūrio kompresorius. Tokie kompresoriai:

• prisitaiko prie salono temperatūros - dirba intensyviau tik įkaitus automobiliui, o vėliau persijungia į minimalią galią;
• nėra sujungti su varikliu pastoviai, todėl neveikia be reikalo;
• dažnai valdomi elektromagnetiniu sankabos mechanizmu, kuris atjungia sistemą, kai A/C nereikia.

Be to, daugelyje naujų automobilių A/C sistema automatiškai išsijungia esant žemai temperatūrai arba mažam ventiliatoriaus sūkiui - taigi net ne visada veikia, net jei indikatorius rodo, kad ji įjungta. Šiandienos kondicionieriai protingi ir efektyvūs - jie nebe „nuolatiniai kuro rijikai“, kokiais buvo kadaise.

Kiek kuro iš tikrųjų sunaudoja kondicionierius?

Praktiniai bandymai rodo, kad šiuolaikinio kondicionieriaus įtaka degalų sąnaudoms dažniausiai siekia vos 0,2-0,5 l/100 km. Tai priklauso nuo kelių veiksnių:

• Automobilio dydžio ir variklio tūrio - kuo galingesnis variklis, tuo mažiau pastebima A/C apkrova.
• Keliavimo sąlygų - mieste sąnaudos gali šiek tiek išaugti, magistralėje beveik nesikeičia.
• Lauko temperatūros - kuo karščiau, tuo intensyviau veikia kompresorius.
• Salono dydžio - didesniam automobiliui atvėsinti reikia daugiau energijos.
• Sistemos tipo ir freono tipo. Naujesniuose automobiliuose (nuo 2013 m.) naudojamas R1234yf - ekologiškesnis ir efektyvesnis nei senesnis R134a.

Įdomu tai, kad praverti langai važiuojant didesniu nei 70 km/h greičiu padidina aerodinaminį pasipriešinimą ir gali padidinti degalų sąnaudas net labiau nei įjungtas kondicionierius. Tad jei klausiate - ar verta prakaituoti dėl 0,3 litro šimtui kilometrų? Daugeliui atsakymas paprastas: tikrai ne.

Tyrimų duomenys ir patarimai

ADAC atliko laboratorinį testą su „Škoda Octavia”, simuliuodamas tris tipiškus vairavimo scenarijus: miestą (50 km/h), užmiestį (100 km/h) ir stovėjimą su veikiančiu varikliu. Bendras vidurkis: 10-15 % padidėjimas - gerokai mažiau nei daugelis vairuotojų įsivaizduoja. Remiantis ADAC tyrimu, užmiestyje kondicionierius kainuoja apie 0,3 l/100 km papildomų degalų - esant dabartinėms kainoms Lietuvoje tai maždaug 40-50 centų šimtui kilometrų.

Štai kur realiai „dega” degalai - stovint su įjungtu varikliu ir veikiančiu kondicionieriumi. 70 % padidėjimas tuščiąja eiga yra ryški išimtis iš bendros logikos. Praktiška taisyklė: jei stovėsite ilgiau nei 5-10 minučių, geriau išlipti arba bent sumažinti aušinimą.

Rusų žurnalas „За рулем“ atliko testą su dyzeliniais „Ford Focus 1,8 TDCI“ ir „Lada Kalina“. Važiuojant 90 km/val. greičiu „Kalina“ be oro kondicionieriaus sunaudoja 5,5 l/100 km. Atidarius langus, esant 90 km/val. greičiui, kuro sąnaudos padidėjo ne daugiau kaip 0,1 l/100 km. Su oro kondicionieriumi sąnaudų padidėjimas yra ryškesnis: nuo 0,5 litro 90-100 km/val. iki 0,4 litro 110 km/val. Esant maždaug 120 km/val. „Kalina“ su atviru langu vartojo benzino tiek pat kaip ir su įjungtu oro kondicionieriumi.

Važiuojant „Ford Focus“ 90 km/val. greičiu, sudeginama 3,8 l/100 km kuro, o 110 km/val. - 5 l. Kaip ir „Kalina“, atidarius langą ir padidinus greitį, sąnaudos padidėja 0,1 l/100 km. O esant iki 110 km/val. greičiui, sąnaudos padidėja 0,35 l/100 km. O štai įjungus oro kondicionierių ir važiuojant mažu greičiu, „Ford Focus“ „surijo“ beveik litru kuro daugiau. Didėjant automobilio greičiui, sąnaudos tapo mažesnės, o greičio matuoklio rodyklei pasiekus 110 km/val., išlaikyti vėsą salone reikėjo 0,7 l daugiau dyzelino. Atviro lango ir oro kondicionavimo papildomos išlaidos susilygino beveik ties 130 km/val.

Chrisas Evansas, „Leasing.com“ turinio skyriaus vadovas, remdamasis 2004 m. Automobilių inžinierių draugijos (SAE) tyrimu, pabrėžė, kad naudojant kintamosios srovės kondicionierių degalų sąnaudos gali padidėti iki 10 proc., tačiau atidarius langus ir važiuojant didesniu greičiu degalų sąnaudos gali padidėti net 20 proc.

Kada kondicionierius tikrai tampa degalų „ėdrūnu“?

Nors šiuolaikinės A/C sistemos veikia taupiai, yra situacijų, kai jos išties gali tapti apkrova varikliui - o kartu ir jūsų degalų bakui. Kada verta sunerimti?

• Per mažai šaltnešio (freono) - sistema dirba didesniu intensyvumu, nes negali efektyviai vėsinti. Tai padidina kompresoriaus darbą ir sąnaudas.
• Nesandarus kondensatorius arba pažeistas kompresorius - gali sukelti per didelę apkrovą varikliui.
• Neteisingai naudojama sistema - pavyzdžiui, recirkuliacijos režimas įjungtas nuolat arba kondicionierius paliekamas įjungtas net esant žemai temperatūrai.
• Blogai prižiūrėta sistema - užsikimšę filtrai, apnašos garintuve mažina efektyvumą.

Reguliari patikra ir kondicionieriaus pildymas ne tik užtikrina komfortą, bet ir padeda išlaikyti optimalias kuro sąnaudas.

Sveikata ir kondicionieriaus priežiūra

Mažai kas susimąsto, kiek dulkių, bakterijų ir kitokių „negerovių“ susikaupia oro kondicionavimo sistemoje, jeigu ji yra neprižiūrima ir reguliariai nevaloma. Be to, patariama protingai rinktis vėsinimo temperatūrą. Vienas netinkamo oro kondicionieriaus naudojimo pavyzdys - vos tik įsėdus į saulės įkaitintą automobilį, kondicionierių įjungti didžiausiu pajėgumu. Tačiau geriau temperatūrą mažinti palaipsniui. Tarkime, jeigu termometro stulpelis lauke rodo 25 laipsnius šilumos, iš pradžių automobilyje nusireguliuokite 23 laipsnius ir mažinkite palaipsniui. Kondicionierius ekonomiškiausiu režimu veikia esant minimaliam temperatūrų skirtumui.

Vasarą optimali temperatūra salone - 21-23 °C, ne 17-18 °C. Kiekvieni du laipsniai žemiau - papildoma apkrova kompresoriui. Oro srautą nukreipti virš pečių, o ne tiesiai į veidą - taip salonas atvėsinamas tolygiau ir greičiau. Ne visi prisimena, kad kondicionierius efektyviausiai šalina drėgmę nuo priekinio stiklo - greičiau nei tik šildymas. Daugelis šiuolaikinių automobilių įjungia kondicionierių automatiškai kartu su oro šildymu - gamintojai tai suprojektavo ne be reikalo.

Šiuolaikiniuose automobiliuose esančios klimato kontrolės sistemos dažnai įjungia oro kondicionierių net tada, kai tai nėra būtina. Kondicionavimo sistemos praverčia karštomis vasaros arba lietingomis rudens dienomis, nes jos orą ir vėsina, ir sausina. Tai irgi aktualu, nes padeda taupyti degalus.

Šiandien sunku būtų rasti automobilį, kuris būtų gaminamas be oro kondicionieriaus - dauguma gamintojų šį prietaisą įtraukia į standartinę komplektaciją, kiti už tai prašo papildomai susimokėti. Sunku ginčytis, kad karštą dieną oro kondicionierius automobilyje yra išties naudingas. Tačiau kitaip manantys vairuotojai yra pasirengę atsisakyti komforto dėl to, kad galėtų sutaupyti degalų. Oro kondicionierius įjungtas Nesvarbu kur, mieste ar užmiesčio kelyje, automobilį eksploatuojant su įjungtu oro kondicionieriumi, degalų sąnaudos vidutiniškai padidėja 5-10 proc. Dėl to nemažai vairuotojų tiesiog paspaudžia klimato kontrolės mygtuką „išjungti“. Tačiau dažnai degalų kiekis, kuris yra panaudojamas kondicionieriui, būna mažesnis nei vienas litras, nes važiuojant uždarytais langais, nenukenčia automobilio aerodinaminis pasipriešinimas.

Oro kondicionierius - naudingas ir patogus prietaisas, o jo eksploatavimas papildomai kainuoja. Tiesa, išlaidos gali būti mažesnės, jeigu klimato kontrole naudositės teisingai. Be to, oro kondicionierius nuolat reikalauja priežiūros ir valymo, bet gali apsaugoti saloną nuo suodžių ir užteršto oro.

Kondicionavimo sistema turi vieną silpnybę: ji kenčia nuo neveiklumo. Rekomenduojama norma - įjungti kondicionierių bent kartą per dvi-tris savaites 10 minučių, nepriklausomai nuo sezono. Ir ką tai reiškia finansiškai? Freono pildymas Lietuvos autoservisuose kainuoja nuo 39 iki 60 eurų, dezinfekcija - apie 45 eurus, o kompresoriaus remontas ar keitimas - keletas šimtų eurų ir daugiau, priklausomai nuo automobilio.

Prieš įsėdant į karštą automobilį - atidaryti duris ir 1-2 minutes pavėdinti. Kondicionieriui nereikės dirbti maksimaliu režimu nuo pat pirmos minutės.

Oro kondicionierius ir kuro sanaudos hibridiniuose automobiliuose

Tyrimai parodė, kad hibridinių automobilių degalų ekonomiškumui AC (automobilinė kondicionavimo sistema) naudojimas daro didesnę žalą nei įprastų automobilių, naudojančių tik vidaus degimo variklį. Dar vienas „Emissions Analytics“ atliktas tyrimas parodė, kad kintamosios srovės poveikis hibridinių variklių degalų ekonomijai yra beveik dvigubai didesnis. Hibridinio automobilio degalų naudojimo efektyvumas vidutiniškai sumažėjo 6,1 proc., palyginti su standartinio benzininio automobilio degalų naudojimo efektyvumu - tik 3,8 proc., o dyzelinio - 4,6 proc.

Pagrindiniai taupymo principai

1. Vairavimo įpročiai ir stilius

Degalų sąnaudos išauga vairuojant agresyviai, stipriai didinant greitį ir staigiai stabdant. Norint išspręsti šią problemą, svarbu vengti staigaus greičio didinimo, o stabdymui naudoti pavaras. Agresyvus vairavimas sutrumpina kelionę vos viena ar dviem minutėmis, tačiau tai nekompensuoja didesnių degalų sąnaudų. Stenkitės važiuoti tolygiai, numatydami eismo situacijas ir palaikydami pastovų greitį. Vairavimo įpročiai gali turėti didelę įtaką degalų sąnaudoms.

• Staigus akseleravimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas iki 20%. Verta palaikyti tolygų greitį ir naudoti pavaras efektyviai.
• Per didelis greitis yra didžiausias degalų eikvojimo veiksnys, todėl taupiam vairavimui labai svarbu pedalą spausti švelniai.
• Stenkitės neprarasti greičio. Norint taupyti degalus, labai svarbu, kad automobilis judėtų tinkamu greičiu. Geriausias patarimas - važiuoti kuo sklandžiau, švelniai naudojant vairą, akceleratorių ir stabdžius.
• Reikiamu metu perjunkite pavaras. Kuro sunaudojama daugiau, jei važiuojama per daug žema pavara (esant aukštesnėms variklio apsukoms) arba labai aukšta pavara (esant mažesnėms variklio apsukoms). Optimaliausia režimas daugumai automobilių - nuo 1 500 iki 2 700 aps./min.
• Pristabdydami atleiskite akseleratorių, bet nejunkite neutralios pavaros. Jei įmanoma, stabdykite ne stabdžio pedalu, o „varikliu“. Vos atleidus greičio pedalą, varikliai iš karto nustoja pumpuoti kurą.
• Sumažinkite sustojimų ir įsibėgėjimų skaičių: Dažnas greitėjimas ir stabdymas reikalauja daugiau kuro.

2. Automobilio priežiūra

Vairavimo ekonomijai itin svarbi ir transporto priemonės techninė būklė. Vairuotojai dažnai neatsižvelgia į tai, kad svarbiausia siekiant sunaudoti mažiau degalų yra transporto priemonės būklė. Degalų sąnaudoms įtakos turi tokie elementai kaip variklis, pakaba ir elektros sistemos. Pavyzdžiui, dėl sugedusio deguonies jutiklio išlaidos degalams gali padvigubėti.

• Padangose palaikykite gamintojo rekomenduojamą oro slėgį. Tinkamai pripūstos padangos sumažina pasipriešinimą riedėjimui, o tai gali padidinti degalų ekonomiją. Per mažas padangų slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, o tai tiesiogiai veikia kuro sąnaudas. Tyrimų duomenimis, padangų slėgiui sumažėjus 1 proc., degalų sąnaudos padidėja 0,3 proc. Patariama tikrinti padangų slėgį bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Netinkamas padangų slėgis gali ne tik sumažinti automobilio valdymo kokybę, bet ir padidinti degalų sąnaudas iki 5%.
• Sumažinkite nereikalingą automobilio svorį. Papildomi kilogramai bagažinėje gali padidinti jūsų degalų sąnaudas. Penkiasdešimčiai kilogramų kuro sunaudojama 2 proc. Kuo jūsų automobilis sunkesnis, tuo daugiau degalų jam reikia, kad jis galėtų pajudėti. Skaičiuojama, kad papildomi 100 kg svorio kuro sąnaudas padidina maždaug 0,4 l/100 km.
• Bagažinę ant stogo pritaisykite tik esant būtinybei. Kai jos nebereikia, iš karto nuimkite, ypač jei daug važinėjate greitkeliais. „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pastebi, kad ant stogo montuojamos bagažinės ir laikikliai yra vieni didžiausių efektyvumo priešų. Važiuojant magistraliniais keliais, kur greitis didesnis, oro pasipriešinimas dėl stogo dėžės gali padidinti sąnaudas ketvirtadaliu. Svarbu pabrėžti, kad net ir tušti laikikliai sukuria turbulenciją, todėl jei įranga nenaudojama, ją būtina nuimti iškart grįžus iš kelionės.
• Naudokite tinkamą variklio alyvą. Kokybiškesnės variklinės alyvos gali padėti varikliui efektyviau veikti šaltuoju metų laiku. Reguliarus alyvos keitimas kas 8-12 tūkst. kilometrų užtikrina minimalią trintį variklyje. Senstanti, tirštėjanti alyva verčia variklį dirbti sunkiau, o tai tiesiogiai atsispindi kuro sąnaudose.
• Užtikrinkite, kad jūsų variklis būtų tinkamai sureguliuotas. Gerai sureguliuotas variklis veiks efektyviau ir eikvos mažiau degalų. Taip pat svarbu nepamiršti oro filtro - jei jis užsikimšęs dulkėmis, variklis „dūsta“, o elektronika bando tai kompensuoti didindama kuro kiekį mišinyje.

3. Maršruto planavimas ir eismo išvengimas

Siekiant sunaudoti mažiau degalų, reikėtų įprasti kiek tik įmanoma vengti eismo spūsčių. Vis stabdant ir vėl didinant greitį papildomai apkraunamas variklis, pakaba ir pavarų dėžė. Daugelis žino, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl važiavimas mieste laikomas pačiu neekonomiškiausiu, yra eismo spūstys.

• Venkite piko valandų: Daugelyje miestų jos būna apie 7-9 val. Iš anksto planuokite kelionę, naudokite navigaciją, kuri rodo spūstis realiu laiku.
• Išlaikykite pakankamai didelį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Magistralėse dėl agresyvaus stiliaus sąnaudos auga apie 30 proc., o intensyviame miesto eisme šis skaičius šokteli iki 40 proc.
• Apjunkite visus reikalus į vieną kelionę: Kelios trumpos kelionės sunaudoja daugiau degalų nei viena ilga kelionė, nes varikliai naudoja žymiai daugiau degalų, kol dar neįšilę.

4. Greičio ir inertijos valdymas

Dauguma automobilių efektyviausiai naudoja degalus važiuodami 50-90 km/h greičiu. Didžiausias kuro „valgytojas“ kelyje išlieka ne kas kitas, o per didelis greitis. Fizikos dėsniai negailestingi: pasiekus tam tikrą ribą, oro pasipriešinimas auga ne proporcingai greičiui, o kvadratu. Skirtumas tarp ramaus važiavimo 90-100 km/h greičiu ir skubėjimo 120-130 km/h diapazone gali reikšti, kad už tą patį atstumą sumokėsite 25 proc. daugiau, nors laiko sutaupysite vos keliolika minučių.

• Venkite impulsyvių manevrų, staigaus greitėjimo ir vėlyvo stabdymo. Užuot staigiai stabdžius prie raudono šviesoforo signalo, rekomenduojama greitį mažinti palaipsniui, išnaudojant variklio stabdymą (atleidus akceleratorių, bet neišjungus pavaros). Šiuolaikiniuose automobiliuose tokio proceso metu kuro padavimas visiškai nutraukiamas, todėl automobilis rieda nemokamai.
• Naudokite kruizo kontrolę: ji padeda taupyti degalus važiuojant pastoviu lygiu paviršiumi, todėl paprastai ją geriausia naudoti tik važiuojant greitkeliu. Tačiau kalvotomis vietovėmis kruizo kontrolė gali būti mažiau efektyvi, nes sistema bando bet kokia kaina išlaikyti nustatytą greitį įkalnėje, todėl dažnai perjungia žemesnę pavarą ir smarkiai padidina apsukas, o tai sudegina daugiau kuro.

5. Kiti svarbūs aspektai

• Degalų kainų stebėjimas - paprasčiausias būdas sutaupyti. Skirtumas tarp degalinių kartais siekia 10-20 ct/l.
• Niekada nesinaudokite automobiliu trumpoms kelionėms, kai galima eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu. Kiekvienas kilometras, kurio nenuvažiuosite, yra vienu kilometru mažiau, kurį turėsite įpilti degalų į automobilį.
• Sumažinkite laiką, kai variklis yra įjungtas jums nevažiuojant. Jei ketinate sustoti ilgiau nei minutei ar dviem, geriausia išjungti variklį. Kiekvienas automobilis, kurio variklis dirba nenaudojamas, vartoja degalus.
• Venkite automobilio puošybos elementų. Kuo platesni ratų diskai, tuo didesnį aerodinaminės pasipriešinimo sukuria, o tai didina kuro sąnaudas.

tags: #kokia #itaka #kuro #sanaudoms #turi #ijungtas