Automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų pirmiausia yra skirtos jų klientams, siekiant sudaryti sąlygas kuo patogiau apsipirkti. Dėl to daugelyje prekybos tinklų yra nustatyti mokesčiai už ilgesnį automobilio stovėjimą. Šios taisyklės padeda užtikrinti parkavimo vietų prieinamumą ir tinkamą aikštelių priežiūrą, ypač žiemos metu, kai reikia valyti sniegą.
Prekybos centrų politika dėl automobilių stovėjimo
„Lidl“ tinklo stovėjimo taisyklės
Prekybos tinklo „Lidl“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė paaiškino, kad mokesčiai už ilgesnį automobilio stovėjimą yra nustatyti, siekiant sudaryti sąlygas klientams patogiau apsipirkti. Žiemą, ypač gausiai pasnigus, naktimis mašinų aikštelės yra valomos, todėl jose pastatyti automobiliai sukeltų keblumų atlikti valymo darbus kokybiškai.
Pavyzdžiui, S. Stanevičiaus gatvėje prie parduotuvės „Lidl“ pirkėjai automobilius pusantros valandos gali pasistatyti nemokamai. Po to, nuo 7 iki 23 valandos, taikomas euro mokestis kas valandą. Nuo 23 iki 7 valandos taikomas net 5 eurų mokestis. Suprantama, kad nėra norinčiųjų už tokią kainą palikti mašinų per naktį.
L. Skersytė teigia, kad iškilus poreikiui svarstomos alternatyvos ir taikomos išimtys automobilių parkavimui. Pavyzdžiui, lapkričio ir gruodžio mėnesiais prekybininkai išimtį taikė parduotuvės Kapsų gatvėje kaimynams, dėl rekonstruojamos Šaltkalvių gatvės. Iki gruodžio 10 dienos prie šios parduotuvės aplinkiniai gyventojai automobilius naktį galėjo statyti nemokamai.
Šiuo metu „Lidl“ visoje Lietuvoje turi 53 parduotuves, apmokestinta mažiau nei pusė prie jų esančių aikštelių - 23. Kadangi „Lidl“ prekybos tinklo aikšteles administruoja bendrovė „Unipark“, statistikos apie surinktus mokesčius už parkavimą pateikti negalima.
„Maxima“ tinklo stovėjimo taisyklės
Per naktį prie prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių esančiose aikštelėse palikti automobilius draudžiama. Šis draudimas galioja dėl to, kad stovėjimo aikštelės po parduotuvės darbo valandų yra valomos, todėl paliktos transporto priemonės trukdytų atlikti valymo darbus. Automatiniai kelio užtvarai sostinėje įrengti prie šešių „Maximos“ parduotuvių.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pabrėžė, kad prie parduotuvių esančios automobilių stovėjimo aikštelės skirtos klientams, atvykusiems apsipirkti. Nepaisant to, ar jose įrengti automatiniai kelio užtvarai, ar jų nėra, tai yra ribotos trukmės automobilių stovėjimo aikštelės.
Atvykusiems apsipirkti į parduotuves nemokamai laikyti automobilį galima 2-3 valandas, priklausomai nuo konkrečios vietos. E. Dapkienė prašo klientų atkreipti dėmesį į nemokamo stovėjimo laiką, kuris nustatomas toks, kad pirkėjas patogiai ir neskubėdamas galėtų apsipirkti. Pavyzdžiui, prie didesnių „Maximos“ parduotuvių nemokamas mašinos stovėjimo laikas yra ilgesnis nei prie mažesnių. Įkainiai už papildomą automobilio stovėjimo laiką taip pat priklauso nuo konkrečios vietos; Vilniuje papildomas apmokestinimas skaičiuojamas kas pusvalandį ir kaina siekia 2 eurus.
„Norfa“ tinklo stovėjimo taisyklės
Prie prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvių yra tik penkios apmokestintos automobilių stovėjimo aikštelės: keturios Vilniuje ir viena Klaipėdoje. „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis minėjo, kad automobilių stovėjimas apmokestinamas įvairiai. Pavyzdžiui, prie „N bazės“ Savanorių prospekte pirkėjai automobilius gali pusantros valandos palikti nemokamai, paskui už kiekvieną valandą tenka mokėti po eurą. Prie „Hyper Norfos“ klientams skirtos dvi nemokamos valandos, o paskui už kiekvieną valandą - po 0,5 euro.
Pasak D. Ryliškio, apmokestintos tos stovėjimo aikštelės, kur kyla daugiausia problemų dėl gyventojų automobilių. Jis pabrėžė, kad viršijusių nemokamo laiko limitą vairuotojų pastaruoju metu sumažėjo dėl sumažėjusio automobilių skaičiaus sostinės gatvėse ir retesnių žmonių apsipirkimo prekybos centruose.
„Iki“ tinklo stovėjimo taisyklės
Prie prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių yra įrengti keli skirtingi automobilių statymo aikštelių variantai. Didžioji dalis jų yra nereguliuojamos, jose automobilių parkavimas yra nemokamas. Naktimis stovėjimas jose yra ribojamas KET ženklais.
Kitas prie parduotuvių įrengtas aikšteles administruoja trečiosios šalys, jos turi užtvarus ir automobilių numerių nuskaitymo sistemas. Vilniaus centre parkavimo vietos yra suskirstytos į keturias zonas. Visa kita Vilniaus miesto teritorija yra neapmokestinama.
Baudos už pažeidimus privačiose aikštelėse
Sutarties sudarymas ir papildomi mokesčiai
Jei automobilis pastatomas aikštelėje, kurią valdo privati įmonė, ir nesumokama už stovėjimą, galima sulaukti reikalavimų sumokėti ne tik už stovėjimą, bet ir papildomą mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad pastačius automobilį vietoje, pažymėtoje kelio ženklais „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Mokamos paslaugos“ (raidė „P“ mėlyname fone kartu su žemiau esančioje lentelėje pavaizduotomis monetomis), aikštelėje pastatytas stendas su taisyklėmis ir mokėjimo aparatas su nurodytomis stovėjimo kainomis, vairuotojas sudaro sutartį dėl atlygintinių automobilio stovėjimo paslaugų.
Tokiu būdu įgyjamos tam tikros teisės ir pareigos: privati įmonė įsipareigoja teikti automobilio stovėjimo paslaugas, o vairuotojas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti nustatytą mokestį, pavyzdžiui, 1 Lt už 1 val. Svarbu paminėti, kad privačios įmonės stovėjimo aikštelės taisyklėse dažnai nurodomas „papildomas mokestis“, kurį galima vertinti ne kaip papildomą mokestį, o kaip civilinės atsakomybės formą - netesybas (baudą). Panašios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių tarnyba, kuri nurodė, kad taisyklių sąlyga, numatanti 50 litų kompensaciją už kiekvienas paskesnes 24 valandas, yra nesąžininga sąlyga.
Advokatų profesinės bendrijos TAILORS siūlo sumokėti mokestį už stovėjimą, o 50 Lt baudos mokesčio privačiai įmonei nemokėti, jei toks reikalavimas yra gautas.
„UniPark“ praktika Kaune ir išmaniosios kameros
Kaunietė Justina kreipėsi į redakciją, teigdama, kad UAB „Stova“ (veikianti kaip „UniPark“) surenka daug baudų iš žmonių, kurie laiku nesumoka už parkavimą aikštelėje prie prekybos centro „Savas“. Jos teigimu, aikštelėje nėra užkardų, fiksuojančių atvykimo / išvykimo laikus, ir vairuotojui nėra nurodoma, kad parkavimo aikštelė yra mokama. Apie viršytą nemokamo parkavimo laiką informuoja jau po 20 dienų gauta 15 eurų bauda. Jei bauda neapmokama laiku, skolos administravimą perima kita įmonė, kuri prie baudos „prideda“ 19,36 euro už skolos administravimo išlaidas.
Prekybos centro „Savas“ vadovė Aušra Lapinskienė nukreipė į „Stovą“ („UniPark“), teigdama, kad su jais bendradarbiaujama ir jie geranoriškai sprendžia nepatenkintų klientų klausimus. Anot jos, iki bendradarbiavimo su „UniPark“ pradžios automobilius nemokamoje aikštelėje palikdavo visi norintys, todėl lankytojai nerasdavo vietos. Parkavimas mokamas visame Kauno mieste, ir KET taisyklių reikia laikytis.
„UniPark“ rinkodaros vadovas Laurynas Globys atkreipė dėmesį, kad automobilių stovėjimo taisyklės aikštelėje prie „Savo“ yra nurodytos Kelių eismo taisyklių (KET) ženklais, o tinkamą ženklų įrengimą patvirtino Kauno miesto pareigūnai. Išsamią informaciją apie automobilio parkavimą ir atsiskaitymą galima rasti aikštelėje esančiuose informacijos stenduose. Aikštelėje prie „Savo“ automobilius nemokamai galima parkuoti dvi valandas. Žmonės, norintys palikti automobilį ilgiau, turi sumokėti pagal nustatytą tarifą. Pratęsti stovėjimą galima terminaluose, naudojantis „UniPark“ mobiliąja programėle arba SMS žinute.
Automobilių judėjimą prie „Savo“ fiksuoja išmaniosios vaizdo stebėjimo kameros. Sprendimas neįrengti pakeliamų užtvarų buvo priimtas kaip efektyviausias, siekiant nesukelti papildomų trukdžių intensyviam automobilių eismui. Parkavimo taisyklės šioje aikštelėje galioja nuo 2021 metų lapkričio. Vairuotojus „UniPark“ ragina būti dėmesingus ir pastebėti visus kelio ženklus, nes KET 5 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo išmanyti ir laikytis saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei taisyklių.
Privačių ir savivaldybės aikštelių skirtumai
LRT RADIJO laidų vedėjas Arvydas Urba susidūrė su situacija, kai, susimokėjęs už stovėjimą vienoje Vilniaus miesto aikštelėje mobiliąja programėle „m.Parking“, ant automobilio priekinio stiklo rado kvitą apie 13 eurų baudą. Jam buvo paaiškinta, kad jis nesusimokėjo, nes aikštelė buvo privati, o ne savivaldybės. Šalia aikštelės buvo ženklas „P“ mėlyname fone ir užrašas, kad reikia mokėti monetomis, bei instrukcija smulkiomis raidėmis, nurodanti, kad aikštelė privati.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo departamento vadovė D. sako, kad tokių aikštelių, esančių privačiose teritorijose, yra apie dešimt. Jas administruojančios įmonės turi nusistačiusios atskirą tvarką su įkainiais. Šios aikštelės nuo tų stovėjimo vietų, kuriose renkama savivaldybės nustatyta rinkliava, skiriasi tuo, kad jose yra instrukcija.
Savivaldybės rinkliava renkama visose stovėjimo vietose šalia gatvių bei kai kuriose centrinėje sostinės dalyje esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse. Tose aikštelėse yra standartinis kelio ženklas - balta „P“ raidė mėlyname fone. Prie šių ženklų neseniai pradėta įrenginėti naują ženklinimą - žymėti geltoną, raudoną, mėlyną ir žalią zonas, kad vairuotojai žinotų, už kurią stovėjimo zoną turėtų susimokėti. Privačios aikštelės atsiranda, kai jos įrengiamos privačioje valdoje, ir sklypo savininkas turi teisę nuspręsti, kaip panaudoti turimą žemę. D. pabrėžia, kad informacija turi būti pateikiama taip, kad nekiltų klausimų, ir bendrovės turėtų teikti aiškesnę informaciją.
Baudos už netinkamai paliktas transporto priemones
Atsakomybė už eksploatuoti netinkamus automobilius
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA) kasmet vidutiniškai gauna apie 1,5 tūkst. pranešimų iš gyventojų apie bendro naudojimo vietose paliktas eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Nuo šių metų gegužės 20-osios eksploatuoti netinkami lengvieji automobiliai (M1 klasės) ir transporto priemonės iki 3,5 tonos ir 9 sėdimųjų vietų (N1 klasės) išregistruojami tik pateikus jų sunaikinimo pažymėjimą.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė primena, kad gyventojams draudžiama patiems ardyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones - jas gali ardyti tik asmenys, turintys leidimus ir licencijas. Atliekų turėtojas turėtų eksploatuoti netinkamas transporto priemones perduoti su gamintojų ir importuotojų asociacijomis bendradarbiaujantiems atliekų tvarkytojams, kurių sąrašą galima rasti atliekos.lt arba autotvarkymas.lt. Kai kurios automobilių dalių atliekos, pavyzdžiui, įvairūs filtrai ar alyva, turi pavojingų medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali sukelti vėžinius susirgimus ar užteršti vandens telkinius.
ENTPTA vadovas Vladimiras Jankoit teigia, kad Asociacijos gautų pranešimų srautas apie viešose vietose paliktus eksploatacijai netinkamus automobilius neslopsta ir didėja, o tai rodo, kad senstant automobilių parkui su šia problema vis dar susiduria visų Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės. Gyventojai, kuriems rūpi švari aplinka, dėl viešose vietose paliktų senų transporto priemonių gali tiesiogiai kreiptis į savivaldybių Viešosios tvarkos skyrių ar policiją. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už neeksploatuojamos ir be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose gyventojui gresia bauda arba automobilio konfiskavimas. Už pirmą kartą padarytą pažeidimą numatyta bauda siekia nuo 70 iki 140 eurų, o už antrąkart - iki 300 eurų bauda su (arba be) automobilio konfiskavimo.
Prekybos centras „BIG“ ir baudos už ilgesnį stovėjimą
Skaitytojas Aleksas papasakojo, kad apsilankymas Vilniaus prekybos centre „BIG“ jį nemaloniai nustebino, kai po daugiau nei dviejų savaičių po apsipirkimo gavo pranešimą iš Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos organizavimo poskyrio dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Jam buvo paaiškinta, kad buvo pažeisti KET ženklo 529 (stovėjimo ribotą laiką vieta) reikalavimai, ir už 4 valandas praleistas prekybos centre jam gresia bauda nuo 100 iki 300 Lt (nuo 29 iki 87 eurų).
Pranešimą apie per ilgai aikštelėje stovintį automobilį policijai pateikė UAB „Maxima“ Regiono apsaugos vadovas, kuris liepė apsaugos darbuotojams stebėti stovėjimo aikštelę ir fotografuoti visas mašinas, o nustačius, kad automobilis stovi ilgiau nei 4 valandas (ne dvi valandas, kaip numato KET ženklas), perduoti nuotraukas policijai. Tuo siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui nemokama stovėjimo aikštele, kurioje automobilius palieka aplinkinių ofisų darbuotojai ar gyventojai.
DELFI susisiekė su bendrovės „Newsec“, valdančios prekybos centrą „BIG“, Turto valdymo padalinio vadovu Sigitu Jautakiu. Jis patvirtino, kad taisyklė, jog automobilis aikštelėje prie prekybos centro gali stovėti tik dvi valandas, iš tiesų galioja. Jis apgailestavo dėl susidariusios situacijos ir nurodė, kad šiuo atveju yra galimybė kompensuoti išlaidas baudą sumokėjusiam žmogui. Jeigu tokie atvejai dažniau kartosis ir lankytojai užtruks 3-4 valandas, bus keičiamas reglamentavimas, pavyzdžiui, leidžiant automobilį laikyti penkias valandas.
Regitros pratimai. Parkavimas. Statmenai šaligatviui galu
Galimybės panaikinti baudas už neteisingą stovėjimą
Automobilių stovėjimo aikštelė yra esminis gyvenimo mieste aspektas, užtikrinantis patogumą ir prieinamumą keliaujantiems žmonėms. Tačiau didėjant ribotų automobilių stovėjimo vietų poreikiui, vis dažniau susiduriama su problema - neleistinu arba neteisėtu automobilių statymu. Baudos už neleistiną stovėjimą yra labai svarbus mechanizmas, padedantis palaikyti tvarką ir saugumą mūsų keliuose. Mūsų, kaip atsakingų vairuotojų, pareiga yra laikytis automobilių statymo taisyklių, rodant dėmesį kitiems vairuotojams ir bendrai miesto aplinkai.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ atsako, kad visi atvejai yra vertinami individualiai, neretai baudos yra naikinamos. Rinkliavos mokestis arba gautas pranešimas (geltonas lapelis) nėra bauda, tai tik pranešimas, informuojantis vairuotoją apie neapmokėtą rinkliavos mokestį už automobilio stovėjimą. Pranešimas apie neapmokėtą rinkliavos mokestį gali būti anuliuojamas įvairiais atvejais, jei pastebimas neatitikimas, ir gyventojai raginami nedelsiant rašyti el. paštu.
Atvejai, dėl kurių bendrovė gali anuliuoti išrašytą baudą:
- klientas sumoka ne už savo automobilio valstybinį numerį;
- pamirštama palikti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę arba rezervuotos vietos leidimą;
- neteisingai nurodomas automobilio valstybinis numeris gyventojo leidime, parkomate ir pan.
„Susisiekimo paslaugos“ prašymus panaikinti baudą už neapmokėtą rinkliavos mokestį gauna neretai. Vertindami kiekvieną atvejį specialistai atsižvelgia į tai, ar atvejis nėra pasikartojantis, ar gyventojas dažnai nusižengia ir kada paskutinį kartą buvo panaikinta rinkliava. Dažnai prašymai panaikinti baudą yra gaunami iš klientų, kurie pasistato automobilius šalia CUP prekybos centro. Tokiais atvejais, siūloma klientams nieko nelaukti ir parašyti el. paštu. Įvertinus situaciją, paprastai atsižvelgiama, tolerantiškai ir geranoriškai reaguojama - pagal nustatytas tvarkas galima pranešimą anuliuoti, jei tik klientas pateikia tvarkingą įrodymą apie atliktą mokėjimą.
Gyventojai, gavę geltoną pranešimo lapelį, raginami atidžiai susipažinti su informacija, ypač, jeigu pastebėjo neatitikimus ir nori kreiptis į bendrovę dėl baudos anuliavimo. Vairuotojai, padarę klaidą, taip pat raginami kreiptis į bendrovę iš karto, nurodydami teisingus duomenis, aprašydami situaciją ir pateikdami savo kontaktus.
Vairavimo kultūra ir KET laikymasis aikštelėse
Dažniausi pažeidimai ir jų pasekmės
Žvelgiant į lietuvių parkavimo ypatumus, galima daryti išvadą, kad nors situacija kasmet ir gerėja, nemažai vairuotojų nepaiso KET ir prioritetą teikia asmeniniam patogumui, taip apsunkindami gyvenimą kitiems. Žanro klasika galima vadinti norą privažiuoti prie prekybos centro durų ir ten išleisti keleivius - įjungiamas avarinis signalas, tarsi jis būtų leidimas tokiam veiksmui. Į klasikos kategoriją pakliūva ir automobilių statymas aikštelėse prie geltonos linijos, rodančios, kad čia palikti automobilio nevalia, ir kuri dažniausiai nupiešiama siauresnėse vietose tam, kad kiti vairuotojai galėtų laisvai išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų.
Vairuotojams derėtų nepamiršti, kad visose stovėjimo aikštelėse leidžiamas greitis yra 20 km/val., tačiau konkurencija dėl vietos aikštelėse visada lemia sumaištį ir skubą. Daugiausiai problemų kyla šalia prekybos centrų esančiose automobilių stovėjimo, požeminėse aikštelėse ir daugiabučių kiemuose. Čia įprastai būna didelė mašinų koncentracija, todėl ir įvairūs incidentai įvyksta išties dažnai. Vairuotojai savo automobilius kartais palieka ir nepaisydami kelio ženklinimo, pastatydami per kelias vietas ar net skersai.
Prekybos centrų ar požeminėse stovėjimo aikštelėse paprastai įvyksta techniniai eismo įvykiai: dažniausiai nukenčia automobilių buferiai ir veidrodėliai, transporto priemonės apibraižomos, kartais - vos matomai. Visuomenėje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad eismo įvykiu laikomas tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar tuomet, kai nukenčia žmonės. Tačiau eismo įvykio deklaracijos taip pat negalima pamiršti apgadinus sieną ar atitvarus, nes tai trečiajai šaliai priklausantis turtas, kuriai padarytą žalą reikia atlyginti.
Nusprendus negaišti laiko dėl menkų žalų ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos, vėliau gali tekti susidurti su gerokai kišenes patuštinsiančiomis baudomis. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Tačiau jeigu žala didesnė, bauda gali siekti ir 1 500 eurų. O jeigu eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, bauda gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Dešiniosios rankos taisyklė ir ženklinimo svarba
Prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, daugiabučių kiemuose ir panašiose vietose turėtų besąlygiškai veikti kiekvienam vairuotojui žinomas kertinis kelių eismo taisyklių principas - dešiniosios rankos taisyklė. Deja, ji dažnai neveikia, nes daugelis ją tiesiog pamiršta. Tą patį galima pasakyti ir apie eismą siaurose individualių namų kvartalų gatvelėse, nedidelėse gyvenvietėse, kur sankryžose dažnai nestatomi jokie ženklai, o tai reiškia, kad jos lygiareikšmės.
Dešiniosios rankos taisyklė visada galioja ten, kur nėra kelio ženklų ir šviesoforų, o kertama lygiareikšmė vienodos dangos sankryža. Tik tais atvejais, kai nėra kelio ženklų, bet susikertantys keliai yra nevienodos dangos (pavyzdžiui, vienas kelias asfaltuotas, o jį kertantis - žvyrkelis), tuomet pirmumą turės važiuojantys asfaltuota danga. Dešiniosios rankos taisyklė yra labai svarbi, kai eismas sankryžoje nereguliuojamas kelio ženklais ir šviesoforais. Tokiose situacijose pirmumo teisę turi transporto priemonė, kuri yra iš dešinės.
„Reikia nepamiršti, kad dešinės rankos taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Todėl prieš pradedant judėti privalu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada praleisti kitus eismo dalyvius ir parodyti įspėjamąjį posūkio signalą“, - primena Rimvydas Pocius, ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas. Be to, dešiniosios rankos taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti, nes ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu. Tokia problema dažnai pasitaiko prastai prižiūrimose prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse, kur nusitrynus žymoms ant asfalto arba kai jos neatitinka nustatytų reikalavimų, kyla klausimų dėl pagrindinio ir šalutinio kelio. Bet kuriuo atveju tokioje situacijoje geriau neskubėti ir gestais parodyti savo ketinimus kitam vairuotojui.
Atbulinės eigos manevrai ir kultūringas vairavimas
Atskiras dėmesys skirtinas tiems, kurie bando atbulomis išvažiuoti iš savo stovėjimo vietos. Nors KET aiškiai nurodo, jog važiuodamas atbulas vairuotojas visuomet privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, kai kurie vairuotojai šią taisyklę ignoruoja. Išvažiuodami iš savo vietos jie neretai skuba, pamiršta apsidairyti ir pažiūrėti į veidrodėlius, nepagalvoja apie galimas skubėjimo pasekmes. Padėtį apsunkina ir tai, kad dažnas vairuotojas automobilių statymo aikštelėse juda ne leistinu 20 km/val. greičiu, o bent dvigubai greičiau.
Tokiose situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles - tiesiog leisti kitam vairuotojui pabaigti atlikti manevrą: sustoti, jeigu užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos, žibintai ir išleisti jį iš stovėjimo vietos. Automobilio statymas taip pat reikalauja ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir vairuotojų kultūros. Prekybos centrų aikštelėse rekomenduojama automobilį statyti galu tam, kad išvažiuojant regėjimo laukas būtų geresnis, o manevras - saugesnis. Tačiau labai dažnai statantys mašiną galu galvoja tik apie savo manevrą ir nieko daugiau: staiga automobilis, nerodydamas jokių ženklų (pagal KET, ir stovėjimo aikštelėse reikia rodyti posūkius, juos reikia rodyti ir važiuojant atbuline eiga) pasukamas skersai, o po akimirkos jau pradeda judėti atbulomis. Žinoma, standartinių ir vienodų situacijų nebūna, tačiau tokiu atveju statantis automobilį ir laukiantis, kol kelias judėti pirmyn vėl bus laisvas, turėtų vadovautis abipuse pagarba.