Kiekvienas Europos ir Lietuvos keliais riedantis vilkikas jo savininkui yra didžiulė investicija. Tačiau kartais vadovaujamasi klaidinga prielaida, jog kol transporto priemonė važiuoja - viskas gerai, ir per mažai dėmesio skiriama reguliariai jos priežiūrai. Sunkūs gedimai keliuose gali tapti ne tik brangia, bet ir tragiška pamoka. Profesionalus specialistas pataria, kokių klaidų nedaryti, kaip atpažinti gedimus ir išvengti net dešimtimis tūkstančių skaičiuojamų nuostolių.
Vilkikų gedimų įtaka eismo saugumui ir verslui
Sunkvežimių gedimai visada yra kur kas rimtesni nei lengvųjų automobilių. Pavyzdžiui, vien nepatikrinus padangos slėgio gresia sprogimas, kuris gali apgadinti aplink ją esančias detales. Taip pat nestebint ratų guolių techninės būklės, dar didesnę žalą gali sukelti sugadintos stebulės ir ašys. Visa tai lemia neplanuotas ir ilgas vežėjų prastovas. Blogiausia, kai gedimai nutinka reisų į užsienį metu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje privačiame kelyje sugedus transporto priemonės turbokompresoriui, o vėliau iš jo išbėgusiai alyvai sugadinus DPF filtravimo elementą ir užteršus duslintuvą, kurį laiką nebenaudojamo sunkvežimio nutempimas ir remontas kainuos keleriopai daugiau nei kitose šalyse.
Kelyje nutikę gedimai turi įtakos ir eismo saugumui. Ne tam skirtose vietose sustoję vilkikai pablogina kitų eismo dalyvių galimybes vairuoti, vilkikų nuolaužos gali apgadinti kitas transporto priemones ar sukelti eismo įvykių grandinę kelyje. Krovininių automobilių skaičius tik auga - valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, jie pernai sudarė jau 8,4 proc. viso transporto priemonių parko. Taigi vis dažniau vilkikai patenka ir į eismo įvykius. 2017-2019 m. laikotarpiu, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, krovininiai automobiliai pateko į 6,7 proc. visų eismo įvykių, o pernai šis skaičius padidėjo iki 7,9 procento. Dalis jų susiję su įvairiais kelyje įvykusiais gedimais, kurių daugelio galima išvengti taikant tikslingas priemones ir atliekant reguliarią ekspertinę apžiūrą.
Finansinės pasekmės ir reputacijos nuostoliai
Kaip teigia „Scania Lietuva“ servisų veiklos vadovas Mindaugas Blužas, kiekvienas gedimas susijęs ne tik su brangiai kainuojančiu vilkiko nutempimu, galima grėsme eismo saugumui, bet ir nemažai atsieinančiomis prastovomis. Taip pat sumažėja įmonės prestižas. Didžiosios bendrovės turi statistiką, fiksuojančią gedimų įtaką verslui, o mažesnieji matuoja praktiškiau - sugedusi transporto priemonė reiškia neatliktą užsakymą. Po to eina ir sutartyse numatytos baudos bei reputacijos niuansai - įmonė, kuri negali laiku atlikti numatyto užsakymo, yra mažiau konkurencinga ir patikima. Norint išvengti visų minėtų problemų, sunkvežimius būtina reguliariai tikrinti ir remontuoti.
Dažniausios vilkikų gedimų priežastys ir prevencija
„Svarbu laiku patikrinti pakabos elementus: lankstines jungtis (šarnyrinius sujungimus), guolius, oro pagalves, taip pat padangų ir stabdžių sistemos būklę. Kelią neplanuotiems gedimams dažnai užkerta prevencinis sankabos, vandens siurblių, turbokompresorių ir kitų svarbių vilkiko elementų keitimas atsižvelgiant į jų eksploatavimo trukmę. Sunkvežimis turi būti nepriekaištingos būklės ir įmonei garantuoti nuolatines pajamas. Jos prarandamos, jei transporto priemonė tiesiog laikoma nenaudojamų sunkvežimių parke“, - tvirtina M. Blužas.
Svarbiausi vilkiko komponentai ir jų priežiūra
- Variklis: Pagrindinis vilkiko komponentas, kuris dažniausiai nukenčia nuo intensyvaus naudojimo. Dažniausios problemos kyla dėl netinkamo alyvos lygio, senos alyvos, aušinimo sistemos gedimų ar nesuderinto kuro tiekimo. Kaip išvengti: reguliari variklio priežiūra yra būtina. Tai apima alyvos keitimą pagal gamintojo rekomendacijas, aušinimo sistemos tikrinimą ir kuro filtrų keitimą.
- Transmisija: Atsakinga už variklio galios perdavimą į ratus. Dažniausios gedimo priežastys yra susijusios su sankabos, pavarų dėžės ar diferencialo nusidėvėjimu. Kaip išvengti: svarbu reguliariai tikrinti transmisijos skysčio lygį ir kokybę, užtikrinti, kad sankaba veiktų sklandžiai, ir stebėti bet kokius ženklus, tokius kaip sunkumai keičiant pavaras arba keisti garsai transmisijoje.
- Stabdžių sistema: Yra esminė vilkiko saugumo dalis. Dažniausios problemos kyla dėl stabdžių trinkelių susidėvėjimo, stabdžių skysčio nutekėjimo arba stabdžių sistemos komponentų korozijos. Kaip išvengti: reguliari stabdžių sistemos patikra yra būtina. Tai apima trinkelių, diskų ir kaladėlių tikrinimą, stabdžių skysčio lygio stebėjimą ir laiku atliekamus remontus.
- Elektronika: Šiuolaikiniuose vilkikuose elektronika atlieka svarbų vaidmenį, valdo įvairias sistemas nuo variklio iki stabdžių. Elektronikos gedimai gali kilti dėl elektros grandinių pažeidimų, sensorių gedimų arba programinės įrangos klaidų. Kaip išvengti: reguliarus elektronikos sistemų diagnostika padeda nustatyti galimas problemas ankstyvame etape.
- Padangos: Yra vienintelė vilkiko dalis, tiesiogiai liečianti kelio dangą, todėl jų būklė yra labai svarbi. Kaip išvengti: reguliari padangų būklės tikrinimas yra būtinas. Tai apima padangų slėgio tikrinimą, ratų geometrijos koregavimą, padangų sukimo ir pakeitimo grafikų laikymąsi.
Variklio švaros svarba
Rūpintis automobilio išorės ir salono švara yra įprasta, tačiau švaros paslaugų ekspertai primena ir po kapotu besislepiančio variklio priežiūros svarbą. Neplaunant jo didėja rizika laiku nepastebėti rimtų gedimų ir užbėgti jiems už akių, susidurti su aušinimo problemomis ir į saloną sklindančiais nemaloniais kvapais. Variklį rekomenduojama plauti bent kartą per du metus važinėjant mieste arba 1-2 kartus per metus eksploatuojant automobilį žvyrkeliais ar gamtoje.
Nors automobilio variklis slepiasi po kapotu ir įprastai yra atidengiamas tik papildyti langų plovimo skysčio, ant jo vis viena kaupiasi nešvarumai, kuriuos rekomenduojama pašalinti. „Daugiausia purvo ir dulkių ant variklio patenka nuo kelio dangos per dugne esančias ertmes bei ventiliacines angas priekyje, taip pat daug nešvarumų dėl savo konstrukcijos surenka radiatoriai. Ypač po vasaros sezono, švaros centruose apsilankiusių automobilių radiatorius dengia prikepusių vabzdžių ir žiedadulkių sluoksnis, tarp vėsinimo grotelių ir vamzdelių būna įstrigusių akmenukų, žvyro, pasitaiko net atvejų kuomet variklio skyriuje aptinkame įstrigusių smulkių gyvūnėlių“, - sako Algirdas Plečkaitis, „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų vadovas.
Pasak jo, kiekvienas metų laikas palieka savo pėdsaką. Ruduo ir pavasaris - lietingi, tad važiuojant per balas renkasi ir pridžiūna purvas, lapai. Žiemą - ant konstrukcinių dalių patenka druskos kristalai, skatinantys paviršinę koroziją.
Nešvarumų poveikis ir gedimų atpažinimas
„Didžiausią žalą nešvarumai daro aušinimo sistemai. Normaliomis darbo sąlygomis variklio bloko temperatūra perkopia šimto laipsnių ribą. Perteklinę šilumą aplinkai atiduoda ne tik radiatorius, bet ir visa konstrukcija. Jei radiatoriuje įstrigę šiukšlės ir vabzdžiai, o variklio bloką dengia prikepusio purvo sluoksnis - variklis nebus tinkamai aušinamas. Perkaitęs variklis gali netekti galios, variklio blokas gali deformuotis ar net sutrūkti, tad svarbu pasirūpinti tinkamu jo aušinimu“, - sako A. Plečkaitis. Kitas dažnas vairuotojų nusiskundimas - nemalonus kvapas automobilio salone.
„Ant variklio patekęs purvas ir vabzdžiai svyla, o techniniai skysčiai kaip alyva, stabdžių ar langų plovimo skystis aukštoje temperatūroje garuoja, skleidžia nemalonų kvapą, kuris į saloną patenka per automobilio išorėje esančias oro paėmimo angas. Į švaros centrus atvyksta ir gan nauji automobiliai, kurių salone tvyro nemalonus svilėsių ar chemikalų kvapas, tad šaliname ne tik kvapą, bet ir jo priežastis plaudami variklį. Be to, ant variklio dalių išbėgę techniniai skysčiai yra pavojingi ir aukštoje temperatūroje gali užsidegti“, - sako A. Plečkaitis. Jis pastebi, kad variklį rekomenduojama plauti ir atlikus jo remonto darbus. Didesni automobilių servisai atlikę darbus variklį nuplauna pagal nutylėjimą, tačiau remontą atliekant mažesnėse dirbtuvėse - derėtų pasirūpinti jo švara patiems.
Mitas apie švarų variklį
Tarp automobilių pirkėjų ir pardavėjų vis dar gajus mitas, kad švarus parduodamo automobilio variklis yra plautas, nes slepia jo problemas. „Šiais laikais tokia praktika nebėra tokia gaji, nes pirkėjai automobilius dažniau tikrina automobilių servisuose bei naudodamiesi viešai prieinamais įrankiais peržiūri jų taisymo bei eismo įvykių istoriją. Švarus variklis - tik privalumas ir ne tik atrodo estetiškai, bet ir patyrusiam apžiūrą atliekančiam meistrui leidžia pastebėti problemas, jei tokių yra“, - sako A. Plečkaitis. Jis pastebi, kad plaunant seno benzininio automobilio variklį retais atvejais gali pasireikšti elektros sistemos gedimai, tokie kaip nedirbančios uždegimo žvakės ar sutrūkinėjusi aukštos įtampos laidų izoliacija. Tačiau tai yra akivaizdūs ženklai, kad automobilis jau nėra techniškai tvarkingas ir minėtas dalis reikia keisti: „Plovimo metu pastebėtos problemos leidžia remonto darbus atlikti laiku ir užtikrintai leistis į keliones, išvengiant varginančio stovėjimo šalikėlėje laukiant techninės pagalbos.“
Autorizuotų servisų privalumai
Transporto priemonės patikimumas dažnai susijęs ir su tuo, į kieno rankas atiduodama jos priežiūra. Jei sunkvežimis prižiūrimas neautorizuotame servise, klientas galbūt ir gali sutaupyti lėšų, tačiau nuolat susiduria su didesne rizika. Juk naudojant ne naujausias sistemas ir remonto įrangą labai sunku užtikrinti maksimalų patikimumą ir garantijas. Pasitaiko atvejų, kai neautorizuotame servise priežiūros metu pastebėta problema ne tik neišsprendžiama, bet ir atsiranda naujų bėdų. Būna, kad nesėkmingai bandoma taisyti pavarų dėžes, elektros, degalų sistemas. Gamintojų servisų patirtis rodo, kad kartais remontams naudojamos ir nekokybiškos dalys, kurios neretai alternatyviose dirbtuvėse sumontuojamos netinkamai.
„Problemų atsiranda tada, kai bandant suremontuoti vieną gedimą pažeidžiami kiti mazgai ar pridaroma kitų brangiai kainuojančių bėdų. Pavyzdžiui, elektronines variklio valdymo sistemas perprogramavus taikant neoriginalią programinę įrangą, gali tekti ateityje keisti ir valdymo bloką. Panašiai nutinka ir tada, kai taupymo sumetimais išprogramuojama už ekologiškesnį važiavimą atsakinga „AdBlue“ ar EGR sistema, pradedama riboti variklio galia. Tokiu atveju gali pradėti streikuoti visa sistema. Maža to, aplinkos tarša gali padidėti net iki 70 proc. Modifikuojama transporto priemonė taip pat netenka garantijos, o atsakingoms institucijoms pradėjus tikrinti šių sistemų veikimą sulaukiama didžiulių baudų. Sistemas galiausiai reikia suremontuoti arba pakeisti“, - teigia „Scania Lietuva“ servisų veiklos vadovas.
Vairuotojo vaidmuo gedimų prevencijoje
Anot Mindaugo Blužo, vilkikų vairuotojai gali padėti išvengti gedimų. Patariama atkreipti dėmesį į visus nestandartinius garsus, tokius kaip cypimas, traškėjimas, ūžimas, ir identifikuoti, iš kurios vietos jie sklinda. „Svarbu nustatyti, kada šis garsas atsiranda: kai sunkvežimis pakrautas ar kai tuščias, kokia kelio danga, koks važiavimo greitis ir kryptis. Visa ši informacija padės greičiau ir tiksliau nustatyti gedimą, o jų būna įvairių. Vos vienas skleidžiamas garsas gali išduoti tokių agregatų, kaip guoliai, diržinės pavaros, kardaniniai velenai, stabdymo sistemos elementai, pavarų dėžė ar reduktoriaus elementai, problemas. Visgi tai turėtų būti tik pirmas žingsnis. Bandant patiems ieškoti gedimo ar jį šalinti, kaip rodo daugybė istorijų, galima pridaryti papildomų problemų“, - pataria M. Blužas.
Svarbūs gedimų signalai:
- Degalų kvapas salone: Gali signalizuoti apie degalų nuotėkį, pažeistus kuro purkštukus, sugedusius jutiklius arba problemas degalų tiekimo linijoje. Rekomenduojama šios problemos neignoruoti.
- Vibracija užvedant: Gali reikšti užsikimšusius kuro purkštukus, nusidėvėjusias uždegimo žvakes, įtrūkusius paskirstymo dirželius, užsiteršusius oro arba kuro filtrus bei sugedusias variklio atramas.
- Gęstantis automobilis: Dažniausiai lemia gedimai kuro sistemoje, pavyzdžiui, užsikimšę kuro filtrai, kuro purkštukai ar kuro siurblio gedimai.
- Nekylančios apsukos spaudžiant gazą: Visi automobiliai, net ir techniškai tvarkingi, dirbdami sudegina šiek tiek alyvos. Degalų sąnaudos itin priklauso nuo transporto priemonės būklės. Jei automobilis susiduria su kokiomis nors problemomis, pavyzdžiui, turbinos ar kuro purkštukų gedimais, užsikimšusiu kuro arba oro filtru, greitai pastebėsite, jog pilti kurą į automobilį tenka daug dažniau.
- Nesiveda automobilis: Viena pagrindinių priežasčių yra nusėdęs akumuliatorius, kurį nusodinti gali šaltis, netvarkinga elektros instaliacija, palikti įjungti žibintai ar grojanti muzika.
- Trūkčioja atleidžiant sankabą: Didelė tikimybė, jog susiduriama su oro srauto matuoklio gedimais.
- Juodų dūmų debesys: Gali signalizuoti apie išmetimo, įpurškimo ar oro įsiurbimo sistemos problemas.
- Mėlyno atspalvio dūmai: Nurodo sudėtingesnes problemas nei juodi dūmai. Jų atsiradimo priežastimi gali būti pažeisti kuro purkštukai, turbinos gedimai, išdilę cilindrai ar deformuotos vožtuvų gumelės.
Vilkikų greičio ribojimo logika ir saugumas
Būtent 80 km/h greičio diapazone pasiekiamas balansas tarp variklio efektyvumo ir oro pasipriešinimo - jis laikomas optimaliu pagal variklio darbą, apsukas ir kuro sąnaudas. Didėjant greičiui oro pasipriešinimas auga eksponentiškai, todėl net ir nežymus greičio padidėjimas gali reikšmingai išauginti degalų suvartojimą. Bendrovės „Girteka Transport“ generalinis direktorius Mindaugas Paulauskas patikina, kad tie patys fizikiniai dėsningumai galioja ir sunkiasvoriam, ir lengvajam transportui.
Ekonominis ir saugumo aspektas
Kuro taupymas yra tik viena priežasčių, kodėl daugybėje valstybių vilkikams nustatytas 80 km/h greičio ribojimo standartas. „Nors ekonominis aspektas svarbus, greičio ribojimai grindžiami ir eismo saugumo bei stabilumo motyvais. Mažesnis ir tolygesnis vilkikų greitis mažina staigių manevrų skaičių, suteikia daugiau laiko reakcijai ir padeda išvengti situacijų, kai dėl greičio svyravimų tarp eismo dalyvių didėja avarijų rizika. Be to, toks važiavimo režimas leidžia efektyviau naudoti degalus, iš esmės nedarant reikšmingo poveikio krovinių pristatymo laikui, mažina CO₂ emisijas ir galiausiai turi įtakos galutinei produkto kainai“, - sako M. Paulauskas. Vilkikų maksimalus greitis greitkeliuose daugelyje Europos šalių - Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Skandinavijos šalyse - ribojamas iki maždaug 80 km/h (Belgijoje - iki 90 km/h). Nacionalinės ir vietinės reikšmės keliuose šis greitis įprastai mažinamas iki 70 ar net 60 km/h.
Fizikos dėsniai ir eismo prognozuojamumas
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjo prof. dr. Dariaus Bazaro, vilkikų greičio ribojimas nėra atsitiktinis ar neapgalvotas - tai sprendimas, kuris Lietuvoje galioja jau bene 25 metus ir yra pagrįstas tiek fizikos dėsniais, tiek praktine eismo saugumo logika. „Tai yra kompromisas, kuris saugo visus: pačius vairuotojus, vertingus vilkikais gabenamus krovinius ir kitus eismo dalyvius, - pažymi prof. dr. D. Bazaras. - Stabdant veikia elementarus principas: kuo didesnis greitis, tuo ilgesnis stabdymo kelias ir tuo didesnė tikimybė, kad nelaimė bus fatališka. Prisiminkime ir tai, kad vilkiko ir puspriekabės su kroviniu svoris gali siekti iki 40 tonų. Jei lengvasis automobilis dar turi šansų išvengti skaudžių pasekmių, tai susidūrimo su vilkiku atveju dažniausiai nukenčia žmogus.“
Apribotas vilkikų greitis, atkreipia dėmesį profesorius, turi dar vieną svarbų privalumą - jis daro eismą labiau prognozuojamą. Dauguma vilkikų turi techninius greičio ribotuvus, todėl jų judėjimas yra tolygesnis, lengviau nuspėjamas kitiems vairuotojams. Tai ypač svarbu planuojant lenkimą ar vertinant stabdymo situacijas. Nors lėčiau važiuojančius vilkikus kiti eismo dalyviai neretai linkę kaltinti dėl susidarančių spūsčių, anot eksperto, problema dažniau yra ne greitis, o didžiagabaričiam transportui nepritaikyta kelių infrastruktūra, kai lenkimo ar apvažiavimo galimybės ribotos. „Idealu būtų turėti atskiras eismo juostas krovininiam transportui, kur jie galėtų judėti savo tempu. Bet šiandien greičio ribojimas yra vienas efektyviausių būdų užtikrinti saugumą kelyje“, - teigia prof. dr. D. Bazaras.
Sunkiojo transporto valdymo ypatumai
Bendrovės „Girteka“ Mokymų veiklos plėtros vadovas Žilvinas Perednis irgi atkreipia dėmesį, kad sunkiasvoris transportas turi savų apribojimų, kurie, galima sakyti, nėra susiję su vairuotojo pasirinkimais, bet yra sąlygoti jo dydžio ir svorio. „Vilkiko valdymas reikalauja daugiau erdvės ir laiko - tiek stabdymui, tiek manevravimui kelyje. Stabilus, nedidelis greitis turi ir kitą naudą - jis mažina vairuotojų nuovargį ir prisideda prie tolygesnės, labiau prognozuojamos eismo dinamikos. Tas taikytina ir kitiems eismo dalyviams. Didėjant greičiui, mažėja reakcijos laikas ir didėja klaidos kaina. 80 km/h yra tas maksimalus greitis, kuris leidžia išlaikyti kontrolę ir saugų atstumą įvairiose situacijose“, - aiškina Ž. Perednis.
Taisyklės, kurios vilkikų vairuotojams yra pradžiamokslis, ne visada savaime suprantamos kitiems eismo dalyviams, pripažįsta ekspertas. Būtent todėl „Girteka“ nusprendė skirti dėmesį ne tik vidiniams mokymams, bet ir platesnei eismo dalyvių edukacijai. Visus šiuos metus vyks edukacinė kampanija „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“. „Vilkikai tikrai nepelnytai laikomi kliuviniu sklandžiam judėjimui. Atsakingas jų saugaus greičio pasirinkimas užtikrina mūsų visų saugumą kelyje. Bet akivaizdu, kad abiems pusėms dar yra ko išmokti apie skirtingų transporto rūšių judėjimo ypatumus ir galiausiai - susitaikyti, nes kelyje tikrai yra vietos visiems“, - šypsosi „Girtekos“ Mokymų veiklos plėtros vadovas.
Techninė pagalba ir pasiruošimas nenumatytoms situacijoms
Neretai pasitaiko atvejų, kai sugenda net ir naujos transporto priemonės. Oro sąlygos tokias situacijas gali tik pabloginti. Nenumatytų situacijų būna visokių - sprogusi padanga, variklio ar kitos detalės gedimas, susidūrimas su kitomis transporto priemonėmis. Kompanijos TOKS techninė pagalba kelyje Vilnius - Kaunas ir link kitų miestų - sprendimas, jei norite patirti kuo mažiau rūpesčių. Išvykę ilgesniam laiko tarpui pasirūpinkite, jog kartu su savimi nelaimės atveju turėtumėte pirmosios pagalbos vaistinėlę. Bene dažniausiai pasitaikantis nelaimingas atsitikimas keliuose - sprogusi padanga, todėl rekomenduojame transporto priemonėje turėti gerą techninės pagalbos priemonių rinkinį ir pripūstą atsarginę padangą. Būna atvejų, kai koją pakiša išsiblaškymas, vidury kelionės pasibaigia degalai.
Nors dauguma šiuolaikinių sunkvežimių, vilkikų ar autobusų pasižymi itin pažangiomis technologijomis, saugumu, išvengti didesnių ar mažesnių gedimų kone neįmanoma. Ilgą laiką nenaudojus sunkvežimio ar keleivinės transporto priemonės gali nepavykti užvesti variklio. Taip atsitinka dėl išsikrovusio akumuliatoriaus, kuris yra lyg variklio baterija. Prasta sunkvežimio ar automobilio priežiūra taip pat gali tapti priverstinio sustojimo nebaigus kelionės priežastimi. Tokiose situacijose svarbu turėti išsisaugojus specialistų numerį. TOKS techninė pagalba kelyje Vilnius - kiti Lietuvos miestai, Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Rusijoje, Baltarusijoje - išties patogus pasirinkimas. Verta žinoti ir tai, kad specialistai pasiekiami visą parą, bet kurią savaitės dieną. Netikėtai užklupus pūgai ar liūčiai labai svarbu turėti gerai veikiančius valytuvus. Pasirūpinkite, kad jie būtų nepriekaištingos būklės. Kad ir kaip skubėtumėte nuvykti į reikiamą vietą, gerai apgalvokite kiekvieną manevrą. Užtikrinkite savo ir kitų saugumą pasirūpindami transporto priemone iš anksto. Įvykus autoįvykiams bei gedimams nepasimeskite, žinokite svarbiausius veiksmus ir kur galite kreiptis pagalbos. Mūsų teikiama techninė pagalba kelyje Vilnius - Klaipėda ir link kitų šalies miestų - patikimas pasirinkimas.