Ekstremalios situacijos ir pavojingų krovinių transportavimo avarijos

Ekstremalios situacijos, ypač susijusios su pavojingų krovinių transportavimu, kelia didelę grėsmę aplinkai ir visuomenės saugumui. Nepaisant prevencinių priemonių, visiškai išvengti avarijų ir jų pasekmių nepavyksta.

Technogeninių avarijų rizika ir prevencija

Senstant pramonės objektams, transporto priemonėms ir didėjant žmonių neatsakingumui, didėja technogeninių avarijų (sprogimų, naftos ir kitų teršalų išsiliejimo į gruntą ir vandenis, gaisrų pavojinguose objektuose ir atvirose teritorijose, transporto avarijų vežant pavojingus krovinius) ekologinių nelaimių rizika.

Tai verčia susimąstyti, ar veiksmingai taikomos prevencinės priemonės, ar dirba kvalifikuotas personalas, ar veiksmingai veikia kontrolės sistema, ir ar įmonės vykdo savo ūkinę veiklą orientuodamos ją į aplinkosaugos problemas. Spaudoje ir leidiniuose retai sutinkama straipsnių, komentarų ar idėjų, ką reikia daryti, kad technogeninės avarijos nepasikartotų, arba apie tai, kokios priežastys lemia avarijų ir incidentų atsiradimą.

Technogeninio avaringumo padidėjimą gali įtakoti sustojusios ar sumažėjusios ūkinės veiklos nenaudojami įrenginiai ar cheminių medžiagų atsargos, ūkinės veiklos vykdytojų abejingumas tvarkant bankrutavusių įmonių atliekas. Taip pat, didėjant krovinių pervežimui geležinkeliuose ir keliuose, gali susilpnėti pavojingų krovinių pervežimo įmonių kontrolė, todėl būtina įvertinti šią riziką ir parengti ne tik įstatyminę bazę, bet ir kvalifikuotus specialistus, kad galėtų atsakingai atlikti savo darbą užtikrindami visuomenės saugumą.

Teisinis reguliavimas ir aplinkos apsaugos politika Lietuvoje

Lietuvos aplinkos apsaugos politika yra grindžiama įvairiais teisės aktais, kurie reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką.

Konstituciniai principai

Lietuvos Konstitucijos 46 str. 1 skirsnyje numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve. Tačiau Konstitucijos 53 str. nurodoma saugoti gamtinius elementus: žemės paviršių ir gelmes, orą, vandenį, dirvožemį, augalus, gyvūnus, organines ir neorganines medžiagas, antropogeninius komponentus bei sistemas nuo kenksmingo poveikio taip, kad ekosistemos ar jos elementų natūraliosios funkcijos nesusilpnėtų arba mes jų neprarastume. Aplinkos priklausomybė nuo žmogaus yra labai didelė. Valstybė kartu su žmonėmis kuria ir reguliuoja šalies aplinkos apsaugą. Žmogaus įtaka aplinkai atsiranda nuo to momento, kai jis pradeda kurti socialinę buitinę aplinką, vykdyti laisvai pasirinktą ūkinę veiklą arba naudoti gamtos išteklius.

Valstybė, būdama tautos įgaliota savininkė, valdo, rūpinasi, saugo ir yra įpareigota sukurti visą valdymo sistemą aplinkai saugoti, jai gerinti, užkirsti kelią reikšmingam kenksmingam poveikiui, užtikrinant, kad bus išvengta skaudžių aplinkosauginių nelaimių ir avarijų.

Aplinkos apsaugos strategija ir darnus vystymasis

Tam, kad būtų sukurti teisės aktai, kurie reguliuotų technogeninių avarijų valdymą Lietuvoje, turėjo būti numatyti strateginiai aplinkos apsaugos tikslai. Lietuvos aplinkos apsaugos strategija, patvirtinta 1996 m. rugsėjo 25 d., numatė aplinkosaugos priemones, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas. Ši strategija rėmėsi tokiais principais kaip:

• Subalansuota plėtra: patenkinti dabartinius poreikius, nepažeidžiant galimybių ateities kartoms.
• Tolygi plėtra: siekti tikslo nuosekliai vystantis, neperšokant atskirų stadijų.
• Aplinkosaugos politikos integravimas.
• Atsargumo principas: taikyti prevencines priemones, siekiant apsaugoti aplinką net ir tuo atveju, kai neįmanoma prognozuoti žmogaus veiklos padarinių.
• Teria (vartotojas) moka: brangiausios priemonės aplinkos žalojimui užkirsti.
• Prevencija: žalos aplinkai atlyginimo išlaidos beveik visais atvejais didesnės nei išlaidos žalai išvengti.
• Geriausios praktiškai įgyvendinamos technologijos naudojimas: visur, kur įmanoma, net ir tada, kai nustatyti limitai neviršijami, turi būti naudojama aplinkosaugos požiūriu pažangiausia bei efektyviausia ir kartu praktiškai įgyvendinama technologija.
• Subsidiarumo principas: demokratijos ir partnerystės ryšio stiprinimas priimant ir taikant sprendimus, padedant vietos bendruomenėms rūpintis savo aplinka.
• Partnerystė ir atsakomybės pasidalijimas: subalansuotos visuomenės tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai visi suinteresuoti asmenys ims vieningai veikti ir bendradarbiauti.
• Informacijos viešumas.

2003 m. rugsėjo 11 d. buvo patvirtinta Nacionalinė darnaus vystymosi strategija (NDVS), kurios viena iš grėsmių įvardinta tai, kad Lietuvos pramonės įmonės, siekdamos spartesnio gamybos augimo ir didesnio rentabilumo, mažiau dėmesio skirs darnaus vystymosi ir aplinkosaugos reikalams.

Technogeninės grėsmės ekologiniam saugumui

Tyrimo tikslas - ištirti, atskleisti ir pateikti technogeninių avarijų valdymo Lietuvoje problemines sritis. Analizuojant institucijų metinės veiklos ataskaitas, nustatomos technogeninės grėsmės ekologiniam saugumui Lietuvoje ir technogeninių avarijų padarytos žalos aplinkai identifikavimo problema.

Pavojingų krovinių transportavimo reguliavimas

Pavojingus krovinius gabenančių transporto priemonių techninei apžiūrai keliami papildomi reikalavimai, siekiant garantuoti eismo dalyvių, vežamo krovinio ir aplinkos apsaugą. Technines nuostatas tokioms transporto priemonėms reglamentuoja įstatymas.

Transporto priemonės valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintame Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše.

Pagrindiniai reikalavimai apima:

• Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės: jų laikikliai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo reikalavimus.
• Gesintuvai: jų kiekis ir talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
• Elektros įranga: turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“.
• Stabdymo įranga: turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus, taip pat atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą.

Ekstremaliosios situacijos Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo paskelbta daug savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų dėl įvairių priežasčių:

• 2023 m. sausio 16 d. Elektrėnų savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija dėl kilusio pavojaus Ilgio ornitologiniam draustiniui Ilgių ežere.
• 2023 m. kovo 30 d. Zarasų rajono savivaldybės Antalieptės ir Dusetų seniūnijose paskelbta ekstremalioji situacija dėl gresiančio potvynio ir vieno generatoriaus gedimo Antalieptės hidroelektrinėje.
• Dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį, ekstremaliosios situacijos paskelbtos:
  • 2023 m. birželio 9 d. Šilutės rajono savivaldybėje.
  • 2023 m. birželio 14 d. Kretingos, Šakių, Pakruojo, Telšių rajono savivaldybėse.
  • 2023 m. birželio 15 d. Mažeikių rajono savivaldybėje.
  • 2023 m. birželio 16 d. Raseinių rajono savivaldybėje.
  • 2023 m. birželio 19 d. Akmenės rajono savivaldybėje.
  • 2023 m. birželio 20 d. Biržų rajono savivaldybėje.
  • 2023 m. liepos 5 d. Anykščių rajono savivaldybėje (dėl sausros).
• 2023 m. rugsėjo 26 d. Kazlų Rūdos savivaldybėje paskelbta ekstremalioji situacija Kajackiškės kaime.

Ekstremaliųjų situacijų kontrolė ir pažeidimai

Lietuvos institucijos, vykdančios ekstremalių situacijų metu taikomų apribojimų laikymosi kontrolę, reguliariai atlieka patikrinimus. Šiuos tyrimus atlikti pavesta savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT).

Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui apie apribojimų laikymosi kontrolę duomenis teikia visos savivaldybės. Dažniausi pažeidėjai dažnai būna viešojo transporto dalyviai, dažniausiai nesilaikantys kaukių dėvėjimo taisyklių. Pavyzdžiui, vieną savaitę užfiksuota 176 kaukių dėvėjimo pažeidimai iš 1975 viešojo transporto patikrinimų.

Policijos departamentas ir kitos institucijos taip pat vykdo izoliacijoje esančių asmenų patikrinimus ir fiksuoja pažeidimus. VMVT specialistai, kontroliuodami viešojo maitinimo ir prekybos maisto produktais įstaigas, nustato įvairius pažeidimus. NVSC atlieka patikrinimus įvairiuose ūkio subjektuose, fiksuodamas pažeidimus švietimo, grožio paslaugų ir soliariumų sektoriuose.

Svarbu pažymėti, kad nepaisantiesiems operacijų vadovo sprendimų gali grėsti bauda nuo 1500 iki 6000 eurų.

tags: #kokia #ekstremalia #situacija #gali #sukelti #avarijos