Greičio matuoklių įrengimas ir eksploatavimas Lietuvoje

Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas eismo saugumui užtikrinti, o vienas iš pagrindinių įrankių šiam tikslui pasiekti yra greičio matuokliai. Greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač skaudžiuose eismo įvykiuose. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės. Kelių eismo pažeidėjus fiksuoja automobilių važiavimo greičio kontrolės sistemos, kurių pagalba siekiama sudrausminti vairuotojus ir sumažinti pažeidimų skaičių.

Teisinis reguliavimas ir naujausi pakeitimai

Seimas sutarė, kad detalesnę greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką turės nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Priėmimo metu buvo atsisakyta įstatyme įtvirtinti maksimalų vidutinio greičio matavimo ruožo ilgį ir matuoklių skaičių viename kelio ruože. Pagal priimtas pataisas, greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja transporto priemonių greitį, ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, turės būti žymimos skirtingais kelio ženklais.

Be to, prieš visus įrengtus ir eksploatuojamus greičio matuoklius turės būti įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys ten leistiną greitį. Šios naujos nuostatos įsigalios 2025 m. rugpjūčio 1 d.

Greičio matuoklių įrengimo kriterijai

Greičio matuokliai keliuose privalės būti įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus:

• Kelio ar jo ruožo eismo saugumo padėtį.
• Eismo įvykių, kilusių viršijus nustatytą greitį, aplinkybes.
• Nustatyto greičio viršijimo atvejų mastą.
• Eismo intensyvumą.
• Eismo organizavimą.
• Kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas.

2023 m. pabaigoje nauja „Via Lietuva“ vadovybė sustabdė vykstantį naujų greičio matuoklių viešąjį pirkimą (50 vnt. greičio matuoklių) ir kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose. 2024 m. „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką, įtraukdama suinteresuotas institucijas, susijusias su eismo saugos užtikrinimu (Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kt.).

Greičio matuoklių tipai ir veikimo principai

Lietuvoje naudojami įvairių tipų greičio matuokliai, turintys skirtingas funkcijas.

Sektoriniai (vidutinio greičio) matuokliai

Vidutinio greičio matuokliai fotografuoja automobilį įvažiuojant į ruožą bei išvažiuojant iš jo. Jie turi po dvi kameras ir du laikrodžius. Viena kamera atpažįsta numerius, o kita fiksuoja bendrą vaizdą. Dėl papildomo apšvietimo, jos puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Jeigu vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai automatiškai greičio matuoklio apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas toje kelio atkarpoje. Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengta apie 160 vidutinio greičio matavimo sistemų (VGMS). Svarstoma galimybė toliau plėsti VGMS tinklą šalyje. Tarp populiariausių šalies vietų, kuriose įrengti šie matuokliai, yra Vilnius-Kaunas automagistralė, taip pat bendrai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, pranešantis vairuotojui apie tai, jog šiame kelio ruože yra matuojamas vidutinis greitis. Kai kurie sektoriniai radarai turi ir skirtingas funkcijas, todėl gali fiksuoti ne tik vidutinį transporto priemonių greitį bei jų valstybinius numerius, bet ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.

Vidutinio greičio matuokliai įprastai veikia intensyvaus eismo, pavojingose zonose, kur būtina užtikrinti griežtesnę eismo kontrolę, įvyksta daug eismo įvykių arba kur kelio sąlygos yra sudėtingesnės. Šie matuokliai veikia tokiu principu, kai transporto priemonės numeriai nuskaitomi dviejuose taškuose, esančiuose tam tikru atstumu vienas nuo kito. Išmatuojamas laikas, per kurį automobilis nuvažiuoja šį atstumą, ir pagal tai apskaičiuojamas vidutinis greitis.

Stacionarieji greičio matuokliai (inkilai)

Įprastas stacionarusis greičio matuoklis (dar vadinamas inkilu arba špokinyčia) fiksuoja momentinį greitį - vienas blykstelėjimas, ir lekiančio automobilio greitis jau nuotraukoje. Lietuvoje yra apie 200 tokių stacionarių greičio matuoklių. Jų veikimo principas - fotografuoti greitį viršijančius vairuotojus, o kai kurie gali fiksuoti ir važiuojančius per raudoną šviesoforo signalą ar skubančius viešajam transportui skirta eismo juosta. Vietas, kuriose yra stacionarūs greičio matuokliai, galima pamatyti sudarytame matuoklių žemėlapyje.

Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai

Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“ - tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimui fiksuoti. „Trikojis“ greitį fiksuoja 50 metrų atstumu, pradeda matuoti automobilio greitį nuo 75 metrų, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. Trikojis fiksuoja kelias eismo juostas iš abiejų pusių ir gali užfiksuoti iškart keletą automobilių.

Vietos, kuriose stovi mobilusis greičio „trikojis“ matuoklis, atidžiai parenkamos. Dažniausiai jie statomi avarijingose vietose, kur jau yra įvykę avarijų, vietose, kur gali būti pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, taip pat ten, kur dideli automobilių srautai, pagal piliečių skundus, bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai. Ne visur mobilūs greičio matuokliai gali būti statomi ten, kur prašo žmonės, mat vieta taip pat turi atitikti tinkamam įrangos darbui reikiamus kriterijus. „Trikojų“ negalima statyti gyvenamosiose zonose, ten, kur yra laikinieji kelio ženklai, ar negalima statyti dėl kelio savybių, pavyzdžiui, toje vietoje yra posūkis ar prastas matomumas, todėl neatitinka atstumo reikalavimų.

Nors neretai žmonės piktinasi, kad matuokliai paslėpti, siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio. Vairuotojai visada atkreipia dėmesį į matuoklius, nukreipia žvilgsnį nuo kelio ir taip išsiblaško. Dėl to kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų leistinu greičiu važiuoti visą laiką, o ne tik pamačius greičio matuoklį.

Policijos pareigūnai su civiliniu automobiliu visada stovi šalia, stebėdami aparatą. Matuoklis taip pat filmuojamas dėl saugumo. Lazeriniai greičio matuokliai turi kamerą, todėl aparatas tiek filmuoja, tiek fotografuoja, taip pat puikiai priartina. Ši įranga greičio viršytojus ar telefonu kalbančius gali užfiksuoti net už pusantro kilometro, o vaizdo įrašai yra išsaugomi.

Diskusijos ir ginčai dėl greičio matuoklių

Nepaisant to, kad greičio matuokliai padeda užtikrinti eismo saugumą (lyginant tarpsnį nuo 2016 iki 2020 m. su 2021 m., kai tam tikruose keliuose jau veikė vidutinio greičio matavimo sistemos, šiuose ruožuose nukentėjusiųjų skaičius sumažėjo maždaug 70 proc.), dėl jų vietų parinkimo kilo ginčų tarp „Via Lietuvos“ ir dalies Seimo narių.

Lietuvoje kasmet fiksuojama šimtai tūkstančių greičio viršijimo atvejų. Štai šiemet vos per pusmetį įamžinta 256 tūkst. minėtų pažeidimų. Konservatorius Mindaugas Skritulskas iškėlė klausimą dėl metodikos nustatymo. Jo teigimu, metodiką turėtų nustatyti ne ta institucija, kuri stato radarus, t. y. „Via Lietuva“, siekiant atskirti šiuos principus.

M. Skritulsko iniciuotose pataisose taip pat siūloma, kad kelio ruožas, kuriame įrengti vidutinio greičio matuokliai, negalėtų būti ilgesnis nei 10 km, taip pat nustatomas maksimalus greičio matuoklių skaičius viename kelyje. Be to, magistraliniuose keliuose (autostradose) pirmiausia būtų diegiamos kitos inžinerinės priemonės, tokios kaip atitvarai nuo laukinių gyvūnų, kelio dangos sutvarkymas ir t. t.

Vertindama M. Skritulsko inicijuotas pataisas, Vyriausybė turėjo pastabų. Jos pateiktame rašte nurodoma, kad statistiškai vertinant 2022 m. įrengtų naujų 106 vidutinio greičio matuoklių duomenis, palyginti su ankstesnių ketverių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose per vienerius metus maždaug 8 kartus sumažėjo žuvusiųjų skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistųjų skaičius.

Deja, kai kurios automagistralių vietos nėra pakankamai saugios, jose įvyksta daug skaudžių eismo įvykių. Automagistralėse maksimalus leistinas važiavimo greitis yra didesnis (vasarą - 130 km/val.), todėl eismo įvykio pasekmės būna skaudesnės. Po greičio matuoklių įrengimo stebimas virš 40 proc. įskaitinių eismo įvykių, apie 50 proc. sužeistųjų ir virš 70 proc. sumažėjimas žuvusiųjų. Įdiegus momentinį greičio matuoklį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, bet neįrengus informacinio kelio ženklo, tik 6 proc. vairuotojų laikėsi leistino greičio.

Greičio matuoklių tolerancija ir baudos

Greičio matuoklių tolerancija yra labiausiai diskutuotinas klausimas. Policija yra paskelbusi tik stacionarių greičio matuoklių paklaidą - ji yra 2 km/val. Tai reiškia, kad jeigu greičio matuoklis užfiksavo jus važiuojant 31 km/val. greičiau nei leistina, baudą gausite už viršijimą 29 km/val. Tačiau apie stacionarių greičio matuoklių toleranciją policija neužsimena, nes ji gali būti didelė.

Nors oficialios informacijos nėra, galima spėti, kad greičio matuoklių tolerancija - 20 km/val. To priežastis elementari - itin mažos baudos. Už greičio viršijimą iki 10 km/val. vairuotojams gresia tik įspėjimas, o už greičio viršijimą nuo 10 iki 20 km/val. teks susimokėti 11-28 eurus. Jeigu per pastaruosius metus nebuvote užfiksuotas pažeidžiantis KET ir galite baudą apmokėti per 10 dienų, tuomet piniginę paplonins tik 5,5 euro - pusė minimalios baudos. Greičiausiai neapsimoka administruoti tokio dydžio baudą, todėl stacionarūs matuokliai nefiksuoja viršijančių iki 20 km/val. Tuo tarpu bauda už viršijimą 20-30 km/val. yra didesnė.

Vairuotojai kartais teigia, kad pro matuoklį pravažiavo 25 km/val. greičiau nei leistina, tačiau blykstės neišvydo. Tai gali būti tiesa dėl dviejų priežasčių: automobilio spidometro paklaidos (ji paprastai siekia 5-10 proc. ir visada - į didesnę pusę) arba matuoklis neveikia. Tikrąjį automobilio greitį matuoja GPS navigacija.

Lietuvoje jau tris kartus vyko akcijos, kurių metu greičio matuoklių tolerancija neegzistavo - buvo fiksuojamas ir 3 km/val. greičio viršijimas (matuoklių paklaida išlieka nepriklausomai nuo tolerancijos). Jų rezultatai policijos pareigūnus džiugina - pastarojoje, vykusioje vieną parą 2016-ųjų balandžio mėnesį, stacionariais matuokliais visoje Lietuvoje buvo užfiksuoti 335 pažeidėjai. Gali būti, kad greičio matuoklių tolerancija pasikeis 2017-ųjų pradžioje, kai pasikeis baudos už greičio viršijimą.

Lėšų surinkimas ir priežiūra

Vidutinio greičio matuokliai padeda užtikrinti, jog vairuotojai laikytųsi leistino greičio ir taip sumažėtų eismo įvykių tikimybė. Tai tiesiogiai veikia privalomojo automobilio draudimo ir KASKO draudimo įmokų dydį. Įvertinus negarantinius remontus ir vandalizmo atvejus, visų greičio matuoklių priežiūra per metus kainuoja apie 250-300 tūkst. eurų. Saugumui keliuose užtikrinti taikomos kompleksinės priemonės: ypatingas dėmesys skiriamas infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą.

tags: #kodel #autostradoje #nestatomi #greicio #matuokliai