Kaip pasirinkti naudotą dyzelinį automobilį: išsamus vadovas

Naudoto automobilio įsigijimas yra rimtas sprendimas, kurio tikrai negalima priimti skubotai. Pasirinkimo metu vairuotojui būtina atidžiai įvertinti daugybę veiksnių - nuo automobilio techninės būklės iki kainos. Visgi, bene didžiausia dilema tampa pasirinkimas tarp benzininio ir dyzelinio automobilio. Tiek benzininis, tiek dyzelinis variklis turi savo privalumų ir trūkumų, todėl automobilio ieškantiems vairuotojams priimti sprendimą dėl variklio tipo yra pakankamai sunku. „Dyzelino klausimas“ ir diskusijos pasiekia ir tikrus dyzelio gerbėjus - lietuvius. Mūsų partnerio, naudotų automobilių pardavėjo „Autipa“ teiravomės, kada pirkėjui verta rinktis dyzelinį ar benzininį automobilį.

Dyzelinių ir benzininių automobilių skirtumai

Pagrindiniai skirtumai visais laikais buvo kuro sąnaudos ir eksploatavimo kaštai. Dyzelinis variklis dažniausiai sunaudoja mažiau kuro, bet jo remontas gali kainuoti brangiau. Benzininio variklio kuro sąnaudos yra didesnės, tačiau aptarnavimas - dažniausiai pigesnis.

Dyzelinių automobilių privalumai

• Degalų naudojimo efektyvumas: dyzeliniai varikliai garsėja itin efektyviu degalų naudojimu. Vidutiniškai dyzelinių transporto priemonių degalų sąnaudos yra 20-30 proc. mažesnės, palyginti su benzininiais varikliais. Vienas pagrindinių dyzelinio automobilio privalumų - mažos kuro sąnaudos ir ekonomiškumas, ypač važiuojant greitkeliais. „Autoplius“ portalo vadovas Artūras Mizeras minėjo, kad jei vairuotojas nuvažiuoja didelius atstumus, tai dyzelinis automobilis šioje vietoje laimi.
• Sukimo momentas ir galia: dyzeliniai varikliai sukuria didesnį sukimo momentą nei benzininiai varikliai, todėl puikiai tinka sunkiems kroviniams vežti ir vilkti. Todėl daugelis sunkvežimių ir visureigių yra varomi dyzelinu. Vairuotojams, kurie vertina galingesnius automobilius, naudinga žinoti, kad dyzeliniai varikliai sukuria didesnį sukimo momentą nei benzininiai varikliai. Turbo dyzeliniai varikliai pranašesni už tokius pačius benzininius variklius sukimo momentu. Tai yra tas milžiniškas automobilio pagreitis, kuomet kartais tenka net atsilošti.
• Ilgaamžiškumas: dyzeliniai varikliai sukurti taip, kad atlaikytų didesnes apkrovas, todėl yra patvaresni ir ilgaamžiškesni. Tinkamai prižiūrint dyzelinius automobilius, jų rida neretai viršija 300 000 kilometrų. Nors automobiliai su dyzeliniais varikliais yra gana patvarūs, tačiau eksploatavimo metu jie gali susidurti su įvairaus pobūdžio gedimais.

Dyzelinių automobilių trūkumai

• Didesnės pradinės išlaidos: dyzeliniai automobiliai paprastai yra brangesni už benzininius tiek įsigijimo, tiek techninės priežiūros prasme. Dyzelinių variklių gamybos procesas yra sudėtingesnis nei benzininių, dėl šios priežasties dyzeliniai automobiliai dažniausiai yra brangesni už benzinines transporto priemones.
• Aplinkosaugos problemos: nors dyzeliniai varikliai išmeta mažiau CO2, jie išskiria daugiau azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių, kurios kenkia oro kokybei. Paskutiniu metu suaktyvėjus diskusijoms apie papildomų mokesčių įvedimą dyzelinių automobilių vairuotojams tai tapo didele problema. Dažnai sakoma, kad dyzeliniai automobiliai teršia gamtą labiau už benzininius, bet lygiai taip pat teršti gali ir neprižiūrimas benzininis automobilis.
• Triukšmas ir vibracija: nors šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai tapo tylesni, jie vis tiek yra triukšmingesni ir labiau vibruoja nei benzininiai varikliai. Garsiai dirbantis variklis kartais gali būti tikras išbandymas vairuotojo kantrybei ir tikrai nepasitarnauja malonios bei komfortabilios kelionės labui.
• Veikimas šaltuoju metų laiku: dyzeliniai varikliai, ypač senesni modeliai, šaltuoju metų laiku gali veikti sunkiai. Esant labai žemai temperatūrai, dyzeliniai degalai gali pasidaryti kaip „želė“, todėl variklį sunku užvesti. Tačiau problemų su dyzeliu nėra, tiesiog, kol dar ruduo ir tik tik šaltukas prasidėjęs, nereik degalinėm pasitikėt, kad jau prekiauja arktiniu dyzeliu, reik nusipirkt kuro papildą ir kitas labai svarbus dalykas - prie šalčių negalima važinėt mažiau nei puse bako kuro. Susidaro garai, kurie pavirsta į vandens lašelius, tada visas briedas užkemsa kuro filtrą, o va tada važiuoji važiuoji ir sustoji... ir daugiau niekur nebevaziuoji...

Benzininių automobilių privalumai

• Draugiška kaina: didžiausias privalumas, kuris yra būdingas transporto priemonėms su benzininiais varikliais - draugiška kaina. V. Baršys pasakojo, kad dabar benzininių automobilių kainos pakilo net kelis kartus: „Dabar klientas permoka už benzininį variklį. Jei žmogus turi daug pinigų, tegul perka benzininius automobilius“.
• Mažesnis triukšmo lygis: lyginant su dyzeliniais, benzininiai automobiliai dažniausiai pasižymi mažesniu triukšmo lygiu.

Benzininių automobilių trūkumai

• Greitesnis variklio nusidėvėjimas: lyginant su dyzeliniu, benzininio tipo variklis paprastai greičiau nusidėvi. Tai reiškia, kad jo priežiūrai įprastai reikia skirti daugiau dėmesio.
• Didesnės degalų sąnaudos: benzininio variklio kuro sąnaudos yra didesnės.

Kam labiau tinka dyzelinis, o kam benzininis automobilis?

Sprendimas pirkti dyzelinį automobilį labai priklauso nuo jūsų vairavimo įpročių ir prioritetų. Jei reguliariai važinėjate didelius atstumus arba jums reikia transporto priemonės vilkti, dyzelinis automobilis gali būti labai naudingas dėl degalų naudojimo efektyvumo ir galios.

Tiems, kas daug keliauja tiek mieste, tiek užmiestyje, siūlyčiau dyzelinį automobilį. Taip sutaupysite pinigų degalams. Jei per metus nuvažiuojate daugiau nei 30 tūkst. kilometrų, labiau apsimoka pirkti dyzelinį automobilį. Šis automobilis skirtas tiems, kurie kiekvieną dieną įveikia daug kilometrų. Dyzelinis automobilis dėl didesnės ridos gali sutaupyti šimtus eurų per metus degalams.

Visgi, trumpiems atstumams ir kelionėms mieste dyzeliniai automobiliai nėra ekonomiškai palankiausias pasirinkimas. Jei daug važinėjate trumpais maršrutais bei nedideliu greičiu, dyzelinis automobilis nebus geriausias. Tokiu atveju benzininis, hibridinis ar elektrinis modelis gali būti geresnis pasirinkimas. Jeigu žmogus mažai važinėja ir nusiperka dyzelinį automobilį, nes jo išlaidos yra mažesnės, dažniausiai iškyla papildomos išlaidos. Tokioje situacijoje pašnekovas pataria rinktis benzininį automobilį, nes bus susiduriama su mažiau įvairių gedimų.

Jei šiandien renkatės automobilį važinėti mieste, dyzelinis variantas dažnai yra tiesiog nebelogiškas sprendimas nei finansine, nei komforto prasme. Tačiau jei jūsų kasdienybė yra greitkelis Vilnius - Klaipėda, modernus dyzelinis variklis vis dar yra nepralenkiamas efektyvumo čempionas.

Lietuvių pasirinkimai ir rinkos tendencijos

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso taryba 2018 m. liepą pristatė pirmą kartą Lietuvoje atliktą bendrosios automobilio eksploatacijos kainos tyrimą: suskaičiuotos visos išlaidos, patiriamos vartotojo per 4 metų eksploatacijos laikotarpį. Dyzelinu varomi automobiliai atsidūrė antroje vietoje pagal eksploatacijos pigumą (po varomų dujomis). Benzinas užima tarpinę padėtį tarp elektromobilių ir dyzelio.

Dauguma pirkėjų, kurie atvyksta pirkti automobilio, jau yra apsisprendę, kokia degalų rūšimi varomo automobilio jie ieško. Apie konkretų modelį ir markę, jo variklį pirkėjai jau būna surinkę pakankamai daug informacijos. Dažniausiai lietuviai renkasi dyzelinius mažalitražius automobilius dėl pigaus remonto ir žemų kuro sąnaudų.

Nors viešojoje erdvėje dažnai girdime apie artėjančią „dyzelių mirtį“, statistika piešia kitokį, ne tokį radikalų paveikslą. Dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią Lietuvos automobilių parko dalį, tačiau jų dominavimas, lyginant su situacija prieš penkerius metus, akivaizdžiai mąžta. „Autoplius.lt“ portalo duomenys rodo, kad naudotų automobilių rinkoje dyzeliniai varikliai vis dar užima reikšmingą dalį sandorių, tačiau tendencija gana aiški.

Jei dar 2018-2019 metais dyzeliniai automobiliai sudarydavo apie 70-75 proc. viso importo ir vietinės rinkos sandorių, šiandien šis skaičius artėja prie psichologiškai svarbios 50-60 proc. ribos (priklausomai nuo automobilių amžiaus grupės). Mes stebime ne staigią griūtį, o lėtą, bet užtikrintą eroziją.

Lietuvis yra pragmatiškas pirkėjas. Kol dyzeliu važiuoti bus pigu, o automobilis su pilnu baku galės įveikti 1000 kilometrų, tol šis segmentas turės savo pirkėją. Tačiau pasikeitė viena esminė detalė - dyzelis nebėra automatinis, savaime suprantamas pasirinkimas.

Kodėl dyzeliniai automobiliai pinga?

Vienas iš ryškiausių rodiklių, signalizuojančių apie dyzelino eros pabaigą, yra kainų dinamika. Anksčiau dyzelinis automobilis antrinėje rinkoje beveik visada kainuodavo brangiau nei toks pat modelis su benzininiu varikliu. Dabar situacija keičiasi. Pastebima, kad senesnių (10-15 metų) dyzelinių automobilių likvidumas mažėja. Pardavėjai yra priversti mažinti kainas, norėdami konkuruoti rinkoje, kuri vis labiau bijo potencialių taršos mokesčių ar ribojimų įvažiuoti į miestų centrus ateityje. Pirkėjai šiandien skaičiuoja ne tik degalų sąnaudas, bet ir būsimą automobilio išliekamąją vertę. Yra pagrįsta baimė: jei šiandien nusipirksiu dyzelinį automobilį, ar po penkerių metų galėsiu jį kam nors parduoti? Šis neapibrėžtumas muša naudotų dyzelių kainas ir daro juos mažiau patraukliu pirkiniu.

Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis mano, kad dabar nėra alternatyvos dyzeliniams automobiliams. Jis tvirtino, kad Europai siūloma apie 70-80 proc. dyzelinių transporto priemonių, todėl dabar negali būti jokios diskusijos, ar verta jį pirkti: „Iš JAV atvažiuoja daugiau benzininių transporto priemonių, o Europa labiau linksta dyzelino link. Į turgų atėję nepamatysite visos eilės hibridinių ir benzininių automobilių, elektromobilių, o šone - nugrūstas dyzelines transporto priemones“.

Miestas prieš užmiestį: dvi skirtingos Lietuvos

Analizuojant duomenis, išryškėja aiški takoskyra tarp didmiesčių ir regionų. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje hibridai bei elektromobiliai populiarėja gana greit. Čia atstumai mažesni, eismo spūstys didelės (kur hibridai veikia efektyviausiai), o infrastruktūra elektromobiliams - geriausiai išvystyta. Be to, didmiesčių gyventojai dažniau renkasi naujesnius, iki 5-7 metų amžiaus automobilius, kurių gamintojai su dyzeliniais varikliais dažnai net nebesiūlo.

Tuo tarpu regionuose dyzelis vis dar karaliauja. Čia atstumai tarp miestelių didesni, viešojo transporto tinklas prasčiau išvystytas, o pajamos dažnai mažesnės, todėl senesnis, bet patikimas ir mažai degalų vartojantis dyzelinis universalas išlieka logiškiausiu pasirinkimu.

Importo struktūros pokyčiai rodo, kad Vakarų Europa vis dar yra pagrindinis dyzelinių automobilių šaltinis Lietuvai. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje griežtėjant ribojimams, ten atsisakoma dyzelinių automobilių, kurie vėliau atsiranda Lietuvos keliuose. Tačiau net ir šiame sraute matomi pokyčiai. Iš JAV importuojami automobiliai beveik išimtinai yra benzininiai - jų srautas išlieka stabilus. Tuo tarpu iš Europos vis dažniau atkeliauja nebe 2.0 TDI, o mažalitražiai benzininiai varikliai su turbinomis arba hibridinėmis sistemomis.

Naudoto dyzelinio automobilio patikra prieš perkant

Kasmet tūkstančiai Lietuvos vairuotojų praranda nuo 3 000 iki 5 000 eurų, įsigiję dyzelinius automobilius, kurie atrodė kaip puikūs pasiūlymai, kol po kelių mėnesių sugedo turbokompresorius arba prireikė keisti DPF filtrą. Įsigyjant naudotą dyzelinį automobilį Lietuvoje, būtina kruopščiai patikrinti esminius variklio komponentus, nes dyzeliniai varikliai, palyginti su benzininiais, atlaiko gerokai didesnį suspaudimo laipsnį ir aukštesnę darbinę temperatūrą.

Svarbiausi patikros punktai

• Turbokompresorius: tai vienas iš svarbiausių komponentų, kuriuos reikia tikrinti. Pirkėjai turėtų įsiklausyti, ar varikliui veikiant nesigirdi neįprastų švilpimo ar šlifavimo garsų. Atliekant fizinę apžiūrą, reikia patikrinti, ar nėra pernelyg didelio veleno laisvumo, švelniai judinant turbinos ratuką - judesiai, viršijantys minimalią leistiną paklaidą, rodo gresiantį gedimą. Pernelyg dideli balti arba mėlyni išmetamųjų dujų dūmai yra vienas iš rimčiausių turbokompresoriaus arba degalų purkštuvo gedimo rodiklių.
• Tarpinis aušintuvas: sistemą reikia atidžiai patikrinti, ar nėra nuotėkių, ypač aplink sujungimo vietas ir aušinimo briaunas. Pažeisti tarpiniai aušintuvai mažina variklio našumą ir didina degalų sąnaudas, o tai gali turėti įtakos transporto priemonės gebėjimui atitikti Lietuvos metinės techninės apžiūros reikalavimus.
• Įpurškimo sistema: šiuolaikinės dyzelinių variklių įpurškimo sistemos veikia esant itin dideliam slėgiui, todėl yra pažeidžiamos dėl užterštumo nekokybiškais degalais. Pirkėjai turėtų apžiūrėti purkštukus, ar nėra anglies sankaupų arba degalų nuotėkio požymių aplink sandarinimo vietas.
• Variklio alyva: variklio alyvos būklė leidžia iš karto sužinoti apie ankstesnę techninės priežiūros praktiką. Šviežia, švari alyva rodo tinkamus techninės priežiūros intervalus, o tiršta, užteršta alyva - aplaidumą.
• Dyzelino kietųjų dalelių filtras (DPF): jam reikia skirti ypatingą dėmesį, nes šis komponentas turi tiesioginę įtaką išmetamųjų teršalų atitikties ES taisyklėms užtikrinimui.
• Techninės priežiūros dokumentai: kruopštūs techninės priežiūros dokumentai yra patikimiausias būdas įvertinti tikrąją naudotos dyzelinės transporto priemonės būklę ir numatyti jos patikimumą ateityje Europos rinkose. Trūkstami arba neišsamūs dokumentai dažnai rodo aplaidumą arba nuslėptas mechanines problemas, dėl kurių remonto išlaidos gali viršyti kelis tūkstančius eurų.
  • Reguliarus alyvos keitimas: techninė priežiūra turėtų būti atliekama kas 8 000-12 000 kilometrų, naudojant Europos ACEA specifikacijas atitinkančias dyzeliniams varikliams skirtas alyvas.
  • Degalų sistemos priežiūra: dokumentuose turėtų būti nurodyti reguliarūs filtrų keitimai, purkštukų valymo paslaugos ir degalų priedų procedūros.
  • Pagrindinių komponentų priežiūra: įrašai apie turbokompresoriaus techninę priežiūrą, išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo valymą ir dyzelino kietųjų dalelių filtro (DPF) regeneravimą rodo atsakingą valdymą.
• Paskirstymo diržai, aušinimo sistema ir transmisija: pasak automobilių techninės priežiūros ekspertų, pirkėjai taip pat turėtų patikrinti dyzeliniams agregatams būdingus paskirstymo diržų keitimo, aušinimo sistemos priežiūros ir transmisijos techninės priežiūros dokumentus. Variklio stuksenimas arba neįprasti traškėjimo garsai įsibėgėjant ar greitėjant dažnai rodo, kad yra problemų su paskirstymo grandine, ypač dažnai pasitaikančių didelės ridos dyzeliniuose automobiliuose, populiariuose Lietuvos naudotų automobilių rinkose.
• Padangos: reguliariai atliekant vizualinę apžiūrą nustatomi svarbūs įspėjamieji ženklai, įskaitant netaisyklingą nusidėvėjimą, šoninių sienelių įtrūkimus ar įsirėžusias kelio šiukšles. Vairuotojai turėtų patikrinti, ar padangų protektorių gylis visame kontaktiniame paviršiuje yra vienodas. Žemas padangų slėgis kelia rimtą pavojų saugumui, įskaitant blogesnį transporto priemonės valdymą, ilgesnį stabdymo kelią ir galimą sprogimą, todėl reguliarus mėnesinis slėgio tikrinimas yra būtinas saugiam vairavimui.

Vartotojų elgsenos analizė rodo, kad pirkėjų prioritetai keičiasi. Prieš 10 metų pagrindinis klausimas skambinant pardavėjui buvo „Kiek realiai „valgo“ degalų?“. Šiandien vis dažniau domimasi: „Ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą?“, „Koks taršos mokestis?“, „Ar buvo keista baterija (jei tai hibridas)?“, o prieš pirkimą vis dažniau daroma patikra servise. Tai rodo, kad degalų sąnaudos nebėra vienintelis rodiklis. Vartotojai pradeda vertinti bendrąją automobilio nuosavybės kainą (TCO - Total Cost of Ownership), į kurią įeina mokesčiai, remontas, nuvertėjimas, draudimas ir t.t. Šioje lygtyje senas dyzelinis automobilis vis dažniau pralaimi.

Populiariausi naudoti dyzeliniai automobilių modeliai Lietuvoje

„Regitros“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota per 71 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių. Daugiausiai registruota buvo „Volkswagen“ (11,1 tūkst.), BMW (7,9 tūkst.), „Audi“ (6,5 tūkst.), „Opel“ (5,7 tūkst.) ir „Volvo“ (4,7 tūkst.) markių naudotų automobilių. Populiariausi naudotų automobilių modeliai - VW „Golf“ ir „Passat“, taip pat 3 ir 5 serijos BMW.

Štai keletas populiarių dyzelinių modelių, kurie sulaukia didelio lietuvių dėmesio:

• Škoda Octavia: ne kartą pelnė apdovanojimus ir buvo pripažintas puikiu automobiliu šeimai. Hečbekas gali pasiūlyti unikalų efektyvių variklių derinį, praktišką saloną ir technologijų gausą už patrauklią kainą. Patogus salonas visiems keleiviams bei itin erdvi, transformuojama bagažinė sutalpins visus kelionei skirtus reikmenis.
• Mercedes-Benz C klasė: populiari dėl vienų geriausių, kompaktiškų sedanų rinkoje. Mercedes-Benz C 220d - stilingas, elegantiškas ir komfortiškas dėl savo technologijų gausos, lygiavertiškai konkuruoja su prabangesnės klasės modeliais. Galima rinktis iš kelių dyzelinių variklių.
• BMW 3 serija: naujausia BMW 3 serija - tai ypač sėkmingas gamintojo žingsnis į populiariausias pozicijas. Mažesnis automobilio svoris, pagerinta dinamika ir įspūdingas technologijų derinys. BMW 320d - ypač sėkmingi dyzeliniai automobiliai Lietuvoje, kurie pasižymi našumu. Gaminami mažesnio svorio nei anksčiau, bei garantuojantys mažesnes kuro sąnaudas.
• Opel Astra: su dyzeliniu varikliu, galbūt nepasižymi benzininio analogo rafinuotumu, bet tikrai sužavės mažais eksploataciniais rodikliais bei sklandžiu važiavimu ilgose distancijose. Tai smagus penkių durų hečbekas, pilnas praktiškų sprendimų ir technologijų, o dyzelinis jo variklis yra puikus pasirinkimas siekiantiems sutaupyti.
• Volvo XC60: komfortas ir prabanga yra pagrindiniai Volvo XC60 privalumai, o puikus interjero dizainas, praktiškas salonas ir plati variklių gama paverčia jį dėmesio vertu, universaliu automobiliu. Su dyzeliniu B4 varikliu, jis yra patraukliausias modelio variantas, leidžiantis sumažinti eksploatacijos išlaidas.
• Mercedes-Benz S klasė: didelis pravažumas kelyje ir jaukus interjeras - S klasės Mercedes-Benz automobilių privalumas. Vienas geriausių prabangos ir ekonomiško važiavimo derinių, kai komplektuojamas su dyzeliniu varikliu.
• Land Rover Discovery: neįtikėtinai pajėgus automobilis. Viduje erdvu, itin patogu, o siūlomos technologijos prilygsta geriausiai įmanomai įrangai. Be to, jis puikiai susidoroja su bekelės iššūkiais ir nuo to nei kiek nenukenčia važiavimo dinamika.
• BMW 520d: universalas, kuriame dera patogumas, ekonomiškumas ir našumas. Kaip 3-ioji, taip ir naujausia BMW 5 serija palyginti su pirmtakais, gaminama mažesnio svorio, o tai pagerina vairavimo dinamiką bei padidina efektyvumą. Dyzeliniai šio modelio variantai ypač populiarūs rinkoje, o jų švelniai hibridinė versija stebina dėl įspūdingos degalų ekonomijos.
• Alfa Romeo Giulia: automobilis, kuris iš karto pelnė vairuotojų dėmesį ir palankius vertinimus. Stilinga išvaizda, malonus valdymas ir komfortas - visa tai išskiria jį iš kitų, kompaktiškų, rinkoje esančių sedanų. Aštuonių bėgių automatinė pavarų dėžė nenuvilia, ypač komplektuojama su turbo dyzeliniu varikliu.

Automatinė pavarų dėžė yra labai populiarus pasirinkimas dyzeliniuose automobiliuose, nes jie puikiai tinka važiuoti ilgus atstumus. Standartinėje įrangoje automatinė pavarų dėžė yra tokiuose automobiliuose kaip Volvo XC90 ir Mercedes S 350 d, o šeimyniniuose hečbekuose, tokiuose kaip Megane ir Civic, automatinė pavarų dėžė siūloma kaip papildoma įranga.

Aplinkosauginiai aspektai ir reguliavimai

Dyzeliniai varikliai aplinkai kelia neigiamą poveikį. Todėl pastaraisiais metais dyzeliniams automobiliams daugelyje Europos miestų nustatyti įvairūs apribojimai. Frankfurto miesto gyventojai jau gavo pranešimus, kad nuo 2019 m. vasario mėn. į miesto centrą negalės įvažiuoti senesnių modelių dyzeliniais automobiliais.

Lietuvoje šiuo metu nėra įdiegtų mažų teršalų zonų, į kurias dyzeliniams automobiliams būtų draudžiama įvažiuoti. Dėl šios priežasties vairuotojams, kurie nusprendžia įsigyti naudotą dyzelinį automobilį, rekomenduojama rinktis „Euro 6“ ar dar naujesnį standartą atitinkančias transporto priemones.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, jog dyzelinių automobilių savininkų laukia nemalonūs pokyčiai - 2023 m. bus suvienodintas benzino ir dyzelino akcizas bei taršesnius dyzelinius automobilius planuojama neįleisti į miestų centrus ar kitur. Po šio pranešimo esą krito dyzelinių automobilių paklausa. „Jei dabar vairuotojas renkasi automobilį ir planuoja su juo važinėti apie 10 metų centre, siūlyčiau rinktis ne dyzelinį automobilį, nes vėliau gali kilti problemų ir viskas kainuoti daugiau.“

Automobilių ir vairavimo ekspertas Aidas Bubinas minėjo, kad pirkti automobilį galvoti, kokius akcizus įves po 3-5 metų, yra neracionalu, nes dažnas automobilį keičia kas penkerius metus.

Apibendrinimas

Naudoti dyzeliniai automobiliai dominuoja Lietuvos automobilių rinkoje, tačiau pirkėjams, kurie nesugeba atpažinti svarbiausių įspėjamųjų ženklų, per kelis mėnesius nuo įsigijimo dažnai tenka atlikti brangiai kainuojantį remontą. „BRC Autocentre“ rasite puikios techninės būklės, serviso patikrintus automobilius, tiek su dyzeliniu, tiek su benzininiu varikliu.

Ar galima teigti, kad dyzelino era baigėsi? Dar ne. Ji tiesiog perėjo į saulėlydžio fazę. Komerciniame transporte, tolimųjų reisų pervežimuose ir žemės ūkyje dyzelinas neturi lygiaverčių alternatyvų ir dominuos dar bent dešimtmetį. Tačiau asmeninių automobilių segmente lūžis jau vyksta. Todėl labai tikėtina, kad dyzeliniai automobiliai ne išnyks, o taps nišiniu produktu, skirtu specifiniams vairuotojų poreikiams tenkinti, užleisdami „masinio automobilio“ titulą. Apibendrinant galima teigti: mitas, kad dyzeliniai automobiliai niekam nebereikalingi. Tačiau realybė tokia, kad jų aukso amžius jau tampa istorija, o Lietuvos automobilių parkas lėtai juda link tvaresnių ir modernesnių sprendimų.

tags: #koki #naudota #automobili #pirkti #dyzelini