Vairuotojo važiavimo ekonomiškumo įvertinimas ir informacija

Ekonomiškas vairavimas yra svarbus Jūsų kasdienybėje. Planuodami savo kelionės maršrutus galėsite važiuoti saugiai, trumpai ir ekonomiškai, taupydami ne tik degalus, bet ir pačią transporto priemonę. Kiekvienas pradedantysis vairuotojas dar vairavimo mokyklose yra mokomas vairuoti ekonomiškai, tačiau užbaigus pamokas ir savarankiškai išriedėjus į kelią, šis vairavimo įprotis pasimiršta ir gatvėse jį matome kur kas rečiau. Deja, dauguma vairuotojų nežino elementarių ekonomiško vairavimo principų, nesupranta, kaip automobilyje naudojamas kuras ir kaip veikia jo įpurškimo sistema.

Teminė nuotrauka, vaizduojanti automobilį ir kuro ekonomijos simbolius

Kas yra ekologiškas ir ekonomiškas vairavimas?

Dažnu atveju ekologinis vairavimas suprantamas tik kaip gamtos tausojimas arba kuro taupymas, tačiau jis apima ne tik šiuos du faktorius, bet ir mažesnį triukšmo lygį, padangų ir kitų transporto priemonės dalių dėvėjimąsi bei saugų vairavimą. Tai šiuolaikinis ir sumanus būdas taupyti degalus ir greitai, o svarbiausia - saugiai pasiekti kelionės tikslą. Ekologiškas ir ekonomiškas vairavimas yra ne tik kuro sąnaudų sutaupymas, bet ir aplinkos tausojimas, saugus vairavimas ir eismo įvykių skaičiaus sumažinimas. Svarbiausia, kad ekonomiškas ir ekologiškas vairavimas yra atsakingo vairuotojo požiūris, kuris atspindi rūpinimąsi ne tik savimi, bet ir visuomene bei aplinka.

Ekonomiško vairavimo nauda

Ekonomiškas vairavimas yra naudingas tiek aplinkai, tiek jūsų piniginei. Taikant ekonomišką vairavimą, degalų sąnaudos gali būti sumažintos iki 25%. Ekonomiškai važiuojant degalų suvartojimas vidutiniškai sumažėja nuo 10 iki 30 procentų. Pavyzdžiui, jei degalams per mėnesį išleidžiate 100 eurų, per metus sutaupysite 200 eurų, o tai reiškia, kad du mėnesius važiuosite nemokamai. Be to, sumažės eismo įvykių tikimybė, bus tausojamas automobilis (mažės išlaidos automobilio priežiūrai ir detalėms), taip pat mažės oro tarša ir triukšmas. Per išmetimo sistemą su deginiais į aplinką išmetamos nuodingos medžiagos: anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NO), nesudegę angliavandeniliai (CH).

Ekologinio vairavimo nauda AB „Regitra“ nuomone

Vairavimo mokyklos nuomone, didžiausia ekologinio vairavimo nauda yra ne kuro sąnaudų sutaupyme, bet saugiame vairavime ir eismo įvykių skaičiaus sumažinime. Jeigu vairuotojas pagreitėtų tolygiai važiuodamas nuo vienos sankryžos prie kitos, lygiai taip pat ir tolygiai stabdytų be reikalo nekeisdamas eismo juostos, jeigu tai nėra būtina - tikimybė išvengti eismo įvykio staigiai stabdant, „užlendant“ priešais kitą automobilį arba važiuojant per pėsčiųjų perėjas žymiai padidėja.

Ekologinio vairavimo naudą dažnai pastebi tie vairuotojai, kurie visuomet išnaudoja kurą iki užsidegančios kuro indikatoriaus lemputės prietaisų skydelyje, o nuvykę į degalinę užpila pilną automobilio kuro baką. Tokiu atveju nesunku paskaičiuoti, kiek 100 km kuro suvartojo automobilis. Praktika rodo, kad tie vairuotojai, kurie skaičiuoja daugiausiai, važiuoja ekonomiškiausiai.

9 ekonomiškos vairavimo taisyklės

  1. Perjunkite pavaras išmintingai. Ekonomiškas vairavimo principas paprastas - važiuoti kuo aukštesne pavara. Svarbu kuo mažiau naudoti pirmąją pavarą, nes būtent ją įjungus sunaudojama daugiausiai degalų. Pavaras perjunginėkite greičiau, variklio apsukoms neleidžiant viršyti 2 500 per minutę ribos (anksčiau dyzelio varikliuose, vėliau - benzino). Važiuojant reikėtų pavaras perjungti į kuo aukštesnes, kad variklio apsukos neviršytų 2000 aps/min.

  2. Venkite be reikalo įsibėgėti, stabdyti ir vėl įsibėgėti. Didžiausią įtaką automobilio sunaudojamų degalų kiekiui daro vairuotojo pasirenkamas vairavimo stilius. Vairuotojai, norintys taupyti kurą, turėtų vengti greitų manevrų, staigaus greitėjimo ir stabdymo. Pasirinkite pastovų greitį naudojant maksimaliai aukštą pavarą. Pasirinkite optimalų (leistiną) važiavimo greitį. Mažiausios kuro sąnaudos, kai vairuojate iki 80 - 90 km/h greičiu. Ramus greitėjimas ir tolygus stabdymas yra ekonomiškiausias vairavimo stilius. Nuo sankryžos iki sankryžos nereikia lėkti, patariama vengti staigaus stabdymo prieš pat šviesoforą. Jei priekyje dega raudonas šviesoforo signalas, prie sankryžos galima ir pririedėti. Patyrusieji vairuotojai siūlo didinti greitį pamažu. Taip galima sutaupyti iki 40 proc. kuro.

  3. Atlikite techninę automobilio patikrą bent kartą per metus. Periodiškai atvykite į autoservisą patikrinti, kaip veikia svarbiausios automobilio sistemos: važiuoklės ir amortizatorių, stabdžių, išmetamųjų dujų, apšvietimo, elektronikos sistemos. Reguliariai tikrinkite ir pakeiskite filtrus automobilyje - užsiteršęs oro filtras padidina kuro sąnaudas 0,7 l šimtui kilometrų. Būtina laiku keisti automobilio oro, degalų filtrus ir uždegimo žvakes.

  4. Važiuodami dideliu greičiu uždarykite automobilio langus. Uždarę langus, ypač jei važiuojama didesniu greičiu, aerodinaminis pasipriešinimas bus gerokai mažesnis. Automobilių kūrėjai labai daug dėmesio skiria aerodinamikai - automobilio gebėjimui susidoroti su oro pasipriešinimu. Papildomi negamykliniai kėbulo elementai prastina automobilio aerodinamiką, o tuo pačiu didina degalų sąnaudas. Todėl vasarą stenkitės važinėti uždarytais langais.

  5. Nuolat sekite padangų slėgį. Automobilio padangas pripūskite pagal rekomendacijas ir reguliariai tikrinkite automobilio padangų slėgį. Taip sumažinsite degalų sąnaudas 2.5 proc. Padangų slėgį patikrinkite prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Jei slėgis padangose per mažas, jos remiasi didesniu paviršiumi, dėl to padidėja riedėjimo pasipriešinimas ir atitinkamai degalų sąnaudos. Nenau­dokite sezonui nepri­taikytų padangų, susidėvėjusių padangų, kurių pro­tek­to­ri­aus gylis per mažas. Padangų oro slėgio trūkumas arba perteklius gali padidinti kuro sąnaudas iki 4 proc.

  6. Pasistenkite prisitaikyti, o ne kovoti su automobilių srautu. Palaikykite pastovų greitį ir nespauskite akceleratoriaus pedalo iki dugno. Įvertinkite ir gebėkite numatyti eismo srautą. Kelyje vairuokite ramiai, stenkitės nuolat sekti situaciją, kad galėtumėte išlaikyti tolygų greitį ir išvengtumėte staigaus pagreitėjimo ar stabdymo, į agresyvius kitų eismo dalyvių veiksmus neatsakykite tuo pačiu. Didesnis saugumo atstumas, atitinkantis apytiksliai 3 sekundes iki priekyje esančio automobilio, optimizuoja galimybes subalansuoti greičio svyravimus eismo sraute ir leidžia tolygiai vairuoti pastoviu greičiu.

  7. Sumažinkite nereikalingų kelionių skaičių. Venkite neplanuotų kelionių. Planuokite pirkinius, važiuodami apsipirkti kartą per savaitę. Taip ne tik sutaupysite pinigų kurui, bet ir išleisite mažiau pinigų prekybos centruose. Venkite trumpų distancijų važiuojant automobiliu. Apie 45 proc. nuvažiuojamų atstumų mieste yra trumpesni nei 3 km. Trumpas distancijas nueikite pėsčiomis - taupykite, tausokite ir būkite aktyvūs.

  8. Nesivežiokite nereikalingų daiktų, nuimkite laikiklius nuo stogo, kai jų nenaudojate. Nevežiokite nereikalingų daiktų automobilyje, nuimkite laikiklius nuo stogo, kai jų nenaudojate. Dėl padidėjusio oro pasipriešinimo ir papildomo svorio degalų sąnaudos ir CO2 emisija gali padidėti iki 10 proc. Jei ant automobilio yra sumontuojama stogo bagažinė, slidžių ar dviračių laikiklis, kuro sąnaudos išauga dar 1-3 litrais 100 kilometrų.

  9. Jei nėra būtinybės, nesinaudokite oro kondicionieriumi, šildomų sėdynių funkcija. Jei nėra būtinybės, nesinaudokite oro kondicionieriumi ar šildomų sėdynių funkcija. Taip pat stenkitės naudoti kuo mažiau automobilio elektros prietaisų vienu metu. Šildomos sėdynės padidina degalų sąnaudas 0,25 l šimtui kilometrų, oro kondicionierius - net iki 2 l šimtui kilometrų. Per valandą oro kondicionierius į aplinką išmeta iki 650 g. CO2, todėl kuo rečiau naudodami oro kondicionierių prisidėsite prie aplinkos saugojimo.

Ekonomiško vairavimo mitai ir tiesos

Mitas: Ekonomiškas vairavimas lygus lėtam vairavimui

Tai vienas pagrindinių mitų, kuriuo vis dar tiki dauguma vairuotojų. Atlikti eksperimentai paneigė šį mitą įrodydami, kad ekologiškas vairavimas gali padėti sutaupyti ne tik kuro, bet ir laiko. Automobiliui važiuojant mažu greičiu, varikliui dirbti žemomis apsukomis yra kur kas sunkiau, todėl kuro sistema yra privesta sunaudoti daugiau kuro. Kuo ilgiau greitėsite, tuo daugiau kuro sunaudos jūsų automobilis.

Mitas: Važiuojant nuokalne su įjungta laisva pavara variklis nenaudoja kuro

Važiuojant nuo kalno su įjungta laisva pavara variklis vis tiek naudoja kurą. Rekomenduojama riedėti įjungta pavara - būtent tuomet automobiliui degalų beveik nereikia. Važiavimas laisva pavara yra nesaugus, ypač žiemos metu.

Mitas: Šalto variklio šildymas laisva eiga taupo kurą

Taip, šalto variklio kuro sąnaudos išties yra didesnės, tačiau nereikia pamiršti, jog automobilis šildomas laisva eiga tiesiog degina jūsų pinigus kuro pavidalu, o mainais už tai negaunate nieko. Skirtingos transporto priemonės, priklausomai nuo variklio kubatūros, per valandą sunaudoja 0,6-5,7 litrų kuro dirbdamos laisva pavara. Turint galvoje faktą, jog variklis laisvais sūkiais šyla daug lėčiau nei važiuojant, per šaltąjį sezoną vien variklio šildymui išleisite nemažą pinigų sumą. Užvedus automobilį, geriausia važiuoti iš karto. Taip variklis greičiau įkaista iki darbinės temperatūros, nei sukdamasis tuščiomis apsukomis.

Mitas: Didesnio oktaninio skaičiaus kuras visada naudingesnis

Didesnio oktaninio skaičiaus kuras gali būti naudingas, tačiau ne kiekvienam automobiliui. Ne visos transporto priemonės yra pritaikytos naudoti aukštesnio oktaninio skaičiaus kurą, kai kuriais atvejais tai gali ne tik neatnešti naudos, bet ir ilgainiui pridaryti žalos. Todėl nustokite švaistyti pinigus „didesnio numerio“ kurui, nes dažnu atveju jis nebus naudingas.

Mitas: Automatinės pavarų dėžės visuomet sunaudoja daugiau kuro

Ar vairuotojui labiau patinka mechaninės ar automatinės pavarų dėžės - yra tik skonio reikalas, tačiau reikėtų pamiršti įsisenėjusį stereotipą, jog automobiliai su automatinėmis dėžėmis kuro suvartoja kur kas daugiau. Kuomet mechaninės dėžės turėjo 5 bėgių sistemą, automatinės dažnu atveju būdavo vos 3 ar 4 bėgių, kas neleisdavo važiuoti ekonomiškai dėl lėtos akseleracijos arba aukštų sūkių, tačiau šiais laikais viskas yra kitaip. Automatinė pavarų dėžė gali užtikrinti ne tik mažesnes degalų sąnaudas, bet ir retesnį automobilio dalių nusidėvėjimą.

Infografika apie ekonomiško vairavimo mitus ir tiesas

Veiksniai, turintys įtakos automobilio ekonomiškumui

Variklio ir kuro sistema

Kiekvieno automobilio techniniame žinyne yra nurodyti optimalūs variklio sūkiai, kurių diapazone variklis „kvėpuoja“ lengviausiai ir sunaudoja mažiausiai kuro. Vairuotojui derėtų laikyti ne kuo žemesnius, o optimalius sūkius, kad būtų pasiektas maksimalus efektyvumas. Automobilio ekonomiškumas priklauso nuo energijos šaltinio, kuriuo jis yra varomas. Nors klimato atšilimas yra opi problema visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje mes vis dar turime būti pasiruošę, jog 3-4 mėnesius per metus mes susidursime su žemesne nei 0 laipsnių temperatūra. Jei automobilis turi įmontuotą „Webasto“ sistemą ar įmontuotą autonominį šildymą su elektros lizdu, prieš pradedant kelionę yra patartina naudoti šiuos įrenginius, kad variklį sušildytume dar nepradėję kelionės.

Aerodinamika ir oro pasipriešinimas

Automobilio oro pasipriešinimą veikia keli veiksniai: oro tankis, kėbulo konstrukcija ir jo dydis, taip pat oro sąlygos ir automobilio važiavimo greitis. Nors šie rodikliai ir nėra įspūdingi, tačiau hečbeko kėbulo automobiliai dėl nedidelių savo gabaritų dažnu atveju pasiekia geresnius rezultatus ir turi mažesnį oro pasipriešinimą.

Padangos ir riedėjimo pasipriešinimas

Pagrindiniai veiksniai, kurie turi įtakos automobilio pasipriešinimui riedėjimui yra padangos, svoris, grindinys ir važiavimo greitis. Norėdamas sumažinti kuro sąnaudas, vairuotojas turėtų reguliariai tikrinti savo automobilio padangų slėgį (net nedidelis padangų slėgio kritimas gali padaryti didelę įtaką kuro sąnaudoms).

Transmisija ir pavarų dėžė

Per transmisiją energija iš variklio yra perduodama į ratus ir tai leidžia transporto priemonei judėti. Beveik visuose automobiliuose didžiausią įtaką darantis veiksnys transmisijos darbui yra greičių dėžė.

Automobilio svoris ir amžius

Kuo sunkesnė transporto priemonė, tuo daugiau energijos ir kuro yra suvartojama norint judėti. Automobilio svoris yra vienas iš pagrindinių techninių charakteristikų, lemiančių didesnį kuro suvartojimą. Senesni automobiliai yra linkę sunaudoti daugiau kuro nei nauji, todėl dažnu atveju viršija gamintojo nustatytas kuro normas.

Šiuolaikinės technologijos

Išmokti vairuoti ekonomiškiau gali padėti ir naujuose automobiliuose įdiegta „Eco“ sistema. Vairuojant šiuo režimu, prislopinama variklio galia, todėl nebegalima taip greitai įsibėgėti. Tokiu būdu labai taupomi degalai - instruktorės teigimu, bandant šią sistemą naudoti su savo mokiniais, ji sutaupo iki 0,5 litro degalų 100 kilometrų. Hibridiniai automobiliai, turintys du - benzininį ir elektrinį - variklius, taip pat prisideda prie ekonomiško vairavimo. Naujausi modeliai vien elektra gali važiuoti iki 100 km/val. greičiu.

5 vairavimo gudrybės, padėsiančios sutaupyti pinigų degalams

Ekonomiško vairavimo vertinimas egzaminų metu

Ekologiškas, arba dar kitaip vadinamas, ekonomiškas vairavimas yra vertinamas ir AB „Regitra“ viso praktinio egzamino metu, kuomet bendrai stebima, kokius vairavimo įgūdžius turi egzaminuojamasis. Būsimi vairuotojai, siekiantys gauti vairuotojo pažymėjimą, skatinami vairuoti ekologiškai. Todėl teorijos egzamine jie gauna šios temos klausimų, į ekologišką vairavimą atsižvelgiama ir praktinio egzamino metu.

Vertinimo kriterijai

Naujas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas buvo patvirtintas gruodžio 23 dieną. Šiame dokumente ilgu pavadinimu išdėstyti visi reikalavimai, ką būsimasis vairuotojas per egzaminą turi sugebėti parodyti - vertinimo kriterijai, klausimai, egzamino eiga ir klaidos. Jų sąrašą ir papildė ekonominio vairavimo principų nesilaikymas. Pagal naująjį aprašą, nekritinėmis klaidomis naujai laikomi tokie vairuotojo veiksmai:

  • spaudžia akceleratoriaus paminą ir neleidžia transporto priemonei judėti iš inercijos prieš sustojant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose;
  • važiuoja įjungęs neutralią pavarą išlanka (posūkiu ar vingiu) arba nuokalne;
  • jungia pavarą, kai važiuodamas sankryžoje ar išlankoje suka vairą, ir (arba) pavaros perjungimas trukdo transporto priemonei judėti sklandžiai ir tolygiai;
  • aukštesnę pavarą jungia varikliui pasiekus 2300 ar daugiau sūkių per minutę, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
  • įjungia antrą pavarą, pradėjęs važiuoti ir nuvažiavęs didesnį kaip dviejų automobilių ilgio atstumą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
  • tolygiai važiuoja 30 km/val. ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei trečią pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
  • tolygiai važiuoja 50 km/val. ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei ketvirtą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
  • tolygiai važiuoja 70 km/val.

Dar viena klaida iš nekritinių klaidų sąrašo pašalinta - trūkumu nebelaikoma, jei būsimasis vairuotojas važiuoja įjungęs neutralią pavarą nuo trijų iki penkių (imtinai) sekundžių. Kritinių klaidų sąrašo ekonomiško vairavimo principai nepapildė, todėl vairuotojams nėra ko stipriai baimintis naujųjų taisyklių.

AB „Regitra“ Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Tarabilda užtikrino, kad egzaminuotojai nėra vairuotojų priešai ir nebando tyčia kelti konfliktų. „Staigus greitėjimas ir stabdymas, važiuojant intensyviame eisme - vieni blogiausių vairuotojo įpročių. Intensyvus eismas reikalauja atidumo, o toks vairuotojas vargiai mato, kas aplink jį vyksta.“

Išlygos

Pasak A. Tarabildos, neviršyti 2,3 tūkst. variklio sūkių ir perjungti pavarą esant tam tikram greičiui ir taip yra įprasta vairuotojams. O jei būsimasis vairuotojas, lenkdamas, persirikiuodamas ar kitoje būtinoje situacijoje perjungs pavarą kiek vėliau, tai nebus laikoma klaida. „Viena ir bene svarbiausia iš „auksinių“ ekovairavimo taisyklių teigia: „Stebėkite kelią kiek galima toliau į priekį ir numatykite eismo srautą. Veikite vietoje to, kad tik reaguotumėte - didinkite savo veiksmų laisvę, išlaikydami tinkamą atstumą tarp transporto priemonių, leidžiantį išnaudoti automobilio inerciją. Didesnis saugumo atstumas, atitinkantis apytiksliai 3 sekundes iki priekyje esančio automobilio, optimizuoja galimybes subalansuoti greičio svyravimus eismo sraute ir leidžia tolygiai vairuoti pastoviu greičiu.“

Ekonomiško vairavimo kultūra

„Ekonomiško vairavimo kultūra kildinama iš skandinavų šalių. Tai naujas modernus vairavimo būdas, kurio metu siekiama važiuoti taupiai ir saugiai. Pasak BTA specialisto, Lietuvoje vairuotojai kuro taupymą dažnai sieja su ekonomiškesniu varikiu, ir retai susimąsto, kad kuro išlaidos priklauso ir nuo vairavimo stiliaus. Skandinavijos ir kitose užsienio šalyse vairuotojai turi išklausyti specialų ekonomiško vairavimo kursą.“

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova teigia: „Egzistuoja dvi svarbiausios taisyklės, siekiant vairuoti ekonomiškiau: reikia prognozuoti savo veiksmus ir nevairuoti agresyviai. Jeigu pastebime kliūtį, pavyzdžiui, lėčiau važiuojančią transporto priemonę, reikėtų nesistengti ją pirmiausia pasivyti ir tik po to bandyti persirikiuoti. Staigi akceleracija smarkiai kerta per kišenę - tarkime, jei baigiasi eismo juosta, o mes iš anksto nepersirikiuojame, esame priversti pristabdyti ir tada vėl staigiai pagreitėti.“

Paklausta, ar skiriasi ekonomiško vairavimo taisyklės mieste ir užmiestyje, instruktorė atsako, kad skirtingų taisyklių nėra, yra tik skirtingos sąlygos: „Užmiestyje didesnis greitis, tačiau mieste mes priversti dažniau stabdyti ir įsibėgėti. Todėl patartina analizuoti transporto kamščius: galbūt kartais geriau išvažiuoti į darbą keliomis minutėmis anksčiau ir išvengti spūsties. Svarbiausia - viską planuoti“.

tags: #vairuotojo #vaziavimo #ekonomiskumo #ivertinimas